„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.

Jis inspekcijos vadovui yra skyręs jau antrą pastabą ir paraginęs trauktis iš pareigų, šiam viešame renginyje pareiškus, kad pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks.

Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.

„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.

Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.

„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.

„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.

Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant Valstybinės kalbos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.

Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.

„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą. 

Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

The post Kultūros ministras S. Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su A. Valotka appeared first on LAIKMETIS.

Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, A. Valotkai pastaba skirta ne tik dėl nepagarbių jo žodžių apie pavėžėjus, bet ir dėl to, kad jis nesiėmė veiksmų ištaisyti situacijos iškart.

„Konferencijos metu organizatoriai patys lipo ant scenos pareikšti, kad jiems ne pakeliui, kad jie nepritaria ką tik nuskambėjusioms mintims, bet ponas Valokta, užuot iškart sureagavęs, pasitaisęs, kad gal ne tai turėjo omeny, nieko nedarė, leido situacijai peraugti į viešą diskusiją, kuri jau kelintą kartą nedaro garbės nei valstybei, nei valstybės institucijai, kuriai ponas Valotka atstovauja“, – antradienį BNS sakė ministras.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

S. Kairio įsitikinimu, padarius klaidą, ją buvo galima iškart ir ištaisyti.

„Jis veiksmų nesiėmė, o žala reputacijai pasidarė didesnė, turint omeny, kad tai jau trečia tokia situacija, kalbant apie šį vadovą. Pasikalbėjimai „nu nu, nedaryk, taip negerai“ nebevyksta, viskas vertinama komisijomis ir kitais įstatymų numatytais būdais“, – tvirtino ministras.

Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų

Pasak jo, kadangi trečią kartą A. Valotka papuola į panašią situaciją, jam pasiūlyta palikti pareigas šalių susitarimu. Tai reiškia, kad Valstybės kalbos inspekcijos vadovui sutikus būtų išmokėta išeitinė kompensacija, mat tai nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas, jo negalima atleisti dėl neetiškų pasisakymų.

Be to, ministerija kreipėsi į lygių galimybių kontrolierių, prašydama įvertinti, ar pareigūno žodžiai nediskriminavo kitataučių.

„Tikai mano nuoširdus noras yra išspręsti situaciją jau apeliuojant į pačio vadovo vidinius įsitikinimus, kad jo asmenybė nebesuderinama su jo pareigomis. Labai kviečiu iš to išlaisvinti tiek save, tiek išlaisvinti valstybę“, – BNS sakė S. Kairys.

A. Valotka savo ruožtu BNS tvirtino kol kas jokio siūlymo iš ministerijos negavęs, todėl jo ir nekomentuosiąs.

„Tokio pasiūlymo iš ministro nesu gavęs. Kai gausiu, tada žiūrėsiu“, – teigė jis.

Šių metų rugpjūtį Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta pastaba už tai, kad jis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą. 

Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

The post Valstybinės kalbos inspekcijos vadovui skirta antra pastaba, siūloma trauktis appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien su Kultūros ministru Simonu Kairiu aptarėme liepos mėnesį kai kurių politikų ir aktyvistų sukurtą skandalėlį dėl neteisėtų vietovardžių Vilniaus rajone.

Smagu pastebėti, kad pokalbis vyko geranoriškoje abipusės pagarbos atmosferoje, be jokio spaudimo (iš ministro pusės) ar dviprasmiškų užuominų. Simonas Kairys akcentavo būtinybę suvokti ir vertinti platesnį politinį kontekstą bei siekį vengti aštrių apibūdinimų, sukeliančių įtampą, prasiveržiančių emocijų fontanu (tai ne citata, o parafrazė). Visiškai su tuo sutinku.

Įvertinau ir tai, kad ministras, akivaizdžiai atsispyręs karšto mano kraujo trokštantiems politikams ir politikieriams, priėmė labai santūrų sprendimą pritaikyti administracinio poveikio priemonę, vadinamąją pastabą.  Priimu tą pastabą nuolankiai, lyg bėgdamas prieš lietų (tai buvo Jorge Luis Borges citata), nes, dar sykį dalyvaudamas Edvardo Kubiliaus „Aktualiame pokalbyje", pasirinkčiau mažiau rūsčius palyginimus. Dar paaiškinu: kitais metais atlyginimo priedo tikėtis negaliu.

neslėpiau savo požiūrio, kad valdininkas nėra tik bevardis sraigtelis valstybės mechanizme

Pokalbyje neslėpiau savo požiūrio, kad valdininkas nėra tik bevardis sraigtelis valstybės mechanizme, jis yra lojalus Lietuvai tiek, kiek yra jai lojalus kaip pilietis, o pilietis gali ir net privalo turėti savo požiūrį į svarbiausius, ypač vertybinius, dalykus. Valdininkas - laikina būsena, pilietis - pasirinkimas ir įsipareigojimas.

Kaip ir dera dviem išsilavinusiems vyrams, pasikalbėjome apie retoriką ir Atėnų istoriją, demokratijos sąvokos interpretavimą ir  termino atsiradimą didingoje  Periklio kalboje, skirtoje pirmosioms karo su Sparta aukoms; nepalikome nuošalyje logikos mokslo aspektų, paaiškinančių skirtumą tarp palyginimo ir sutapatinimo.

Pokalbio pabaigoje buvau pavaišintas saldainiais, kuriuos išdalijau gatvėje laukusiems žurnalistams.

Tai tiek apie pokalbį su Kultūros ministru.

Labiausiai šioje istorijoje mane nustebo didelė parama, atėjusi skambučiais, laiškais, feisbuko įrašais. Politikai ir aukščiausio ešelono valstybės tarnautojai, konservatorių Vilniaus rajono skyrius ir lietuvių kalbos likimui neabejingos organizacijos, advokatų kontora ir muziejaus kolektyvas (dėl suprantamų priežasčių negaliu nurodyti, koks), buvę ministrai ir šiaip žmonės. Būtų neapdairu pamiršti žmoną Renatą ir jos gimines. Jau nekalbu apie platų mano pažįstamų ratą, įskaitant klasės draugus.

Labiausiai sujaudino ir širdį sušildė mano dėstytojų paramos laiškai, dėkojantys už principingumą ir vertybinį stuburą.

Tai tiek žinių. Ak, tiesa, Kalbos inspekcija apskundė Administracinių ginčų komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam  teismui. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai", - dėstė Valstybinės kalbos inspektorius.

The post Audrius Valotka. Administracinė pastaba ir saldainiai appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš išeidamas atostogų dar pasirašiau įsakymą dėl komisijos sudarymo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Inspekcijos vadovas jau seniai maišosi, ar kalba su draugais virtuvėje prie stalo, ar tai daro eteryje. Bet paskutiniai jo pasisakymai, švelniai tariant, ne tik kad nesolidūs, bet kelia rimtą klausimą, ar tai dera su valstybės tarnautojo, valstybės institucijos vadovo pareigomis ir atsakomybe“, – penktadienį feisbuke rašė S. Kairys.

Kaip skelbta, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ketvirtadienį kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Violetą Meiliūnaitę dėl Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko A. Valotkos išsakytų teiginių.

Pasak mero, A. Valotkos LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“ ketvirtadienį išsakyti apibūdinimai kursto tautinę nesantaiką.

„(...) Audrius Valotka, kalbėdamas apie mūsų rajono vietoves, išsakė tokius teiginius, kaip „markiruota lenkiška okupacinė zona“, „tai yra okupacinė zona, kurioje vyko nuožmi polonizacija lietuvių“, o apie Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės asmenis sako, kad „na, ir kas, kad nori“, – Vilniaus rajono savivaldybės pranešime teigė R. Duchnevičius.

Pasak mero, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas lygino Vilniaus rajone esančias gyvenvietes su prorusiškų separatistų užimtu Donbasu.

Anot R. Ducnevičiaus, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos išsireiškimai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.

„Audriaus Valotkos palyginimai gali būti suprasti mūsų ir Lenkijos valstybės visuomenės, kad lenkų tauta nėra mūsų šalies partneriai ir sąjungininkai nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose santykiuose, o, priešingai, yra mūsų šalies priešai. Inspekcijos vadovo žodžiai diskredituoja Lietuvos santykius su Lenkija, kuri yra mūsų valstybės partneris, ypatingai šiuo metu, palaikant Ukrainą, kovojančią kare su agresore Rusija“, – tvirtino R. Duchnevičius.

Pasak jo, kaip valstybės tarnautojas Kalbos inspekcijos vadovas galėjo pažeisti pagarbos žmogui ir profesionalumo reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui.

Vilniaus rajono meras prašo kultūros ministro ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės įvertinti A. Valotkos pasisakymus, jo elgesį laidos metu.

Valstybinei kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutinka ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.

Ketvirtadienį apie tai diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.

„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona, ir tai vadinti tradiciniais užrašais – su tuo nesutinku“, – sakė jis.

R. Duchnevičiaus teigimu, tautinės mažumos yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, todėl reikėtų stengtis, kad jie jaustųsi „ne atstumtais, svetimais, šiuo atveju – net priešinami su lietuviais, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir valstybės kūrėjais“.

Valstybinė kalbos inspekcija savo ruožtu pažymi, kad pagal įstatymą, „valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

R. Duchnevičius pabrėžė, kad Ažulaukės ir Bieliškių vietovardžių pavadinimai lentelėse nurodyti dviem kalbomis – valstybine lietuvių ir lenkų.

The post Kultūros ministras: A. Valotka jau seniai maišosi, ar kalba su draugais virtuvėje prie stalo, ar tai daro eteryje appeared first on LAIKMETIS.