Darželio pastatas buvo rekonstruotas Jungtinių Valstijų nevyriausybinės organizacijos „Hope Foundation“ finansais, o įrengtas Lietuvos ir Taivano lėšomis, kurios šiam projektui skyrė 500 tūkst. eurų. 

Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, nuo karo pradžios apie 3 tūkst. Ukrainoje veikiančių mokyklų ir darželių buvo apgadinti ar visai sugriauti.

Vaikų darželis „Pinokis“ – vienas iš trijų darželių Borodiankoje, kurie buvo sunaikinti Rusijos atakų metu. 

Ukrainos Nepriklausomybės dienos metu vykusioje darželio atidarymo ceremonijoje dalyvavo vietos bendruomenė, vaikai su tėvais, Borodiankos miestelio merė Iryna Zacharčenko bei Lietuvos užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.

„Atstatytas darželis yra dar vienas įrodymas, jog Ukraina tvirtai žengia į ateitį. Džiugu, jog šiame kelyje Ukrainai padeda tiek daug skirtingų partnerių. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad vaikai užaugtų ir gyventų laisvoje ir saugioje Ukrainoje“, – pranešime cituojamas viceministras.

„Taivano piliečiams vaikai simbolizuoja viltį ir ateitį. Šiuo įsitikinimu grindžiame mūsų nuolatinį bendradarbiavimą su Lietuva atkuriant pagrindinę Ukrainos švietimo infrastruktūrą. Esame įsitikinę, kad šiomis pastangomis, net ir karo įkarštyje, Ukrainos vaikai gali gauti išsilavinimą saugesnėje aplinkoje, o jų tėvams tai suteikia saugumo jausmą“, – teigė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constance Wang (Konstans Vang).

Darželio įrengimo projekto metu buvo sutvarkyta jo lauko aplinka, įrengtos žaidimo aikštelės su takeliais bei pavėsinės, darželis taip pat aprūpintas mokymosi stalais, sporto salės baldais, virtuvės ir sporto salės įranga, įrengti žaidimų kampeliai.

Pasak darželio direktorės Irynos Nosov, šis darželis buvo vienas pirmųjų, nukentėjusių Rusijos atakų 2022 metų kovo pradžioje metu.

„Turėjome veikti kitame darželyje, kuriame galėjome sutalpinti tik keturias grupes. Tėvai nekantriai laukė, kada vėl bus atidarytas mūsų darželis, nes kai kurie patys jį lankė vaikystėje. Tėvai net registruoja naujagimius, kad galiausiai ir jų vaikai galėtų lankyti šį darželį. Kai socialiniuose tinkluose pasidalinau žinia, kad darželis vėl atidaromas, daugelis negalėjo patikėti, kad tai iš tikrųjų tiesa“, – pranešime cituojama ji.

CPVA Ukrainoje aktyviai veikia nuo 2017 metų. Agentūros portfelio vertė šiuo metu siekia 17,47 mlrd. eurų, iš kurių 140 mln. eurų skirta Ukrainai.  

The post Ukrainoje atidarytas Lietuvos ir Taivano lėšomis įrengtas darželis appeared first on LAIKMETIS.

Mustafa Najemas Ukrainoje pagarsėjo 2013 metais, kai telkė mitingus prieš tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimą stabdyti integracijos derybas su Europos Sąjunga.

Po protestų V. Janukovyčius galiausiai buvo nuverstas ir prasidėjo kova su Kremliaus remiamais separatistais Ukrainos rytuose, kuri tęsėsi iki Rusijos plataus masto invazijos 2022-ųjų vasarį.

42-ejų M. Najemas nuo praėjusių metų sausio vadovavo pagrindinei šalies atstatymo organizacijai – Ukrainos valstybinei atstatymo ir infrastruktūros plėtros agentūrai.

Tačiau pirmadienį jis paskelbė, kad atsistatydina iš šių pareigų dėl „nuolatinio prieštaravimo, pasipriešinimo ir dirbtinių kliūčių kūrimo“ jo vadovaujamos agentūros darbui.

„Sprendimą priėmiau savarankiškai dėl sisteminių kliūčių, kurios neleidžia man veiksmingai vykdyti savo pareigų“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.

M. Najemas teigė, kad buvo sumažintas agentūros biudžetas, projektus stabdė per didelis popierizmas, buvo apkarpyti jo kolegų atlyginimai.

„Visa tai neigiamai veikia šalies gynybinius pajėgumus, krovinių logistiką, svarbiausios infrastruktūros apsaugą ir mūsų prekių eksportą“, – sakė jis.

M. Najemas taip pat tiesiogiai apkaltino Ukrainos ministrą pirmininką Denysą Šmyhalį neleidus jam šią savaitę vykti į Vokietiją, kur vyks konferencija dėl Ukrainos atstatymo.

Sprendimas priimtas po to, kai praėjusį mėnesį buvo atleistas šalies infrastruktūros ministras.

The post Atsistatydina už Ukrainos atstatymą atsakingas pareigūnas appeared first on LAIKMETIS.

Kovą 27 ES valstybių narių lyderiai susitarė teikti pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, leis Kyjivui kasmet skirti apie 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių), tačiau diplomatai dar turėjo išsiaiškinti plano detales.

Socialiniame tinkle „X“ Belgija pranešė, kad ES ambasadoriai „iš esmės susitarė dėl priemonių, susijusių su ypatingomis pajamomis, gautomis iš Rusijos imobilizuoto turto“.

„Šie pinigai bus skirti Ukrainos atstatymui ir karinei gynybai Rusijos agresijos sąlygomis“, – po ES ambasadorių susitikimo paskelbė blokui rotacijos tvarka pirmininkaujanti Belgija.

„Negali būti stipresnio simbolio ir geresnio šių pinigų panaudojimo, kaip padaryti Ukrainą ir visą Europą saugesne vieta gyventi“, – pridūrė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.

Tiesiog konfiskuoti visus šiuos pinigus ir skirti juos Ukrainos atstatymo darbams nelaikoma išeitimi, nes tai galėtų sukrėsti tarptautines rinkas ir pakenkti eurui.

Tačiau vietoj to ES lyderiai susitarė dėl plano, pagal kurį būtų atsižvelgiama į palūkanas, gaunamas iš įšaldyto turto, kuris, jų teigimu, yra teisiškai pagrįstas, nepaisant Kremliaus įspėjimų, kad tai sukels „rimtų pasekmių“.

Pagal susitarimą, kuris turi būti pateiktas ES ministrams oficialiai patvirtinti, 90 procentų palūkanų bus pervesta į centrinį fondą, iš kurio finansuojami ginklai Ukrainai, tai yra Europos taikos priemonę, o 10 procentų bus pervesta į atskirą ES Ukrainos priemonę.

Maždaug 90 procentų ES įšaldytų lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.

Diplomatai teigė, kad pagal susitarimą Belgija sutiko siųsti Ukrainai visas iš pelno gautas mokestines pajamas, o tai buvo kliūtis derybose.

Tikimasi, kad 2024 metų Ukraina papildomai gaus 1,7 mlrd. eurų mokestinių pajamų.

Anot diplomatų, susitarta ir dėl to, kad „Euroclear“ mokestis už turto tvarkymą sumažintas dešimteriopai – iki 0,3 procento pelno.

The post ES šalys Ukrainos apginklavimui panaudos pelną iš įšaldyto Rusijos turto appeared first on LAIKMETIS.

„Projektuojamo bokšto aukštis su kryžiumi sieks 78 metrus ir tai bus antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje“, – BNS informavo Klaipėdos savivaldybės vicemeras Algirdas Kamarauskas. 

Šiuo metu aukščiausią bokštą turi Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, jis siekia 79 metrus. Antras pagal aukštį bokštas šiuo metu yra Vilniuje – 77,5 metrų Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. 

Anot A. Kamarausko, dalį grindų bokšte numatyta įrengti iš stiklo, kad matytųsi bažnyčios istorija – senieji pamatai. 

„Naujieji pamatai numatomi suformuojant 22 metrų gylio polius, kurie apžergia autentiškus pamatus, virš jų formuojama plokštė, ant kurios stovės visas bokšto tūris. Pirmo aukšto grindyse dalis grindų iš stiklo, pro kurią bus eksponuojami autentiški pamatų fragmentai“, – sakė jis. 

Šią savaitę vyko pasitarimas dėl bažnyčios bokšto ir planuojamo atstatymo. Jame dalyvavo tiek savivaldybės, tiek Klaipėdos Evangelikų Liuteronų parapijos atstovai bei projektuotojai, bažnyčios sklypo detalaus plano korektūros planuotojai. 

Kaip BNS informavo A. Kamarauskas, paties bažnyčios techninio projekto sprendiniai parengti pagal anksčiau atliktą galimybių studiją ir investicinį projektą bei vadovaujantis priešprojektiniais sprendiniais.

Bažnyčios bokšto sprendiniai numato kelias viešas naudojimo funkcijas – bokšto rūsyje turėtų būti įrengtas perlaidotų palaikų osariumas, pirmame aukšte – informacinis centras, liftas, buitinės patalpos ir prekybos suvenyrais bei bokšto lankymo bilietais erdvė. Bažnyčios bokšte taip pat numatomos patalpos keičiamoms parodoms. Skirtinguose bokšto lygiuose bus įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Numatoma įrengti konstrukciją, ant kurios bokšte bus galima pakabinti varpus.

Anot A. Kamarausko, pats bažnyčios tūris bus formuojamas iš gelžbetonio konstrukcijos, apšiltinant iš išorės, apmūrijant molio plytomis ir nutinkuojant bei formuojant rustuotą tinką. Taip siekiama vadovautis analogija, kaip bažnyčia atrodė iki II pasaulinio karo.

„Tokia konstrukcijų ir apdailos praktika yra taikoma dabar daugelyje Europos šalių istorinių pastatų atstatymuose, kaip pavyzdžiui, Berlyno Karališkieji rūmai, Potsdamo Garnizono bažnyčia bei visa Budapešto istorinė dalis“, – teigė jis. 

Visuomenei susipažinti projektiniai sprendiniai bus teikiami rudens pradžioje.

Anksčiau skelbta, kad bokšto atstatymas galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, o visos bažnyčios – apie 16 mln. eurų.

Šv. Jono bažnyčios atstatymas yra pripažintas valstybei svarbiu projektu. Savivaldybėje buvo rengta galimybių studija dėl bažnyčios atkūrimo ir jos įveiklinimo, miesto lėšomis buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.

Po XIX amžiuje vykusių niokojančių gaisrų naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo ir 1946–1947 metais buvo visiškai nugriauta.

The post Atstatytos Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje bokštas bus antras pagal aukštį šalyje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip ketvirtadienį pranešė Prezidentūra, susitikime aptarti Ukrainos atstatymo ir Lietuvos bei ERPB bendradarbiavimo klausimai, pristatyti Lietuvos įgyvendinti projektai Ukrainoje.

„Lietuvos prezidento ir ERPB vadovės susitikime kalbėta apie bendrą veiklą atstatant Rusijos agresijos niokojamą Ukrainą, galimą Lietuvos verslo dalyvavimą šiame procese ir tam reikalingo kapitalo pritraukimą“, – nurodoma pranešime.

G. Nausėda taip pat pakvietė banką bendradarbiauti kitąmet organizuojant verslo forumą Lietuvoje, jis vyks kartu su Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimu. 

Liepą Lietuva kartu su 15 Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė dėl specialaus Europos investicijų banko fondo Ukrainai, skirto remti jos artimiausio laikotarpio atstatymą. Šalys įsipareigojo tam skirti daugiau nei 400 mln. eurų.

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas ir verslo forumas vyksta Rumunijos sostinėje Bukarešte.

Trijų jūrų iniciatyva jungia 12 Bendrijos valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją. Iniciatyvos strateginės partnerės – Jungtinės Valstijos (JAV), Vokietija ir Europos Komisija.

Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinti sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.

The post Lietuva siekia padėti Ukrainai atstatyti Rusijos sugriautą infrastruktūrą dar karui nepasibaigus appeared first on LAIKMETIS.

Naujasis EIB fondas „EU4U“ padės greitai padidinti paramą svarbiai Ukrainos infrastruktūros atkūrimui ir palaikyti šalies ekonomiką.

„Šis instrumentas leis Europos investicijų bankui toliau finansuoti skubius infrastruktūros atstatymo projektus ir remti Ukrainos ekonomikos atsparumą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

EIB prezidentas Werneris Hoyeris (Verneris Hojeris) teigė, kad šie įsipareigojimai padės Ukrainos ekonomikai ir jos pasipriešinimui Rusijos invazijai.

Parama taip pat padės nutiesti kelią šalies narystei ES.

„Parama taip pat padės nutiesti kelią šalies narystei ES“, – pranešime sakė jis.

Europos investicijų bankas taip pat pranešė suformavęs naują fondą Ukrainos atstatymui, kol įsigalios tų pačių tikslų Europos Sąjungos ilgalaikis planas.

„Ukraine Trust Fund“ kapitalas – 400 mln. eurų.

Prie fondo prisidėti sutiko 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Lietuvą – dotacijomis ir paskolomis, garantijomis Ukrainos bankas ir įmonėms finansuoti Rusijos karo nuniokotos valstybės atkūrimą, teigiama EIB pranešime.

Didžiausius įnašus į šį fondą skyrė Prancūzija ir Italija – po 100 mln. eurų. Lėšos bus naudojamos Ukrainos infrastruktūrai atkurti, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ar komunalinių paslaugų tarnyboms finansuoti.

Vokietija atsisakė dalyvauti finansuojant naująjį paramos Ukrainai fondą, pažymėdama, kad ji teikia pirmenybę finansinę paramą šiai šaliai nukreipti per ES biudžetą, nurodo Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Agentūra "Reuters" pažymi, jog praėjusiais metais EIB Ukrainai skyrė 1,7 mlrd. eurų mokykloms, ligoninėms, socialiniams būstams, vaikų darželiams ir miesto transportui finansuoti. Šiemet ES Ukrainai skirs 18 mlrd. eurų. Be to, ES įsipareigojo Kijevui 2024-2027 metais skirti 50 mlrd. eurų.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis teigė, kad Ukrainai skubiai reikia tarptautinės paramos greitam atsigavimui, ypač energetikos, būsto, kritinės socialinės infrastruktūros ir privataus sektoriaus atstatymui.

Prie fondo prisidės Prancūzija (100 mln. eurų), Airija (7 mln. eurų), Italija (100 mln. eurų), Latvija (7 mln. eurų), Lietuva (10 mln. eurų), Liuksemburgas (1,3 mln. eurų), Lenkija (25 mln. eurų), Slovakija (5 mln. eurų), Ispanija (iki 70 mln. eurų), Nyderlandai (52 mln. eurų).

Be to, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Estija ir Graikija patvirtino savo paramą ir ketinimą prisidėti prie fondo, tačiau konkrečios sumos dar bus nustatytos ateityje. 

The post Ukrainos atstatymui - 400 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį viešėdama jos pačios ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sutuoktinės Dianos Nausėdienės iniciatyva Vilniuje įsteigtame Ukrainos centre, ji kreipėsi į čia susirinkusius NATO valstybių vadovų sutuoktinius ir partnerius, o ukrainiečių kalba – ir į Ukrainos žmones, sakydama, jog šalį kuria „ne resursai, o jūs“.

„Ukraina gina ne taškus žemėlapyje, ne orientyrus, statistiką, bet gina savo žmones nuo mirties ir pavojaus. Štai, kodėl kiekvienas jūsų yra svarbus. Ir viskas, ką darote dėl pergalės, nesvarbu, kur bebūtumėte. Taip pat svarbūs tiek jūsų tikėjimas, tiek viltis“, – kalbėjo O. Zelenska.

„Ukraina, kurią ruošiamės atkurti kartu, bus skirta žmonėms ir bus apie žmones, nes mes visi žinome gyvybės ir bendradarbiavimo, bendravimo vertę, mes žinome, kaip branginti vienas kitą ir savo draugus“, – pažymėjo Ukrainos pirmoji ponia.

Ji taip pat padėkojo D. Nausėdienei už jos Ukrainos centro idėjos palaikymą ir itin greitą įgyvendinimą, taip pat pažymėjo ir kitų šalių vadovų pirmųjų ponių ir ponų indėlį kuriant šį „beprecedentį jungtinį projektą“.

„Ši vieta, kurioje esame, yra daugiau nei tik Ukrainos centras Lietuvoje. Tai yra bendrų vertybių katilas: čia kartu dirbantys žmonės, lietuviai ir ukrainiečiai, daro tai dėl gyvenimo ir žmogiškumo“, – kalbėjo O. Zelenska.

Ši vieta, kurioje esame, yra daugiau nei tik Ukrainos centras Lietuvoje. Tai yra bendrų vertybių katilas: čia kartu dirbantys žmonės, lietuviai ir ukrainiečiai, daro tai dėl gyvenimo ir žmogiškumo

Pasak jos, tai yra „beprecedentis jungtinis projektas“ ir puikus įrodymas, kad Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių bendradarbiavimas gali būti efektyvus ir naudingas.

„Aš sukūriau šią platformą diskusijoms, susitikimams, patirčių keitimuisi, bet ačiū jums, ji tapo kai kuo daugiau: Rusijos invazijos Ukrainoje metu mes jautėme, kad turime ne tik minkštają galią, bet ir pakankamai tvirtą galią. Kartu mes galime išsaugoti, padėti ir laimėti“, – pabrėžė Ukrainos pirmoji ponia.

O. Zelenska taip pat tvirtino, kad šalių lyderių suotuoktinių ir partnerių vaidmuo keičiasi.

„Mes galime padaryti daugiau ir mes darome daugiau. Mes esame pokyčių agentai, kurių pasauliui reikia dabar“ – sakė ji.

Anot jos, Rusijos agresija yra iššūkis ne tik Ukrainai ir jis yra ne tik karinis, nes kelia krizes, ekonomines, migracijos problemas, didina nesaugumą, baimę.

Ji užsiminė, kad rugsėjį bus rengiamas pirmasis Vakarų valstybių vadovų sutuoktinių ir partnerių susitikimas, kuriame būtent ir bus aptariamos pasaulyje įsivyraujančios baimės ir nerimo problemos ir jų sprendimo, psichologinio atsigavimo galimybės.

„Pagaliau psichinė sveikata neturi sienų. Kiekvienas mūsų, ar tai būtų pirmoji ponia, ar priverstinis migrantas, savo kasdieniniame vaidmenyje, kiekvieną minutę skina kelią, kad pasaulis taptų geresnė ir saugesnė vieta mūsų tėvynei ir žmonėms“, – kalbėjo O. Zelenska.

„Visi kartu mes tikrai pasieksime, kad gyvenimas laimėtų. Ir mes visi laimėtumėme“, – sakė ji.

Pavojus – šalia ES ir NATO sienų

O. Zelenska, kreipdamasi į susirinkusius svečius, taip pat pasakojo, jog jai su V.Zelenskiu vykstant į Lietuvą, Ukrainoje gelbėtojai kaip tik baigė tvarkyti daugiabučio, kurį sugriovė Rusijos artilerija, nuolaužas.

Anot jos, „kiekvienas rytas prasideda nuo to“, kadangi artilerija miestai dažniausiai apšaudomi naktį, kol žmonės miega.

„Ir tuomet šios siaubingos naujienos atnaujinamos kas minutę: mama ir dukra, 32 ir 60 metų amžiaus, mirė kartu, o mirčių kaiminystėje skaičius pasiekė dešimt. Ir tai nutiko vos už 70 kilometrų nuo ES ir NATO sienų. Kalbu apie Lvivą, mūsų gilų užnugarį, kur prisiglaudžia pirmieji migrantai iš visos šalies, kur mes evakuojame civilius ir karius gydymui“, – kalbėjo pirmoji ponia.

Anot O. Zelenskos, skausminga pripažinti, kad žmonės čia yra „mirtiname pavojuje net ir ligoninėje, kol vyksta reabilitacija“.

Ji pati sakė net viešėdama Vilniuje vis tikrinanti programėlę apie įspėjimus dėl oro pavojaus. 

„Ir aš žinau, kad daugybė ukrainiečių, kurie šiuo metu yra išvykę iš Ukrainos dėl karo, jie taip pat neišsijungia įspėjimo apie pavojų signalo – kad išlaikytų bendrą širdies ritmą su savo gimtąja šalimi“, – teigė prezidento V. Zelenskio sutuoktinė.

D. Nausėdienė, kreipdamasi į svečius, pažymėjo, kad stebint Rusijos karą ir keliamas „egzistencines, branduolines, ekologines“ grėsmes, Ukrainos centras yra „stiprybės sala siekiant Ukrainos atstatymo“.

„Mes įsitikinę, kad jūsų asmeninės pastangos yra svarbios prisidedant prie pergalės ir humanizmo“, – sakė ji.

Pasak D. Nausėdienės, centre, kuriame skleidžiasi „tarptautinis solidarumas“, džiugina ir asmeninis įvairių šalių ambasadorių įsitraukimas tiek į oficialius renginius, tiek į savanorystę, įtraukiant net savo šeimos narius. 

„Per ambasadas, diplomatus jungiame ne tik tarptautinės bendruomenės atstovus, bet ir kultūros institutus, įtraukiame į diskusijas akademinę bei politinę bendruomenes, Lietuvos diasporą užsienyje, tarptautinius fondus ir organizacijas“, – sakė Lietuvos pirmoji ponia.

The post O. Zelenska Vilniuje: karo akivaizdoje svarbu išlaikyti viltį, rengtis Ukrainos atstatymui appeared first on LAIKMETIS.

„Ukrainos atstatymas negali būti atidėtas iki karo pabaigos. Šalies atstatymas ir atkūrimas yra esminis veiksnys siekiant greitesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.

„Turime žvelgti į tai kaip į vientisą procesą. Derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje pradžia dar šiais metais būtų stiprus impulsas šiam procesui“, – teigė jis.

Antradienio vakarą Lietuvos vadovas kalbėjo diskusijoje „Vieningai už Ukrainą“.

G. Nausėda teigė, kad Rusijos pradėtas brutalus karas Ukrainoje paskatino Europą susivienyti ir sutelkti jėgas ginant laisvę ir demokratiją.

Po susitikimo prezidentas sakė akcentavęs teisinių mechanizmų nubausti agresorių kūrimo svarbą. Jo teigimu, iki šiol šiuo klausimu padaryta nepakankamai.

„Karinės paramos, ekonominės, finansinės paramos požiūriu tikrai ir Europa, ir visas pasaulis padarė nemažai, kad paremtų Ukrainą, tačiau teisinės bazės kūrimo prasme, atsakomybės už karo nusikaltimus, agresijos nusikaltimus prasme, šiek tiek atsilikome nuo tos pažangos, kuri buvo fiksuojama kitose srityse. Čia, Reikjavike, mes turime puikią progą pasivyti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, šį mechanizmą turėtų sudaryti specialusis tribunolas ir žalos registras. Šie veiksmai, pasak prezidento, yra būtini tam, kad „agresorius nepabėgtų nuo atsakomybės ir neliktų nenubaustas“.

„Tai yra svarbu ne tik šito karo kontekste, tai labai svarbu žiūrint į ateitį, kad ateityje naujiems agresoriams nekiltų noras dar kartą pabandyti mūsų tvirtybės ir kad žinotų, kad laukia bausme ir ta bausmė bus pakankamai kieta ir žiauri“, – teigė Lietuvos vadovas.

Lietuva gegužės pradžioje prisijungė prie Europos Tarybos narių steigiamo registro dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarytos žalos. Registrą tikimasi įsteigti per mėnesį, jis turėtų veikti Nyderlanduose ir fiksuos padarytos žalos įrodymus, reikalavimus dėl nuostolių ar sužalojimų atlyginimo.

Be to, Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.

Kalbėdamas apie taikos derybų perspektyvas prezidentas pabrėžė, kad jos turi vykti tik Ukrainai priimtinomis sąlygomis, paremtos šios šalies suverenitetu ir teritoriniu vientisumu.

„Taika Ukrainai nepriimtinomis sąlygomis reikštų agresoriaus pergalę. Bet kokie trečiųjų šalių pasiūlymai atsisakyti teritorijų mainais už derybas yra neatsakingi ir nepriimtini. Rusija įsiveržė į suverenios valstybės teritoriją ir pradėjo kruviną karą. Agresoriaus turi laukti nuosprendis tarptautiniame teisme ir įpareigojimas atlyginti žalą Ukrainai“, – teigė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad Rusijos veiksmai byloja apie tai, kad šalis ir toliau planuoja pažeidinėti tarptautinę teisę, demonstruoti nepagarbą tarptautinei saugumo tvarkai ir siekti konfrontacijos su demokratijomis. Būtent todėl, pasak valstybės vadovo, būtina ir toliau didinti spaudimą agresorei: tęsti sankcijų politiką, neleisti nepagrįstų išimčių ir sankcijų apėjimo.

Rusija iš Europos Tarybos pašalinta 2022 metų kovą, praėjus kelioms savaitėms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tačiau praėjusią savaitę pasirodė informacija, jog šioje žmogaus teisių organizacijoje tebedirba dešimtys Rusijos piliečių.

Šiuo metu 46 valstybes vienijanti organizacija, kuri buvo įkurta 1949 metais, siekia puoselėti žmogaus teises, demokratiją ir įstatymo viršenybę Europoje.

Kitais metais Lietuva perims vadovavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui. Pasak prezidento, šalies prioritetai bus orientuoti į Ukrainos temą, laisvės ir demokratijos plėtrą.

The post G. Nausėda Islandijoje: Ukrainos atstatymas negali būti atidėtas iki karo pabaigos appeared first on LAIKMETIS.

Numatoma sutvarkyti švietimo įstaigos infrastruktūrą, o rangovo konkursą planuojama skelbti birželio 12-ąją, skelbia Centrinė projektų valdymo agentūra.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad mokyklos renovacijai reikėtų apie 4,5 mln. eurų.

Lietuva anksčiau Borodiankoje jau pastatė 36 šeimoms skirtą mobiliąją gyvenvietę, kainavusią 940 tūkst. eurų. Ji konkurso būdu įsigyta iš įmonės „Arijus“. Gyvenvietė balandžio 5-osios Vyriausybės nutarimu jau perdavė naudoti. 

Lietuva atstatymo darbus Ukrainoje pradėjo 2022-ųjų rudenį, pagal tuometinius planus buvo numatyta ne tik mobiliosios gyvenvietės statyba ir licėjaus Borodiankoje remontas, bet ir vaikų darželio „Radist“ Irpinės mieste renovacija, tilto per Trubižo upę, jungiančio Kyjivo ir Sumų sritis, statyba. Pastarųjų vėliau atsisakyta tam numatytas lėšas skiriant Ukrainos energetikos infrastruktūros atstatymui.

The post Lietuva atstatys apgriautą licėjų Borodiankoje appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuva turi keturis projektus konkrečius Ukrainai, ties kurių atstatymu dirbame. Pirmas projektas greičiausiai pasileisiantis – šią savaitę startuoja viešasis pirkimas mobilios gyvenvietės Borodiankoje statybos“, – žurnalistams sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Kol kas koncentruojamės į mobilią gyvenvietę, kad ji šiemet stovėtų, kad žmonės žiemą turėtų, kur gyventi“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, kiti objektai – mokykla darželis bei tiltas – yra sudėtingesni, tačiau dėl jų jau pasirašyti memorandumai su Ukrainos savivaldybėmis.

Dėl vaikų darželio Irpinėje atstatymo darbų už atstatymo projektus atsakinga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) iki penktadienio vykdo rinkos konsultaciją.

Kaip BNS sakė CPVA Lietuvos ir tarptautinių investicijų departamento direktorius, projektų koordinatorius Artūras Žarnovskis, veiksmų, būtinų norint įgyvendinti patikėtus projektus, imtasi po to, kai spalio 24 dieną Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondas patvirtino apie 11 mln. eurų siekiantį finansavimą Ukrainos atstatymo projektų įgyvendinimui.

Šiuo metu agentūra yra paskelbusi rinkos konsultaciją dėl vaikų darželio „Radist“ Irpinės mieste renovacijos.

Nuo sprogimų ir gaisro nukentėjusio vaikų darželio pastatui atstatyti numatyta skirti 3,7 mln. eurų.

Kaip nurodoma rinkos konsultacijos dokumentuose, sutartį planuojama pasirašyti tarp CPVA kaip mokėtojo, Irpinės savivaldybės kaip naudos gavėjos ir rangovo.

„Tikslas – pasirašyti sutartį ir pradėti renovacijos darbus kaip įmanoma greičiau“, – rašoma dokumente.

CPVA norėtų sutartį pasirašyti šių metų lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje.

„Siekiame pristatyti būsimąjį pirkimą galimiems tiekėjams ir sulaukti patarimų, kaip CPVA galėtų įsigyti darbus, atitinkančius poreikius, pačiu racionaliausiu būdu“, – skelbiama agentūros dokumente.

Galimų rangovų teiraujamasi, ar jie dalyvautų pirkime ir ar pateikti techniniai parametrai yra pakankami bei aiškūs, kada darbai galėtų būti baigti, ir kitų dalykų.

CPVA vykdys dar du panašius projektus. Vienu jų siekiama renovuoti sprogimų apgadintą, vieną iš trijų Kijivo srities miestelio Borodyankos mokyklų. Joje po renovacijos turėtų mokytis 700 miestelio vaikų. Projektui numatyta skirti 5 mln. eurų.

„Ypatingas dėmesys ir skuba planuojama įgyvendinant dokyklos ir Darželio atstatymo projektus tikintis, kad bent dalis švietimo bei ugdymo įstaigų patalpų būtų pritaikytos ir galėtų būti naudojamos jau 2023 m. rugsėjį“, – rašoma agentūros pranešime.

Taip pat bus siekiama atstatyti tiltą per Trubižo upę, jungiantį Kyjivo ir Sumų sritis. Jis yra ypač svarbus šių sričių logistikai. Projektui numatyta skirti beveik 2,3 mln. eurų.

The post Lietuva jau pradeda atstatymo darbus Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.