Vakar giedojusi triumfuojančiosios Bažnyčios garbę ir džiaugsmą, šiandien liturgija­ ragina su įkarščiu ir viltimi melsti už skaistyklos sielas, skaistinamas prieš išvystant Dievą veidas į veidą.

Ne tik šią dieną, bet ir kasdien, per kiekvienas šv. Mišias Bažnyčia meldžiasi už mirusiuosius. Taigi ir už tuos, už kuriuos „niekas nesimeldžia“. Bažnyčia tiki kūno iš numirusiųjų prisikėlimą.

Malda už mirusiuosius priklauso seniausiai krikščioniškajai tradicijai, kaip ir Eucharistijos aukojimas prašant: „amžinoji šviesa tešviečia“ mirusiesiems. Per kiekvienas Mišias Bažnyčia pirmiausia meldžiasi už „visus, kurie mirė susijungę su Kristumi“ (I EM), tačiau išplečia savo maldą už „visus mirusiuosius, kurių tikėjimą vienas Viešpats pažino“ (IV EM) ir kurie „Viešpačiui mieli“ (III EM).

Melsdamiesi už palikusius šį pasaulį, mes taip pat prašome Dievą, „kad visi, kurie tikime jo Sūnaus prisikėlimą iš numirusiųjų, tvirtai tikėtume ir jo pažadėtąjį kūno atsikėlimą amžių pabaigoje“. Tikime, kad „Kristuje visi bus atgaivinti“ (ĮP; Jn 5, 29); be to Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).

Galima laimėti mirusiesiems visuotinius atlaidus, jei šią dieną aplankoma bažnyčia ar koplyčia, ten sukalbama „Tėve mūsų“ ir „Tikiu“. Atlaidai suteikiami, jei per Vėlinių aštuondienį (lapkričio 1–8 d.) aplankomos kapinės bei pasimeldžiama (nors mintyse) už mirusiuosius. (plg. Liturginis kalendorius, 2023–2024, B)

Savo maldoje mes tvirtiname, kad Jėzus yra ryšys tarp mūsų mirusių brolių bei seserų, „už kuriuos atnašavome šią prisikėlimo Auką“, ir mūsų pačių: Jo „didžios meilės Sakramentas mus vienija“ Jo Kūno ir Kraujo bendrystėje.

Šią dieną kunigai gali aukoti šv. Mišias tris kartus. Tuo tikslu liturgijoje numatyti trys skirtingi formuliarai.

AMŽINĄJĮ ATILSĮ duok mirusiems, VIEŠPATIE,

ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

Tegul ilsisi ramybėje. Amen.

The post Lapkričio 2-oji - Mirusiųjų paminėjimo diena appeared first on LAIKMETIS.

Jūsų Eminencija kardinole Sigitai Tamkevičiau SJ, Ekscelencija Arkivyskupe Kęstuti Kėvalai,  mieli kunigai, gerbiami LR Seimo ir Europos parlamento nariai, mieli bičiuliai,

džiaugiuosi galėdamas nacionalinės konferencijos „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ organizatorių vardu pasveikinti Jus visus susirinkusius  čia, Šiluvoje, bei visus, stebinčius mus kitapus ekrano konferencijos informacinių partnerių dėka.

Organizatorių vardu pirmiausia noriu padėkoti konferencijos globėjams: J.E. Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui ir J.E. Vilniaus arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui už globą ir dvasinį palaikymą jau antrą kartą organizuojant konferenciją, kurioje kviečiame apmąstyti Šiluvos deklaraciją.

Visuomenės susidomėjimas pirmąja tokia praėjusių metų konferencija, kai jos transliacijų peržiūros viršijo 100 tūkst., patvirtina, jog Šiluvos deklaracijos paskelbimas buvo svarbus įvykis, o deklaracija tęsia savo gyvenimą, neprarasdama aktualumo.

Taip pat noriu padėkoti visiems konferencijos informaciniams partneriams, kurių dėka ši konferencija plačiai nušviečiama mūsų visuomenėje: Katalikų medijų centrui, internetiniams portalams DELFI, Laikmetis ir Bernardinai,  Marijos ir XFM radijui, regioninei žiniasklaidai: BM TV, Dzūkijos televizijai, Šiaulių televizijai, Ventos televizijai, Pūkas TV, TV Aidas.  

Noriu padėkoti ir visiems šios konferencijos prelegentams, kurie atsiliepė į organizatorių kvietimą skirti savo brangų laiką šiandien su mumis pasidalinant savo įžvalgomis.

2021 m. rugsėjo 12 d. čia, Šiluvoje, Didžiųjų Šilinių atlaidų metu buvo paskelbta Šiluvos deklaracija. Ja buvo mums siekta priminti, kad keturios kardinaliosios žmogiškosios dorybės: protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas, kurias atpažino ir skelbė dar didieji Atėnų filosofai ir kurias perėmusi krikščionybė, papildydama jas trimis dieviškomis – tikėjimo, vilties ir meilės dorybėmis, formavo krikščioniškos civilizacijos dvasinę, moralinę ir kultūrinę erdvę, kurioje geriausiai galėjo skleistis žmogaus, kaip Dievo atvaizdo nuodėmės pažeista prigimtis ir jo asmens orumas.

Daugiau kaip du tūkstančius metų kurta krikščioniškos civilizacijos erdvė, išgyvendama pakilimus ir nuopuolius, klestėjimo periodus ir krizes, plėtėsi bei palaipsniui įgavo dominuojančią padėtį pasaulyje. Panašu, kad šiuo metu vėl gyvename gilios krizės laikais, kai krikščioniškos civilizacijos erdvėje vyksta nauja revoliucija.  

Praėjusio amžiaus antroje pusėje pradėjo bręsti nauja samprata apie žmogų, kurios pasekmes popiežius Benediktas XVI 2012 m. metinėje kalboje Romos kurijai apibūdino kaip „antropologinę revoliuciją“. Ši samprata yra nauja filosofija apie žmogaus lytiškumą, arba seksualumą. Ji teigianti, kad asmens lytiškumas nebėra duotybė, kurią reikia priimti ir pripildyti prasmės, tačiau socialinis vaidmuo, kuris iki šiol buvo apibrėžiamas visuomenės, o nuo šiol jį turi apsibrėžti pats asmuo. Šioje sampratoje, pasak popiežiaus, asmuo yra „dvasia ir valia“, kuri neigia prigimtinę tvarką savo kūniškumu ir tvirtina, kad šią tvarką jis sukuria pats.

Benediktas XVI nurodė asmens formos dualumo neigimo pasekmes krikščioniškai antropologijai: „jei vyro ir moters dualumas neegzistuoja kaip  sukūrimo duotybė, tada ir šeima nebėra (Dievo) kūrime numatyta tikrovė“. Dar daugiau: anot popiežiaus, „ten, kur laisvė daryti tampa laisve pačiam save pasidaryti, neišvengiamai pradedamas neigti ir pats Kūrėjas, ir žmogus kaip Dievo kūrinys, taip galiausiai paplaunant ir paties asmens kaip Dievo atvaizdo orumo pagrindą“. Benedikto XVI dėmesio centre buvo minties srovės, kurios apibūdinamos gender ideologijos vardu.

Panašu, kad „antropologine revoliucija“ vėl siekiama sugriauti „senąjį pasaulį“ ir ant jo griuvėsių statydinti naują „teisingesnį“ pasaulį išsilaisvinus iš lyties, moralės, dorybių,  žmogaus kaip Dievo atvaizdo prigimties, neigiant nuodėmės tikrovę. Šv. Raštas moko, kad „medis yra pažįstamas iš vaisių“, o  „antropologinės revoliucijos“ vaisiai  jau pradeda sunokti – tai vis agresyviau ideologizuojama kultūra, švietimas, mokslas ir sportas, didėja visuomenės susiskaldymas ir susipriešinimas, grasinantis rimtais vidiniais ir išoriniais kariniais konfliktais, demografinė krizė kelia grėsmę ištisų tautų, taip pat ir lietuvių tautos, išlikimui.  

Šių metų konferencijos organizatoriai, kviesdami apmąstyti Šiluvos deklaraciją, siekia inicijuoti mūsų visuomenėje diskusiją: Ar galime tikėtis tvarios ateities išsilaisvinę iš dorybių, t.y., nustoję ugdyti visuomenės narių gebėjimą būti protingais, teisingais, tvirtais ir susivaldančiais bei atmetę Dievo teikiamas mūsų laisvę sustiprinančias tikėjimo, vilties ir meilės dovanas ir vietoj dorybių, kaip mums siūlo „antropologiniai revoliucionieriai“, priėmę įvairių ideologinių interesų grupių vis naujai išgalvojamų teisių ir laisvių pagrindu konstruojamas modernias ideologizuotas reliatyvias vertybes?

Noriu palinkėti, kad ši konferencija ir šiandien prasidedantys didieji Šilinės atlaidai mums visiems taptų Šv. Dvasios persmelkto proto impulsu, vedančiu gilesnio Tiesos pažinimo ir drąsaus jos praktinio įgyvendinimo link.

Šiluvos Švenčiausioji Mergele Marija, melski už mus!

The post Audrius Globys. Šv. Dvasios persmelktas proto impulsas, vedantis gilesnio Tiesos pažinimo ir drąsaus jos praktinio įgyvendinimo link appeared first on LAIKMETIS.

Iškilmingai Eucharistijai vadovavęs Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas homilijoje atkreipė dėmesį į apaštalą Paulių, kalbantį apie dvasios kovas prie tamsos jėgas. Jos įsibrauna į mūsų kasdienybę per nerimą, karus, nesantaiką, neapykantą, pyktį. Svarbu atpažinti velnio klastas, melstis ir budėti, kaip budi ir mūsų kariai.

Pasak arkivyskupo, velnias naudoja išdidumą puikybę, izoliacijos pagundą, beviltiškumo jausmą. Sėja mintis, jog dabartinėje situacijoje gintis neverta, mes per silpti. Šiuolaikinėmis technologijomis platinamos melagingos naujienos. Turime įvardyti, jog tai priešo veikimas, suprasti prieš mus naudojamą taktiką.

„Tegul Šiluvos Marija mus užtaria, stiprina mūsų širdis, kad būtume drąsūs taikos kariai, sugebantys atpažinti ir nugalėti velnio klastas. Tegul Dievo išmintis būna mūsų vadovė kuriant pasaulį, kuriame vyrautų teisingumas, meilė ir taika“, – sakė arkivyskupas G. Grušas, užbaigdamas homiliją.

Padėkos žodį pabaigoje taręs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras padėkojo už Bažnyčios pagalbą kariams ir jų šeimoms.

„Tepadeda mums Dievas“, – užbaigė Kariuomenės vadas savo žodį, o Šiluvos aikštėje taikos ir ramybės kraštui, jo gynėjams meldę žmonės kartu su kariūnais sugiedojo Lietuvos himną.

The post Šiluvoje buvo meldžiamasi už taiką appeared first on LAIKMETIS.

Šiais metais tai jautriai perduoda būtent kuklumo elegancijos principu Šiluvą puošusi Raseiniuose kurianti Dainora Bakutienė su komanda iš floristikos salono „Garbanės menė“.

Bazilikoje, Apsireiškimo koplyčioje, sakralioje aikštėje sužydo geltonos, mėlynos ir baltos spalvų kompozicijos puokštės. Šios spalvos atitinka Mergelės Marijos Vilties Karalienės titulą, atskleidžiantį jos nekaltumą bei mūsų viltis. Vyraujanti mėlyna spalva simbolizuoja dangų, kurio link kiekvienas krikščionis siekia keliauti savo gyvenimu. Balta – nekaltumo, tyrumo bei džiaugsmo simbolis, neatsiejamas ne tik nuo didžiųjų atlaidų džiaugsmo. Geltona – karališka, taip pat ir šviesos spalva, kviečianti nepamiršti laikyti uždegtų žiburių ir budėti. Todėl sodraus mėlynumo debesyse skendinti Mergelė Marija Apsireiškimo koplyčioje tarsi ataidi panašia kompozicija apgaubiant pagrindinį altorių aikštėje bei keliaujant toliau ir aliuziškai sukuria aukštyn kylančių debesų įspūdį prie stebuklingojo paveikslo Bazilikoje.

Iki rugsėjo 15 d. kasdien dar galite atvykti pasigrožėti gėlių kompozicijomis ir dalyvauti Šilinėse.

The post Kuklumas ir grožis – gėlės Švč. Mergelei Marijai Šiluvoje appeared first on LAIKMETIS.

The post Ko laukti 2024 m. Šilinėse? appeared first on LAIKMETIS.

Artėja didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje. Šiemet juos švęsime rugsėjo 6–15 d. Per visą atlaidų aštuondienį Mergelės Marijos Gimimo švęsti į Šiluvą atkeliauja piligrimai iš visos Lietuvos ir ne tik. Žmonės tarsi jūra užlieja sakraliąją aikštę, pripildo didžiąsias šventoves, miestelio gatves ir prieigas. Šiluva atgyja, joje kasmet pasijuntame gyva, jauna, viltinga Bažnyčia.

Apsireiškimo koplyčiai – 100!

Šilinių pradžią miesteliui ir Lietuvai jau rugsėjo 6-osios vakarą skelbs atlaidų išvakarių vigilija, kuri prasidės šimtametėje Apsireiškimo koplyčioje.

Rugsėjo 8-oji, kai visa Bažnyčia švenčia Mergelės Marijos Gimimą, bus pagrindinis atlaidų sekmadienis. Šia ypatinga proga iškilmėje dalyvaus ir neseniai į Lietuvą atvykęs apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Georgas Gänsweinas, šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai.

Ši data ypatinga taip pat ir Marijos pasirodymui Šiluvos apylinkėse dedikuotos Apsireiškimo koplyčios istorijoje. Lygiai prieš 100 metų, 1924 m. rugsėjo 8-ąją, vyko genialaus jauno lietuvių architekto Antano Vivulskio (1877–1919) projektuotos ir visus atvykstančius iš tolo baltu bokštu pasitinkančios šventovės konsekracija. Nuo šių metų rudens koplyčios istorijoje prasideda naujas etapas – artėjant atlaidams ji paskelbta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Prie malonių šaltinio, prie gyvo Dievo Žodžio

Šilines šiemet švenčiame Maldos metais, kurie yra pasirengimo laikas artėjančiam popiežiaus Pranciškaus paskelbtam 2025-ųjų Jubiliejui.

„Tai puiki proga atnaujinti maldos praktiką, o maldos tikslas – susitikimo su Viešpačiu džiaugsmas ir įkvėpimas. Atlaidai, ypatinga Dievo gailestingumo dovana, mus drąsina atvira širdimi artintis prie Viešpaties, gausių malonių šaltinio, kurias patyrę liudija daugybė Šiluvos piligrimų. Didieji Šiluvos atlaidai – puiki proga atnaujinti krikščionišką tikėjimą, patirti bendrystę, širdyje pajusti Viešpaties paguodą“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Maldos metų Šilinių tema – mintis iš Laiško žydams: „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žyd 4,12).

Todėl atlaidų šv. Mišių katechezėse bei susitikimuose-diskusijose Šiluvos piligrimų centre bus kviečiama apmąstyti vieną iš keturių Vatikano II Susirinkimo Dogminių konstitucijų – apie Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“, kad su didesniu įkvėpimu norėtume pažinti Dievo Žodį ir klausyti savo kasdienybėje, priimti „dieviškuosius turtus, kurie pranoksta bet kokį žmogaus supratimą“ (DV, 6).

Šį troškimą išreiškia ir šiemetinės šv. Mišių intencijos. Jos parengtos remiantis dokumentu „Dei Verbum“, padedančiu aktualiai suvokti, už ką dėkojame ir prašome pagalbos, kokie yra šiandien mūsų patiriami rūpesčiai ir sunkumai, kad patikėtume juos Dievo Apvaizdai, Mergelės Marijos užtarimui.

Kada ir kaip melsimės atlaiduose

Atlaidų metu nuo ryto iki vakaro šventovėje bus švenčiamos šešerios šv. Mišios (8, 9, 10, 12, 16 ir 18 val.). Pagrindinę iškilmingą Eucharistiją 12 val. švenčiame patogioje ir talpioje aikštėje priešais Baziliką. Atlaidų šv. Mišioms vadovaus Lietuvos vyskupai bei kunigai. Liturgijoje patarnaus diakonai, seminaristai. Giedos miestų, miestelių parapijų ir kiti chorai. Atlaiduose kasmet suskaičiuojame daugiau kaip pusšimtį jų kolektyvų iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, tad galime sakyti, jog per Šilines užgieda visa Lietuva!

Šv. Mišios bus švenčiamos ir anglų (rugsėjo 12 d.), latvių (rugsėjo 7 d.) bei lenkų (rugsėjo 14 d.) kalbomis. Laukiame atvykstant bendruomenių iš Lietuvos ir svetur. Karo Tėvynėje sužeistus ukrainiečius vėl kviečiame į graikų apeigų liturgiją (rugsėjo 8 d.) – Šiluvoje nuolat dėkojame už taiką ir nepaliaujame melsti taikos dovanos ypač Ukrainai, Šventajai Žemei ir kitur pasaulyje, kur nerimsta ar įsižiebia nauji konfliktai.

Per visas dienas (ir net kelias naktis) Šiluvos bazilika bus atvira Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, piligrimų maldai prie stebuklingojo Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo didžiojo altoriaus papėdėje – greta Motinos, greta Sūnaus, į kurį Ji nepaliauja rodyti Šiluvoje, kaip ir kitose garsiosiose pasaulinėse Marijos šventovėse.

Šiluvos piligrimams siūloma ir kita bendros maldos programa. Tai Rožinis, Kryžiaus kelias, Marijos valandos ir kt. Su Švenčiausiuoju Sakramentu šiemet bus einamos net dvi Žiburių procesijos (rugsėjo 7 ir 14 d. šeštadieniais) miestelio gatvėmis, pasieksiančios ir ypatingu kryžiumi – karavyku, saugančiu nuo karų, marų, – paženklintą vietą.

Dauguma į atlaidus atvykstančių piligrimų priima Sutaikinimo sakramentą – jiems klausyklose bus pasiruošę patarnauti Kauno arkivyskupijos kunigai. Tęsiame žmonių mielai priimamą tradiciją – pokalbį su kunigu dvasiniais klausimais palapinėje, pavadintoje „Turiu tau laiko“.

Susitiksime ir kultūrinėje programoje

Šiluva, gyvos piligrimystės ir gyvos kultūros miestelis, ypač atgyja per atlaidus – maldininkai jau yra pamėgę vienuolių dirbinių muges, mielai pasinaudoja proga parsivežti iš atlaidų katalikiškų leidyklų knygų, devocionalijų (kurios ir palaiminamos Mišių pabaigoje).

Šiluvos aikštėje rugsėjo 14 d. bus galima susitikti arkivyskupo Kęstučio Kėvalo knygos „Žmogaus širdis sukurta dangui“ (leidykla „Tyto alba“, 2024) pristatyme ir išgirsti naujai apmąstytą ir užrašytą žodį apie viltį. Tos pačios dienos vakarą Šiluvos bazilikoje vyks profesionalių atlikėjų rengiamas vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas „Crux fidelis“ („Ištikimasis Kryžius“).

„Gėles Marijai“ – koncertinę programą – atlaidų piligrimams kaip dovaną pirmosiomis atlaidų dienomis (rugsėjo 7 d.)  surengs Šiluvos bazilikos choras. 

Rugsėjo 11-ąją, kunigų ir Dievui gyvenimą pašventusiųjų dieną Šiluvoje, į kitos naujos knygos – kardinolo Grzegorz Ryś „Celibatas“ (leidykla „Artuma“, 2024) – pristatymą kviečiami ne tik dvasininkai, bet ir visi besidomintys.

„Laimingi įtikėję“

Numatytomis atlaidų programos ar sau patogiomis dienomis Šiluvoje susitinka parapijų bendruomenės ir jų ganytojai, pašvęstieji broliai ir seserys, kelių kartų šeimos, moksleiviai, studentai ir kiti jauni žmonės, mokymo ir ugdymo bendruomenės, Lietuvos kariuomenė, savanoriai, partizanai, valstybės ir visuomenės apsaugos, švietimo, medicinos darbuotojai, įvairios kitos organizacijos, draugijos, sambūriai, visi geros valios žmonės, ieškantys ramybės ir vilties, taip pat mūsų šalies kaimynai, kitų tautų žmonės, laikinai apsistoję ar nuolat gyvenantys mūsų šalyje.

Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo mintimi, pasidalyta prieš pačius atlaidus jiems besipuošiančioje Šiluvos šventovėje, čia atvykus tikrai galima patirti susibūrimo džiaugsmą, vienybės pajautą, taip reikalingą visokių šiandienos neramumų akivaizdoje.

Atvykime į Šiluvą, kur prieš 416 metų nedideliame Lietuvos kaimelyje įvyko ir šiandien tebevyksta dideli dalykai, – atvykime į „tautos rekolekcijas“, kaip šiuos atlaidus yra pavadinęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kad visi pasijustume „laimingi įtikėję“ (plg. Lk 1, 45).

The post Šiluvoje prasideda didžiausi Lietuvoje atlaidai appeared first on LAIKMETIS.

„Lai Ji tampa mūsų įkvėpimu – prašyti, padėkoti ar atsiprašyti.

Kaip ir kasmet, savarankiškai pasirinki maršruto ilgį. Keliaudamas mėgaukis kūrybiškuose atokvėpiuose, kuriuose savanoriai kvies išbandyti jaukias užduotis. Žavėkis greta einančiais įvairaus amžiaus žmonėmis. Taip taip, ir anūkai ir tėvai, ir draugai ir mylimieji eina greta, nes ši programa subalansuota visiems. O jei neturi kaip atvykti į Šiluvą – registruokis į autobusą. Pasimatykime!“ – rašoma renginio pristatyme.

The post Jaunimo diena Šiluvos atlaiduose - reikalinga registracija appeared first on LAIKMETIS.

The post Paskelbta Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidų programa appeared first on LAIKMETIS.

Troškimas lengvo, medžiaginių gėrybių nestokojančio gyvenimo dažnai skatina šeimas apsiriboti vienu vaikeliu arba išvis vaikų vengti, pastebėjo kardinolas tądien. Toks apsisprendimas neatneša laimės, o tik paskatina šeimų irimą, mano jis. Pagal liūdną statistiką, esame nykstanti tauta.

„Tepadeda Šeimų Karalienė mums būti dėmesingiems Dievo žodžiui, kaip Marija, kai jai buvo apreikštas Dievo planas gelbėti žmones, kai ji augino dieviškąjį Kūdikį ir kai stovėjo po savo Sūnaus kryžiumi“, – kalbėjo kardinolas S. Tamkevičius Šeimų dieną atlaiduose.

The post Kardinolas S. Tamkevčius SJ pastebėjo, kad šeimoms reikalinga pagalba appeared first on LAIKMETIS.

Šį kartą palaimintojo atlaidų savaitės moto: „Kad nei viena diena nepraeitų be maldos“. Tai – t. Jurgio frazė, kažkada nuskambėjusi jo klausytotų grupelei ir išlikusi konferencijos apmatuose, o šiuo metu, Bažnyčiai išgyvenant Maldos metus – įgavusi naują aktualumą. Taigi, per pal. Jurgio užtarimą prašysime malonės, kurios, Popiežiaus pakviesta, šiemet meldžia visa Bažnyčia, kad vėl suvoktume kokia svarbi yra malda ir joje atrastume viltį.

Per atidarymo šv. Mišiose liepos 6 d., 18.00 val. pal. Jurgio tėviškėje, Lūginėje, prašysime gausių dvasinių vaisių ir maldininkams, ir jiems patarnaujantiems, o taip pat melsimės už mūsų Tėvynę Lietuvą.

Visą savaitę Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje 11.00 – Katechezė;  11.30 – Šv. Rožinis; 12.00 – Šv. Mišios. O kiekivieną popietę 15.00 val. – Švč. Sakramento adoracija Lūginės koplyčioje.

Pirmąjį atlaidų sekmadienį, liepos 7 d., po pagrindinių 12.00 val. Šv. Mišių, – malonių liudijimai. Kitomis dienomis 14.00 – užtarimo malda ir asmeninis palaiminimas pal. Jurgio relikvijomis.

Penktadienio, liepos 12 d. vakarą, 18.00,  – Vidinio išgydymo pamaldos, o šeštadienį, liepos 13 d., 19.00, – Šv. Mišiomis prasidės Vigilija – Švč. M. Marijos, Maldos Mokytojos, vakaras su bendruomene „Gloriosa Trinita“ ir budėjimas prieš pagrindinę atlaidų dieną, 22.00 – Šviesos kelias miesto gatvėmis ir naktinė Švč. Sakramento adoracija, ypač meldžiat taikos pasauliui.

Pagrindinė atlaidų diena, liepos 14-oji, – Maldos už taiką sekmadienis. Pagrindinės Šv. Mišios – 12.00, o jų pabaigoje – Eucharistinė procesija, didžisusio šlovinimo ir džiūgavimo Viešpatyje momentas.

Kaip įprasta, kasdien, po pagrindinių Šv. Mišių, – agapė Marijonų vienuolyno sode.

The post Marijampolėje prasidės pal. J. Matulaičio minėjimas ir atlaidai appeared first on LAIKMETIS.