Fondas įsteigtas pagal spalio 1-ąją įsigaliojusį Gynybos fondo įstatymą, kuriuo siekiama krašto apsaugos finansavimą didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitę sakė, kad remti gynybą gyventojai ir verslas nuo šiol galės paprasčiau – svetainėje gynybosfondas.lt atlikti vienkartinį pavedimą arba pasirinkti mokėti periodinę įmoką.

Iki šiol gyventojai galėjo Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenei, karo akademijai arba karo muziejui galėjo skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Praėjusią savaitę pristatydamas fondą ministras sakė, kad iš GPM pernai surinkta papildomai 125 tūkst. eurų. L. Kasčiūno teigimu, šiemet gyventojų parama gynybai bus didesnė.

Be to, nuo ketvirtadienio prisidėti prie krašto gynybos bus galima įsigyjant vienerių metų trukmės gynybos obligacijų su 2 proc. metų palūkanomis.

Gynybos fondas skirtas kaupti lėšas, skirtas užtikrinti itin skubius prioritetinius valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikius.

Pasak L. Kasčiūno, jo lėšomis bus kuriama kariuomenės divizija, tankų batalionas, įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, stiprinama oro gynyba, finansuojamas minų pirkimas, fizinių barjerų, prieštankinių barjerų kūrimas bei įgyvendinimas kitų kontrmobilumo priemonių planas.  

Siekiant iki 3 proc. BVP didinti finansavimą Seimas birželio pabaigoje priėmė gynybos finansavimo priemonių paketą – be Gynybos fondo steigimo, jame numatyta nuo kitų metų 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, didinti tabako ir alkoholio, kuro akcizus.

The post Šalies gynybai jau paaukota 19,7 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Skelbiama, kad programėlės sukūrimas daug lėšų nekainuos. Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, tai bus padaryta iš vidinių resursų.

„Matyt, jau turbūt iki vasaros pabaigos bus galima tą programėlę pristatyti. Aukojimo galimybė teisiškai yra, viskas sutvarkyta, dabar jau dirbame kaip tai būtų galima greičiau padaryti prieinama visuomenei“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.  

„Galima bus užsistatyti ir periodinius mokėjimus, ir vienkartinius mokėjimus, kad būtų galima tai padaryti paprasčiau kaip kad turi įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba su Ukraina“, – LRT televizijai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

Vyriausybė birželio pradžioje nepritarė Seimo vicepirmininko „laisviečio“ Vytauto Mitalo ir dar beveik 30 Seimo narių siūlymui leisti šalies gyventojams ir įmonėms savanoriškai remti krašto apsaugą, skiriant mėnesinę ar vienkartinę įmoką

Finansų ministerija tuomet teigė, kad Vyriausybė ketina pati pasiūlyti priemones, leisiančias įmonėms ir gyventojams savanoriškai bei nuolat aukoti gynybai. Be to, anot ministerijos, valstybė neturi paramos gavėjo statuso – būtent jai skirti paramą buvo numatyta parlamentarų parengtose pataisose.

G. Skaistė tuomet sakė, kad kariuomenė jau dabar turi paramos gavėjo statusą, o Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos svarsto įkurti specialų interneto puslapį, kuriame bus pateikta informacija apie Seimui ketinamo teikti Gynybos fondo pajamas bei galimybes gyventojams paaukoti krašto apsaugai. 

„Padarius paprastus instrumentus, ar tai mobiliąją programėlę, ar prenumeratos principu veikiantį aukojimą, mes tikrai galime turėti daug didesnius skaičius ir įlipti man atrodo į milijonų zoną“, – LRT televizijai sakė V. Mitalas. 

Pasak LRT, pernai savanoriškomis sutartimis krašto apsaugai paaukota tik apie 7 tūkst. eurų.

Tuo metu iš 2023 metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei buvo skirta 268 tūkst. eurų.

Seimas birželio 20-ąją priėmė gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

The post Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos kuria programėlę, skirtą aukojimui šalies gynybai appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė „Maisto bankas“, akcijoje dalyvavo 320 skirtingų nevyriausybinių organizacijų. Skaičiuojama, kad be „Maisto banko“ daugiausiai maisto surinko Utenoje veikiantis Krizių centras „Angelų pieva“, toliau rikiuojasi Vilniuje veikiančios organizacijos „Nugalėtojų akademija“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Elektrėnuose įsikūrusi „Ištiesk gerumo ranką“, Carito socialinis centras „Betanija“, Skuodo globos namai.

„Šiais metais kaip niekada aktyviai aukojo Marijampolės gyventojai. Lyginant su praėjusia akcija, marijampoliečiai aukojo beveik tūkstančiu kartų daugiau. Norime tikėti, jog tai susiję ir su mūsų suaktyvėjusia veikla šiame mieste. Juk būtent Marijampolėje prieš mėnesį atidarėme „Maisto banko“ skyrių, kuris labai aktyviai ėmėsi globoti sunkiau gyvenančius šio krašto žmones“ – pranešime cituojamas „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.

„Maisto banko“ akcijoje daugiausiai aukota makaronų, toliau rikiavosi kruopos, aliejus, cukrus. „Maisto bankas“ planuoja, kad didžioji dalis surinktos paramos sunkiau gyvenantiems žmonėms bus išdalinta iki Velykų. Žmonės taip pat aukojo penktadaliu daugiau aliejaus.

„Vieni asmenys paramą gauna iš anksto suformuotų paketų pavidalu, kiti gaudami jau pagamintą maistą labdaros valgyklose, globos namuose, dienos centruose. Tikimasi, kad iš pavasarinėje akcijoje surinktos paramos pavyks padėti daugiau nei 30 tūkst. sunkiau gyvenančių žmonių“, – teigiama pranešime.

Produktų aukojimo akcija Lietuvoje vyko 34-ąjį kartą.

„Maisto banko“ duomenimis, praėjusiais metais pavasarinės ir rudeninės „Maisto banko“ akcijų metu suaukotas maistas išdalintas beveik 68 tūkst. žmonių: senjorams, neįgaliesiems, vaikus globojančioms šeimynoms, nuo karo pabėgusiems ir Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, gausioms šeimoms, vienišiems tėvams.

The post „Maisto bankas“ surinko maisto produktų už daugiau nei 384 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Nors jo buvusi žmona pasirašė „Giving Pledge" (liet. Dovanojimo pažadą), kurio dalyviai pasižada per gyvenimą arba testamentu atiduoti daugiau nei pusę savo turto, turtuolis dar nėra to padaręs.

„Amazon" įkūrėjas ir ketvirtas pagal turtingumą pasaulyje, daugelį metų buvęs tarp pasaulio milijardierių, viešai kol kas dar neįsipareigojęs atiduoti savo turto, visgi neseniai pareiškė, kad didžiąją dalį savo 123 mlrd. dolerių (118 mlrd. eurų) vertės turto ketina atiduoti dar būdamas gyvas, tačiau žiniasklaidos atstovai tai vadina eiliniais viešaisiais ryšiais.

„Taip, tikrai taip", - CNN sakė J. Bezosas, paklaustas, ar planuoja atiduoti didžiąją dalį savo turto.

„The Giving Pledge"

2010 m. rugpjūtį milijardieriai Warrenas Buffettas (Vorenas Bafetas), Melinda French Gates (Melinda Frenč Geits) ir Billas Gatesas (Bilas Geitsas) sukūrė judėjimą „The Giving Pledge", kuriame 40 turtingiausių Amerikos žmonių įsipareigojo didžiąją dalį savo turto skirti kai kurioms opiausioms visuomenės problemoms spręsti.

Vėliau šį pasižadėjimą pasirašė daugybė itin turtingų verslo lyderių visame pasaulyje, tarp jų ir buvusi J. Bezoso žmona MacKenzie Scott (Makenzi Skot), kuri ne pelno siekiančioms organizacijoms jau išdalijo 14,4 mlrd. dolerių (beveik 14 mlrd. eurų), o jos turtas šiuo metu siekia beveik 30 mlrd. dolerių (beveik 29 mlrd. eurų).

„Kiekvienas iš mūsų turime dovanų, kurias galime pasiūlyti dėl begalės įtakų ir laimingų atsitiktinumų, kurių niekada iki galo nesuprasime, - rašė ji savo 2019 m. pasižadėjimo laiške. - Be bet kokio turto, kurį manyje išugdė gyvenimas, turiu neproporcingai daug pinigų, kuriais galiu pasidalyti. Mano požiūris į filantropiją ir toliau bus apgalvotas. Tam reikės laiko, pastangų ir rūpesčio. Tačiau aš nelauksiu. Ir darysiu tai tol, kol seifas bus tuščias".

Reaguodama į naująjį „Amazon" įkūrėjo pranešimą, „The Chronicle of Philanthropy" redaktorė Stacy Palmer (Steisi Palmer) laikraščiui „The New York Times" sakė, kad tai buvo labai svarbus pareiškimas.

„Tai labai svarbus pareiškimas ne tik dėl jo (J. Bezoso, - red. past.) turimo turto, bet ir dėl to, kad jis iš tiesų gali turėti įtakos tam, ką nuspręs daryti kiti", - sakė ji.

Šeštadienį J. Bezoso pareiškimą iš dalies nustelbė vėliau pirmadienį paskelbtas pranešimas, kad „Amazon" greitai atleis apie 10 tūkst. žmonių. Todėl turtuolio aukojimo pažadai žiniasklaidoje vadinami tik eiline savireklama ir sulaukė kritikos.

The post Turtuolio „Amazon" vadovo aukojimo pažadai - tik viešieji ryšiai? appeared first on LAIKMETIS.