Ministerijos rašte atsisakymas reaguoti į piliečių nuomonę argumentuojamas tuo, kad programa jau buvo derinama su įvairiomis institucijomis ir derinimo laikas yra pasibaigęs.

Pasak Ramūno Karbauskio, ministerijos atsakymas šokiruoja ne tiek dėl to, kad ministerijai piliečių nuomonė yra nesvarbi, bet labiau dėl to, kad jame ministerija aiškiai pabrėžia, jog Švietimo įstatymas yra aukščiau tėvų valios, ir tėvai neturi teisės spręsti, kaip bus mokomi jų vaikai. Viceministras rašo: „Norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuteikia tėvams „teisės rinktis ugdymo turinio pagal savo dorovinius, moralinius įsitikinimus“. Visas ugdymo turinys yra kuriamas Švietimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti“.

vienintelis kelias atšaukti Gyvenimo įgūdžių programos dėstymą mokyklose – valdžios pasikeitimas

„Trumpiau tariant, ministerija mus informavo, kad vaikai priklauso valstybei, todėl ministerija, o ne tėvai spręs, kaip bus mokomi mūsų vaikai. Kaip tai pavadinti? Tai dar vienas spjūvis Lietuvos gyventojams į veidą ir pavojingas precedentas, kuris veda į dar didesnę takoskyrą tarp šios valdžios ir piliečių“, – sako R. Karbauskis.

Pasak jo, vienintelis kelias atšaukti Gyvenimo įgūdžių programos dėstymą mokyklose – valdžios pasikeitimas.

„Jei po Seimo rinkimų liks ta pati valdžia, ji darys su mūsų vaikais tai, ką nori“, –  sako LVŽS lyderis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parengė peticiją, kuria drauge su Lietuvos Respublikos piliečiais reikalavo stabdyti privalomą Gyvenimo įgūdžių programos dėstymą Lietuvos mokyklose. Peticijoje buvo teigiama, kad šios programos prieštaringas ir genderistines ideologijas skatinantis turinys nebuvo išdiskutuotas su visuomene, neparengta mokymosi priemonių bei kvalifikuotų dalyko dėstymo pedagogų bazė. Tokiai bendrojo ugdymo programai Lietuvos mokyklose prieštarauja didžioji dalis visuomenės. Pasirinkta ugdymo metodika ir priemonės pažeidžia moksleivių ir jų tėvų konstitucinę teisę rinktis ugdymo turinį pagal savo dorovinius, moralinius įsitikinimus, neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą ir tradicines vertybes.

The post R. Karbauskis: ŠMSM mus informavo, kad vaikai priklauso valstybei appeared first on LAIKMETIS.

„Mes kuriame monstrus, jei mylėdami savo jaunuolius nesugebame jų užauginti mylinčiais, paslaugiais ir dosniais", - sakė vyskupas savo kalboje rugpjūčio 4 d. per iškilmingas vakarines pamaldas mieste.

J. C. Elizalde pabrėžė, kad toks požiūris į jaunimą reiškia, jog mes jo „iš tikrųjų jo nemylime". Atvirkščiai - „mes atimsime iš jaunuolių šaknis".

„Kažką darome ne taip, kai neperteikiame vilties, negalime sustabdyti jaunimo savižudybių, priklausomybių ar smurto", - pabrėžė prelatas.

Vyskupas sakė, kad miesto globėjos garbei rengiamos šventės „atgaivina troškimą gyventi", taigi ir pasisakyti už „gyvybę nuo pradėjimo momento iki natūralios jos pabaigos", taip pat už „vyrus ir moteris, kurie brandžiame amžiuje neša visuomenės naštą", ir už pagyvenusius žmones, „su kuriais blogai elgiamasi, kurie yra izoliuoti ir nusilpę dėl tiek daug karantinų".

The post Ispanijos vyskupas apie jaunimo auklėjimą: mes kuriame monstrus appeared first on LAIKMETIS.

Lytiškumą asociacija suvokia kaip prigimtinę žmogaus savybę, vyriškumą arba moteriškumą, skirtą santuokai, šeimai ir gyvybės plėtrai. Šeima čia kildinama iš vyro ir moters santuokos, taip pat – iš giminystės ryšių. Pastarieji apima ir į(si)vaikinimo atvejus. Kitos lytiškumo ar šeimos sampratos, kylančios iš egoistinės ar hedonistinės pasaulėžiūros – atmetamos, kaip trukdančios įgyvendinti prigimtinį pašaukimą, žalojančios žmogaus asmenybę, o ilgalaikėje perspektyvoje – žlugdančios visuomenę.

Asociacija siekia visose srityse, susijusiose su lytiniu auklėjimu, lytiškumo ugdymu ir rengimu šeimai, atstovauti tėvus, šioje srityje dirbančius pedagogus – asociacijos narius, ginti jų teises ir teisėtus interesus, numato atlikti lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programų įgyvendinimo LR švietimo sistemoje visuomeninę stebėseną ir kontrolę. Taip pat numatoma teikti tėvams metodinę pagalbą lytinio auklėjimo srityje, rūpintis lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityse dirbančių specialistų kvalifikacijos kėlimu.

Asociacija kviečia tėvus, jaučiančius atsakomybę už savo vaikų lytinį auklėjimą, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje dirbančius pedagogus ir ekspertus, kitus aktyvius piliečius jungtis į savo gretas. Drauge būsime stipresni.

The post Naujai įsikūrusi Rengimo šeimai asociacija kviečia telktis drauge appeared first on LAIKMETIS.

Primityvi schema

Būtų logiška tikėtis, kad New York Times straipsnio autorius pateiktų bent kruopelę įrodymų, kad tokios lėlės iš tiesų galėtų puoselėti berniukų empatiją, t.y. kad žaisdami su panašiomis lėlėmis berniukai iš tikrųjų tampa labiau atjautūs.  Tačiau straipsnyje tokių įrodymų pateikta nebuvo.  Dėl vienos paprastos priežasties: tokių įrodymų tiesiog nėra.

Nors nepasakytum, kad nebuvo stengtasi jų rasti.  Mintį, kad lėlės gali padaryti berniukus jautresniais galima aptikti jau 1972 m. dainoje „Viljamas nori lėlytės“, kurią išpopuliarino Alanas Alda ir Marlo Thomas‘as savo albume „Laisvi būti savimi“ (Free to Be You and Me).  Dainoje kalbama apie penkiametį Viljamą, kuris, būdamas pasiekusiu beisbolo žaidėju (vos penkerių!) prisipažįsta tėčiui, kad [mieliau iškeistų beisbolo lazdą, kamuolius ir pirštines į lėlę, kurią galėtų mylėti, maitinti iš buteliuko ir vakare guldyti į lovytę.]  Jau beveik penkias dešimtis metų meinstryminė laiko dvasia byloja, kad daugelio berniukų nenoras žaisti su lėlėmis yra apgailėtina atgyvena, su kuria tėvai turėtų nenuilsdami kovoti. […]

Dar devintajame dešimtmetyje, kai rašiau savo disertaciją Pensilvanijos universiteto psichologijos katedroje, mus mokė, kad dvejų metų berniukai labiau mėgsta stumdyti žaislinius sunkvežimius, o ne sūpuoti lėles, nes berniuko elgesį reguliuoja tokia lyčių stereotipų schema:

1) aš esu berniukas.

2) berniukai turėtų žaisti su sunkvežimiais, o ne lėlėmis.

3) todėl aš žaisiu su sunkvežimiais, o ne su lėlėmis.

Ką sako tyrimai?

Ši teorija turi kelias pagrindines problemas – didžiausia jų, kad teorija prieštarauja faktams. Kai vaikų psichologė Lisa Serbin ir jos kolegos tyrinėjo kūdikius – mergaites ir berniukus – jie nustatė, kad maži vaikai, ypač berniukai, dažniausiai nesuvokė kuriai lyčiai jie priklausė […]. Iki dvejų metų amžiaus vaikai geba nurodyti savo ar kitų lytį ne tiksliau, nei tai padarytų monetos metimas.

Nepaisant to, L. Serbin vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad šio amžiaus vaikai, ypač berniukai, jau tvirtai žino su kokiais žaislais jie nori žaisti. Kai eksperimentuotojai pasiūlė berniukams sunkvežimį ar lėlę, dauguma berniukų pasirinko sunkvežimį. Tiesą sakant, berniukų pomėgis sunkvežimiams buvo stipresnis už mergaičių pomėgį lėlėms.

Tai turėtų nustebinti visus, patikėjusius lyčių schemos teorija.  Nes iš 18 mėnesių amžiaus vaikų, būtent mergaitės tiksliau už berniukus sugebėjo įvardinti savo ir kitų vaikų lytį. Jei lyčių schemos teorija yra teisinga, mergaitės turėtų teikti pirmenybę stereotipiniams mergaitiškiems žaislams. Tačiau tikrovė yra priešinga.

Kita mokslininkų grupė, vadovaujama vaikų psichologės Anne’os Campbell, tyrė devynerių mėnesių amžiaus mažylius  ir atrado panašų dėsningumą. Devynerių mėnesių berniukai labai mėgo „berniukų žaislus“, tokius kaip kamuoliai, traukiniai ir automobiliai. Devynerių mėnesių mergaitės pirmenybę teikė „mergaičių žaislams“, pavyzdžiui, lėlėms ir kūdikių vežimėliams, nors mergaičių preferencija nebuvo (vėlgi!) tokia stipri, kaip berniukų. Campbell tyrimas yra ypač įdomus, nes ji aiškiai parodė, kad devynių mėnesių kūdikiai neturi supratimo, kokiai lyčiai jie priklauso. Berniukai ir mergaitės renkasi jų lyčiai būdingus žaislus dar gerokai prieš suprasdami savo lytį. Dr. Campbell padarė mandagią išvadą, kad „kognityvinių kintamųjų (mokymosi iš aplinkos, vert.) poveikis gali būti pervertintas“. Kitaip tariant, dauguma 18 mėnesių berniukų nesirenka žaisti su sunkvežimiais dėl to, kad žino, jog taip „turėtų“ rinktis. Jie renkasi sunkvežimius, nes jiems labiau patinka žaisti su sunkvežimiais.

Išimtys, nepaneigiančios taisyklės

Bet, girdžiu jus sakant: „pažįstu berniuką, kuris labiau mėgsta žaisti su lėlėmis, o ne su sunkvežimiais“. Neabejoju. Aš pats pažįstu kelis tokius berniukus. Jiems skiriu vieną savo 2017 m. pasirodžiusios knygos skyrių. Yra įtikinamų įrodymų, kad šie berniukai skiriasi nuo savo bendraamžių ne dėl to, kad turi labiau apsišvietusius tėvus, leidusius nuo mažumės žaisti su lėlėmis, o dėl to, kad jų androgeno receptorių genuose yra daug daugiau CAG kodono. Dėl jo androgenų receptorių genas tampa mažiau efektyvus – o tai daro šiuos berniukus labiau moteriškais. Beje, tai anaiptol nereiškia, kad tokie berniukai užaugs gėjais.  Lytinė orientacija niekaip nepriklauso nuo įgimto vyriškumo ar moteriškumo.

Taigi, daugelis dalykų, kurie nūdien yra laikomi išmoktais, iš tiesų yra įgimti.  Taip pat ir kai kurių berniukų polinkis žaisti, pavyzdžiui, su lėlėmis, o ne su sunkvežimiais. „Bet kokia iš to žala?“ girdžiu kai kuriuos jūsų klausiant, „kuo pakenks berniukui tėvai, atėmę jo žaislinį ginklą ir padovanoję lėlytę?“ Kaip šeimos gydytojas, turintis daugiau nei ketvirčio amžiaus klinikinę patirtį, matau galimą didelę žalą. Vaikas turi jausti tėvų meilę sau, ne kažkokiam idealizuotam palikuoniui. […]

Jei sakote: „aš tave myliu, bet noriu, kad žaistum ne su šautuvėliais, o su lėlemis“, jūsų sūnus girdi kažką tokio: „ aš sakau, kad tave myliu, bet iš tikrųjų myliu ne tave, o tokį idealizuotą berniuką, kuris mielai žaidžia su lėlėmis, o ne su lazeriais.“ Jausdamas spaudimą elgtis prieš savo prigimtį toks berniukas gali išaugti į paauglį, kurio mėgstamiausia veikla – miegamajame žaisti vaizdo žaidimus su masinių žudynių siužetais.

Romėnų poetas Horacijus yra pasakęs: naturam expellas furca, tamen usque recurret, arba: „gamtą galite išvyti su šakėmis, tačiau ji visvien sugrįš. […] Jei turite sūnų, jūsų užduotis yra auklėti jį ne mergaite, o džentelmenu ir mąstytoju: vyru, stipriu protu, kūnu ir dvasia, kuris naudos savo stiprybę tarnaudamas kitiems. Tai niekada nebuvo lengva užduotis. Šiandien, kai tėvus skubama smerkti vien už bandymą tai daryti, ši užduotis tapo dar sunkesne.

Bet jūs turite pabandyti. Ir tai yra įmanoma.

The post Apie berniukus ir lėlytes: ar skirtingi lyčių pomėgiai yra išmokstami? appeared first on LAIKMETIS.