Prasidedant savaitgaliui buvo trumpai prisiminta Šiluvos deklaracija, kuri yra svarbi ne tik krikščioniui, primindama fundamentalius žmogaus prigimties principus, bet ir kiekvienam doram visuomenės piliečiui, norinčiam likti tvirtam šio meto audrose. „Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų“.

Ši deklaracija primena būtinybę gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius – žmogaus gyvybę nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; prigimtinę šeimą ir tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. „Tik išsaugodami šias prigimtinio gėrius galime išlikti ir klestėti.“ Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį, ją saugoti, o ne keisti. O mes visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį̨ gėrį̨ dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities.

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis (VU TSPMI) kalbėdamas apie tai, „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“, kvietė į viską pažvelgti ne fragmentuotai, lyg iš atskirų istorinių momentų, o filosofiniu žvilgsniu – pamatyti visumą, kiek tai yra įmanoma. Istorija yra praeitis. Jos nepakeisi. Tačiau galima kurti ateitį. Profesorius kalbėjo apie inteligentiją kaip visuomenės sluoksnį, gyvenimo tikslą bei misiją. Žmogaus ugdymas yra kompleksinis vyksmas, apimantis ne tik protinį išsilavinimą, bet ir dvasinį augimą.

Inteligento niekada nepakeis guglas ar koks nors dirbtinis intelektas, jam pasaulio pažinimas nesusiveda tik į techniką ar metodus, kultūra nėra tik mokslas, formacija, informacijos sukaupimas ir jos perdavimas. Inteligentas supranta, kad davimas yra svarbiau negu gavimas ir pinigų uždirbimas, o noras bet kokia kaina išlikti, veikiau sunaikina negu gelbėja. Kartais atsisakant savęs galima išgelbėti kitus. Šiandien tokių inteligentų, krikščionių inteligentų maža, visuomenei jie tampa nepatrauklūs.

Lietuvą sugriauti visai nesudėtinga, bet, kita vertus, ir labai sudėtinga, nes ji laikosi piliečių mintyse, jausmuose. Šiandien patriotizmas paverčiamas pajuokos objektu vien todėl, kad ištikimybė suvokiama kaip atgyvenęs dalykas.

Lietuvą sugriauti visai nesudėtinga, bet, kita vertus, ir labai sudėtinga, nes ji laikosi piliečių mintyse, jausmuose.

Mokytojai, gydytojai, inžinieriai, ūkininkai iš viešosios nuomonės, portalų, televizijos, girdi madingas moralines ir politines idėjas, pradeda jomis patys gyventi, galiausiai atsiduria ten, kur net nenorėjo būti.

Jeigu seniau, tautinio atgimimo laikais, inteligentai būdavo priekyje, dabar juos keičia viešoji nuomonė, kuri veikia kaip ekonominė ir politinė institucija. Dabar ji bando formuoti tam tikras moralės normas. Inteligento misija buvo nugalėti gyvulišką egoizmą. Šiandien vis labiau lieka tik asmens interesai ir pasirinkimai, racionalus egoizmas (nors dabar jau neaišku, ar jis kartais netapo iracionaliu).

Jeigu leistumėme krikščioniškoms bendruomenėms ramiai veikti, pamatytumėm gražių to vaisių.

Niekas neturi geresnio recepto Lietuvai išsaugoti kaip krikščionys inteligentai. Inteligentas supranta, koks pažeidžiamas ir silpnas yra, o tai suprantant galima kovoti su visu tuo.

Taip pat profesorius kalbėjo ir apie modernybės iššūkius Lietuvos valstybei.

Savaitgalio metu lektorius dr. Vincentas Vobolevičius (ISM) kalbėdamas tema „Lietuva po rinkimų: kodėl ir vėl bus taip pat?“, supažindino seminaro dalyvius su Condorcet paradokso ir Arrow teoremos implikacija, teigiančia jog rinkėjų valios išraiška balsavimo keliu dažnai yra matematiškai neįmanoma, o demokratija visuomet yra "valdoma". Toliau dalyviai su pranešėju pritaikė Selektorato teoriją, siekdami išsiaiškinti kelius link geresnio rinkėjų interesų atstovavimo Lietuvos politikoje.

Apžvelgus modelius kalbėta ir apie kiekvieno iš mūsų veikimą savo aplinkoje, visuomenėje, profesinėje srityje ir kt. Kaip svarbu savo profesinį pašaukimą vykdyti tinkamai, atsakingai. Dr. V. Vobolevičius taip pat pristatė ir du tyrimus apie tikėjimą šeimoje ir iš kartos į kartą perduodamas krikščioniškas vertybes, kurie be kita ko atskleidė ir jaunosios kartos dorybių ir vidinių moralinių nuostatų formavimui svarbius kertinius momentus. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus. 

Apie nūdienos Lietuvos katalikų aktualijas ir kontraversijas kalbėjo dr. Lina Šulcienė (VDU KTF). Kalbėdama apie žmogų kaip Imago Dei, ji kėlė klausimą, ką tai reiškia būti Dievo paveikslu? Kurti žmogų pagal Dievo paveikslą reiškia kurti jį laisvą. Tačiau, ką reiškia būti kūriniu? Kas yra laisvė, tikroji laisvė? Dr. L. Šulcienė atkreipė jaunimo dėmesį į tai, kaip svarbu žvelgti giliau, ieškoti atsakymų apmąstant dalykus iš esmės: kas yra materija, o kas – forma, kas yra prigimtinės didžiadvasiškumo ir nuolankumo dorybės ir koks jų santykis su antgamtine Vilties dorybe.

Taip pat jaunimas susitikimo su Kauno vyskupu Sauliumi Bužausku, kuris trumpos ekskursijos Kauno arkivyskupijoje metu papasakojo šio pastato, žymių žmonių istorijas, priminė apie šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II bei popiežiaus Pranciškaus apsilankymus Lietuvoje, Kaune ir pačioje kurijoje, taip pat papasakojo, kaip atrodo vyskupo darbotvarkė.

Laisvalaikiu jaunimas ne tik šnekučiavosi, bet ir žaidė įvairius telkiančius, intelektualinį bei kūrybinį mąstymą skatinančius žaidimus, prisiminė bei dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tautinius šokius.

Pasisėmę išminties bei vienas kito palaikymo, įkvėpti ir degančiomis širdimis jaunuoliai leidžiasi eiti ir veikti savo aplinkoje, bendruomenėse, organizacijoje, studijose ir t.t.

Jaunimo rudens akademinio savaitgalio globėjas J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, bendraorganizatoriai Ateitininkų federacija, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Laisvos visuomenės institutas.

The post Kaune įvyko jaunimo akademinis rudens studijų savaitgalis „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“ appeared first on LAIKMETIS.

Šventė vyks liepos 7 d., Trinapolio rekolekcijų namuose, Vilniuje. Čia visi ateitininkai, jų šeimų nariai ir bičiuliai bus kviečiami drauge melstis už Lietuvą ir jos ateitį, švęsti mūsų laisvę ir vienybę, kurti ir atnaujinti ateitininkiškus ryšius.

Programa:
15:00 Šv. Mišios švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, kurias aukos ateitininkų dvasios vadas arkivyskupas Gintaras Grušas
16:00 Atidarymas
16:30 Atskiros programos pagal Ateitininkų federacijos sąjungas
18:00 Vakarienė
19:00 Lietuvių liaudies šokiai

Daugiau informacijos ir registracija.

Renginį remia Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas ir Lietuvių fondas.

The post Vilniuje vyks Pasaulio ateitininkų vakaras appeared first on LAIKMETIS.

Ateitininkų pirmininku tapo ateitininkas sendraugis Gediminas Plečkaitis.

Taip pat išrinktos AF Valdyba, Taryba ir Kontrolės komisija.

AF Valdybos nariais tapo: Aistė Pilkienė, Goda Kotryna Jokubauskienė, Miglė Viselgaitė, Tomas Urba.

AF Tarybos nariais tapo: Živilė Urbienė, Eglė Labutytė, Arūnas Pemkus, kun. Domingo Avallaneda, Vygantas Malinauskas.

AF Kontrolės komisija sudaro: Lauryna Jodko, Kęstutis Žižys, Kęstutis Bagdžius.

The post Ateitininkų federacija išsirinko pirmininką ir valdymo organus appeared first on LAIKMETIS.

Todėl nenuostabu, kad 2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti „Ateitininkų metais“, kuomet organizacija minėjo savo 110-ąjį gimtadienį. Vis dėlto, nors ateitininkija yra viena seniausių ir gausiausių lietuviškų organizacijų, ypatingai daug prisidėjusi prie Lietuvos tautinio, kultūrinio ir dvasinio augimo, šiais laikais jos pavadinimas ne vieną gali priversti kilstelti antakį ir susimąstyti, ar ateitininkai nėra kokia nors ateistų atmaina. Tikriausiai atsakymas „nėra“ labai daug nepadės, bet galbūt padės užuomina, kad ateitininkų šūkis skamba taip: „Visa atnaujinti Kristuje!“.

Ir iš tiesų, žodis „ateitininkai“ kilęs nuo „Ateities“ žurnalo pavadinimo, aplink kurį spietėsi pirmosios jaunuolių kuopelės, iš kurių vėliau išsivystė Ateitininkų federacija. Dabar ją sudaro jaunučių, moksleivių, studentų ir sendraugių ateitininkų sąjungos, veikia vaikų ir moksleivių kuopos, studentų klubai, organizuojamos akademijos, garsiosios stovyklos Berčiūnuose, toliau leidžiamas žurnalas „Ateitis“ ir visokeriopai ugdomi ateities lyderiai. Ateitininkai vadovaujasi penkiais principais – katalikiškumo, tautiškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo ir visuomeniškumo, – kuriuos nuolat siekiama įgyvendinti organizacijos veikloje. O ji, kaip minėta, ne tik sena, bet ir gausi. Šiuo metu ateitininkija vienija daugiau nei du tūkstančius narių ir kandidatų Lietuvoje ir Europoje (Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Vokietijoje), o taip pat Šiaurės Amerikoje, kur ši veikla nenutrūkto net okupacijos metais. Pristatymo pabaigai pravartu būtų paminėti, kad organizacijai vadovavo tokios iškilios asmenybės, kaip Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas ir kiti.

Minėtieji asmenys ėjo Federacijos pirmininko pareigas, o šiuo metu jų pėdomis žengia ir antrąją pirmininko kadenciją baigia Vytis Turonis, teisininkas ir visuomenės veikėjas. Buvusios Federacijos generalinės sekretorės Brigitos Čiužaitės kalbinamas, artėjančio ateitininkų Suvažiavimo proga, kuris vyks balandžio 6-7 dienomis istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune, jis pasidalijo keliomis mintimis apie vadovavimą tokios svarbos ir masto organizacijai, vildamasis, kad ateinantieji tarnauti į svarbiausias pozicijas Federacijoje pasimokys iš klaidų, perims ir tęs gerąją praktiką bei įpūs naujų vėjų.

Vytis mini, kad kandidatuodamas Federacijos pirmininko rinkimuose, savęs vertu nelaikė, tačiau širdyje jautė kvietimą priimti šią tarnystę, jei tik būtų išrinktas. Sėkmės atveju, jam buvo svarbu veikti su tais žmonėmis, kurie ne tik mato tam tikras organizacijos problemas, bet ir jos potencialą, nori pasiekti konkrečių rezultatų bei turi tam motyvacijos. Į juos ir buvo dėtos viltys, kad, dirbant kartu, galima gauti daug ir gražių vaisių.

Žinoma, ir svajoti galima daug ir gražiai, tačiau tikslams pasiekti reikalinga struktūra, aiškūs tikslai ir darbo modeliai. Savo kadencijų metu Vytis įvedė, jo manymu, pasiteisinusį Ateitininkų federacijos Valdybos darbo modelį. Į ją buvo pradėti įtraukti ne paprasti sąjungų atstovai, o jų pirmininkai, kurie turi teisę ir galią daryti greitus sprendimus bei geriausiai išmano savo sąjungos situaciją. Valdyba tapo lygiųjų susibūrimu, kuriuos lygiais padaro ne jų statusas, bet atsakomybė.

Kitas svarbus sprendimas buvo priimtas siekiant išgryninti Suvažiavime renkamų kabinetų vadovų ir jų komandų veiklos sritis. Šiuo metu Suvažiavime išrinkti valdybos nariai yra pasiskirstę į keturias veiklos sritis: Atstovavimo ir bendradarbiavimo, Turto, Ugdymo ir Pastoracinę. Visi jie veikia savo baruose ir yra pasiekę gražių rezultatų. Pavyzdžiui, visiškai neseniai Lietuvos Respublikos Seime pradėjo veikti laikinoji Bendradarbiavimo su ateitininkų federacija grupė, o Lietuvos kraštų, kuriuose veikia ateitininkai, dvasios vadai pradėti telkti ir jungti, įgyvendinti bendrą pastoracinį planą, o tai naudinga ne tik Federacijos narių sielovadai, bet ir patiems kunigams, kurie dirbdami pavieniui neretai jaučia bendrystės trūkumą.

Žinodami specifines veiklos sritis, kuriose veikia kabinetai, ir pažindami save bei savo talentus, ateitininkai dabar kviečiami iš anksto svarstyti, kuriame lauke jaučiasi pašaukti dirbti bei kelti savo kandidatūras. Tiesa, kaip pamini ir dabartinis Ateitininkų federacijos pirmininkas, kai kurie žmonės turi ypatingą dovaną pastebėti talentus kituose, tad tiek jie, tiek visi kiti yra raginami ne tik kelti savo kandidatūras, bet ir pasiūlyti kitus organizacijos narius. Panašu, kad toks veiklos modelis tikrai pasiteisino. Jau seniai dėl Ateitininkų federacijos strategijos įgyvendinimo nebuvo susitelkęs toks būrys skirtingų kartų ir kraštų organizacijos narių.

Brigitai Vyčio paklausus apie vieną svarbiausių pastarųjų metų ateitininkų darbų – strategijos sukūrimą ir jos įgyvendinimą – Vytis atsakė, kad neseniai vykusio Federacijos Strateginio savaitgalio metu, organizacijos lyderiai SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizės metodu išsigrynino būtent tokius dalykus, kuriuos ir atliepia strategija. Vadinasi, ji nėra iš piršto laužta. Negana to, ji ir buvo kurta taip ir tam, kad nebūtų tik formalus dokumentas, reikalingas projektų paraiškoms, bet teikiantis realią naudą. Pirmasis naujos strategijos (kuri, beje, kaip tik ir pradėta rengti 2020-aisiais, t. y. Ateitininkų metais) tikslas, labai tinkamai ir aiškiai įvardijo, kad Jėzus Kristus turi būti organizacijos ir kiekvieno nario gyvenimo ir veiklos centre. Vyčio manymu, šio tikslo katalikiškai organizacijai teisinti tarsi ir nereikia, tačiau verta priminti, kad visoje darbų, projektų ir veiklų gausoje, tai, kas svarbiausia, gali ir pasimesti. Todėl jo įgyvendinimo reikia siekti aktyviai, o jo įrašymas pirmu numeriu strategijoje, nors automatiškai šito negarantuoja, tačiau bent jau parodo kryptį. Negana to, šis strateginis tikslas pasitarnauja ir platesnei tikinčiųjų bendruomenei, mat vienijami dvasios vadai, švenčiamos ateitininkų mišios, kurios atviros ir kitiems maldininkams. Pirmininko teigimu, ką gali ir pradeda duoti ateitininkija, tai leisti tikintiesiems ir dvasininkams pajusti vienas kito petį, statant Kristaus Karalystę ir tiesiant kelią į žmonių širdis bei patiems augant Kristuje.

Vytis Turonis taip pat priminė, kad būti pirmininku nereiškia galėti daryti tai, ką tik sugalvoji. Norint kažką prasmingo nuveikti, šias vadovaujančias pareigas einantis asmuo turi nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su kitais Federacijos organais ir vienetais, skirtingų kraštų žmonėmis ir, ypatingai, su Sekretoriatu, kuris yra Ateitininkų federacijos valdybos kojos ir rankos. O veiklos galimybių ir vietos idėjų realizavimui tikrai yra daug!

Galiausiai, paklaustas, dėl ko labiausiai džiaugiasi, turėdamas omenyje savo tarnystę ateitininkijai, Vytis atsakė, kad didžiausia sėkme laiko dovaną savo širdyje išlaikyti pakankamai meilės organizacijai ir jos nariams net sunkiausiais šios tarnystės momentais. O šiose pareigose tai laikytina dideliu iššūkiu. Todėl Pirmininkas solidarizuojasi ir su kiekvienu kitu Federacijos savanoriu, kuris jai atiduoda daug savęs, bet galbūt ne visada mato to darbo vaisių. Nepaisant to, svarbu atpažinti, kad ši atnaša iš tiesų yra kvapni ir gera.

Jei norite sužinoti daugiau, kviečiame pasiklausyti ištraukos iš Brigitos Čiužaitės ir Vyčio Turonio ateitininkų jutubo kanale.

The post Ką reiškia vadovauti vienai seniausių ir gausiausių lietuviškų organizacijų? Įžvalgos iš Brigitos Čiužaitės pokalbio su Ateitininkų federacijos pirmininku Vyčiu Turoniu appeared first on LAIKMETIS.

Šioje ištraukoje aptariama Vyčio pirmininkavimo pradžia, įdiegtas naujas AF valdybos modelis ir jo veiklos sėkmė bei Federacijos strategijos įgyvendinimo klausimai. Pokalbis skirtas ruošti organizacijos narius artėjančiam AF Suvažiavimui, kuris vyks 2024 m. balandžio 6-7 d. Kaune, Ateitininkų rūmuose.

The post Ateitininkų federacija ruošiasi savo narių suvažiavimui appeared first on LAIKMETIS.

Konkurse kviečiami dalyvauti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų 10–12 klasių moksleivius. Moksleiviams darbus padės rašyti mentoriai – ekspertai. Pirmų trijų vietų nugalėtojams skiriamas prizas – pažintinė kelionė į Kembridžo universitetą.

Kviečiame katalikiškas organizacijas, bendruomenes, mokyklas deleguoti moksleivį dalyvauti konkurse ir atstovauti Jūsų organizacijai

Registracija vyksta iki lapkričio 10 d.

Visa informacija ir dalyvių registracija fakulteto svetainėje.

The post Skelbiamas respublikinis esė konkursas „Religija ir mokslas: sąsajos ir sankirtos" appeared first on LAIKMETIS.