Tuo metu šalies parlamentas svarsto vyriausybės parengtą 220 mlrd. eurų Europos Sąjungos finansuojamą atsigavimo po pandemijos planą.

Italija viliasi, kad po daugelį mėnesių su pertraukomis galiojusių suvaržymų, kurių teko imtis siekiant suvaldyti antrąją ir trečiąją COVID-19 bangas, pastarieji atlaisvinimai žymės normalios vasaros pradžią.

Trys ketvirtadaliai šalies regionų nuo pirmadienio bus priskiriami mažos grėsmės „geltonajai“ kategorijai. Juose barams ir restoranams leista aptarnauti klientus prie stalelių lauke. Po pusmečio pertraukos barai bei restoranai vėl galės dirbti ir vakare, tačiau nuo 22 val. galiojanti komendanto valanda neatšaukiama.

„Pagaliau!“ – sakė prie garsiojo Trevi fontano Romoje esančio restorano „Baccano“ metrdotelis 26 metų Daniele Vespa (Danielė Vespa), ruošdamasis lankytojų sugrįžimui.

„Labai tikiuosi, kad gretai galėsime vėl aptarnauti klientus ir viduje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP ir pridūrė: „Tai sugrįžimo į normalų gyvenimą pradžia.“ 

Kino teatrai, teatrai ir koncertų salės taip pat gali atsidaryti, tačiau juose galės būti užimta ne daugiau kaip 50 proc. vietų. Vėliau iki liepos 1-osios bus palaipsniui atveriami baseinai, sporto klubai ir teminiai parkai, bus leista organizuoti sporto renginius.

Ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) jautė didžiulį regioninių vyriausybių ir protestuotojų spaudimą sušvelninti suvaržymus, Italijai grumiantis su giliausia recesija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Premjeras pripažino, kad imasi „apskaičiuotos rizikos“. Nors sergamumo rodiklis ir ligonių skaičius intensyviosios terapijos skyriuose sumažėjo, kasdien nuo COVID-19 šalyje vis dar miršta po daugiau kaip 300 žmonių. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 Italijoje jau nusinešė per 119 tūkst. gyvybių.

Šalyje, turinčioje apie 60 mln. gyventojų, vis sparčiau vykdoma vakcinacija: jau sušvirkšta daugiau nei 17,5 mln. skiepų dozių. Tačiau vakcinacijos tempai tarp regionų smarkiai skiriasi.

„Akivaizdu, kad jei laipsniškas atsidarymas bus traktuojamas kaip visuotinė laisvė be jokių taisyklių, naujas susirgimų šuolis gali rimtai pakenkti vasaros sezonui“, – įspėjo idėjų kalvės GIMBE vadovas Nino Cartabellotta (Ninas Kartabelota).

The post Italija atšaukia dalį suvaržymų, parlamentui svarstant atsigavimo planą appeared first on LAIKMETIS.

„Turbūt yra labai nedaug valstybių, kuriose pandeminė situacija prastėja ir tuo pačiu metu laisvinami karantino ribojimai. Kita vertus, tai yra suprantama, nes karantinas tęsiasi jau šeštą mėnesį, ir situacija verslo prasme ir socialine prasme yra tikrai labai įtempta“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, tokioje situacijoje sudėtinga rasti teisingiausią sprendimą, todėl belieka tikėtis, kad šiltėjantys orai bei vakcinacijos tempai aplenks augsiančius atvejų skaičius.

„Tuo pat metu labai svarbu ruoštis ir planui B – nusimatyti tas situacijas ir tuos ribojimus, kurių galbūt reikėtų, jeigu situacija pablogėtų“, – pabrėžė S. Krėpšta.

Jis priminė, kad ir žiemą dauguma valstybių laikėsi strategijos pakaitomis laisvinti ir griežtinti karantino sąlygas. Pasak S. Krėpštos, sunku pasakyti, ar ši strategija, ar Lietuvos pasirinktas sprendimas laikytis ilgo karantino, buvo geresnis.

„Turint tokį ilgą karantiną, situacija turbūt privedė prie to, kad tam tikrų išeičių ir atlaisvinimų reikėjo ieškoti, nes toks ilgas karantinas taip pat sukuria labai didelę žalą ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme“, – kalbėjo jis.

„Situacija tikrai labai nedėkinga, sprendimai priimti, dabar belieka stebėti labai atidžiai situaciją ir būti pasirengus tiek planui A, tiek planui B“, – teigė S. Krėpšta.

Kaip įstaigas, kurios galėtų užsidaryti pirmiausia, jeigu situaciją vėl prireiktų griežtinti, jis minėjo sporto klubus, masinius renginius, nes jie laikomi didžiausios rizikos.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 501 – šalis grįžo į vadinamąjį juodąjį scenarijų. Ligoninėse gydoma apie 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, 126 iš jų – reanimacijoje.

The post Atlaisvinimai buvo reikalingi, bet reikia ruoštis ir blogėjimui – Prezidentūra appeared first on LAIKMETIS.

* Nuo balandžio 19 dienos: konsultacijos ne daugiau 10 abiturientų; galės veikti teatrai, vykti renginiai iki 50 žmonių; dabar nedirbančios prekybos centrų parduotuvės galės veikti darbo dienomis.

* Nuo balandžio 22 dienos gali atsidaryti lauko kavinės, nuo balandžio 26 dienos – sporto klubai.

* Nuo gegužės 3 dienos: abiturientams bus leidžiama grįžti mokytis; galutinai atlaisvinamas prekybos sektorius.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, mirė devyni žmonės. Ligoninėse gydomi 1062 COVID-19 pacientai, iš jų 104 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuva kreipėsi į Daniją, prašydama perduoti „AstraZeneca“ vakcinos, kurios ši šalis nusprendė nebenaudoti. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad šios vakcinos galėtų būti pasiūlytos visiems norintiems.

* Lietuvoje nustatyta dar 323 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainų atvejai. Britiškoji atmaina kai kuriuose regionuose sudaro 80 proc. ir daugiau tiriamų atvejų.

* Švietimo ministerijos duomenimis, bent viena doze nuo COVID-19 pasiskiepijo maždaug 55 proc. šalies švietimo įstaigų darbuotojų, tačiau skirtingose savivaldybėse esama netolygumų.

* Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo skiepijimui registruoti vyresnius nei 55-erių gyventojus.

* Po sergamumo piko atsigaunanti Estija pradėjo mažinti COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičių, šalies vyriausybė žada kitą savaitę svarstyti karantino ribojimų atlaisvinimą.

* Latvijoje šį savaitgalį organizuojamos gyvos eilės, kai pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina galės visi norintys. Atskiros eilės bus skirtos žmonėms, priklausantiems prioritetinėms grupėms.

Pagalbos paketas. Vyriausybė patvirtino 120 mln. eurų vertės pagalbos labiausiai nukentėjusioms įmonėms paketą, kad įmonės kuo greičiau galėtų teikti paraiškas. Paramą galės gauti apgyvendinimo, maitinimo, turizmo ir kitos įmonės, kurių apyvarta krito daugiau negu 50 proc., o paramos vienai įmonei lubos sieks 350 tūkst. eurų. 

15min. redaktorius. Naujienų portalo 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas žurnalistas Vaidotas Beniušis. Jis pastaruosius penkerius metus vadovavo naujienų agentūros BNS redakcijai. Jis laikinai toliau eis naujienų agentūros BNS direktoriaus pareigas, abiejų žiniasklaidos priemonių redakcijos veiks savarankiškai.

Saugios mokyklos. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su švietimo bendruomene bei sveikatos ir švietimo ministrais bei paragino ieškoti sprendimų, leisiančių kitus mokslo metus pradėti saugiai bei plėtoti pasiteisinusį kaupinių testavimo metodą.

Duomenys žurnalistams. Seimas įtvirtino žurnalistų teisę neatlygintinai gauti duomenis iš valstybės registrų. Priimtos pataisos įsigalios nuo liepos.

Astravo elektra. Baltarusija pastaruoju metu nebegauna pajamų iš Baltijos šalių už jos pagamintą elektrą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Vis dėlto jis pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos. 

Padėtis Ukrainoje. Augant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje, solidarumo vizito į Kijevą išvyko trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai. Lietuvos ministras Gabrielius Landsbergis sako neatmetantis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą tikimybės. „Rusija turi nutraukti savo veiksmus, atitraukti karius, deeskaluoti situaciją ir grįžti į vienintelį kelią, kuris mums atrodo perspektyvus, kad būtų išspręsta ši situacija“, – pareiškė G. Landsbergis. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sako, jog Rusijos ekspertai ir pareigūnai „atvirai grasina Ukrainai karu ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimu“.

Automobilių sandoriai. Nuo gegužės bus privaloma deklaruoti automobilio pardavimo sandorį, o kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą. Nauja tvarka siekiama mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti automobilių pirkėjų interesus.

Sankcijos Rusijai. Jungtinės Valstijos paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai ir nurodė išvykti dešimčiai diplomatų. Sankcijos Rusijos įvedamos dėl neteisėtų veiksmų, įskaitant plataus masto kibernetinę ataką. Europos Sąjunga išreiškė JAV solidarumą dėl patirtų atakų. Rusija pareiškė, kad atsakomosios sankcijos bus neišvengiamos.

Atsitraukimas iš Afganistano. NATO sąjungininkės sutarė iki gegužės 1-osios pradėti savo pajėgų išvedimą iš Afganistano, Vašingtonui paskelbus, kad visi amerikiečių kariai iš šios šalies bus išvesti iki rugsėjo. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Afganistaną iš anksto neskelbto vizito informuoti vietos valdžią apie Vašingtono planus dėl šio karių išvedimo.

Klimato diskusijos. JAV klimato pasiuntinys Johnas Kerry atvyko į Kiniją, kur ves derybas klimato klausimais. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus virtualiame Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikime dėl klimato. J. Kerry vizitas Kinijoje vyksta prieš Jungtinių Valstijų rengiamą virtualų viršūnių susitikimą klimato kaitos temomis, į kurį prezidentas Joe Bidenas pakvietė 40 pasaulio lyderių, tarp jų ir Kinijos valstybės vadovą.

Kaltinimai pareigūnei. Mineapolio priemiestyje 20-metį juodaodį Daunte'ą Wrightą nušovusiai policininkei, tikriausiai supainiojusiai pistoletą su elektros šoko įtaisu, prokurorai ruošiasi pareikšti kaltinimus nužudymu.

The post Svarbiausi balandžio 15 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.