Tarptautinės žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ metinė ataskaita, apžvelgianti mirties bausmės taikymą, atskleidė drastiškai didėjantį mirties bausmių skaičių visame pasaulyje. Remiantis ataskaita, 2023 m. 16-oje pasaulio šalių mirties bausmė įgyvendinta 1153 žmonėms – 30% daugiau nei 2022 m.

Pasauliui tobulėjant technologijų ir medicinos srityse, žmogaus teisės ir toliau atsilieka. Karų, klimato nelaimių ir abejingumo kontekste mirties bausmė nuolat laikoma efektyvia bausmės forma daugelyje pasaulio šalių, visiškai nepaisant žmogaus gyvybės, pasitaisymo ir atleidimo idėjos.

 „Amnesty International“ duomenimis, nerimą keliantis mirčių skaičius 2023 m. daugiausia fiksuotas Artimųjų Rytų šalyse, pirmauja Iranas ir Saudo Arabija. Vien Irane įvykdyta 74% egzekucijų, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, o Saudo Arabijoje – 15%.

Į statistiką neįtrauktos šalys, kurios griežtai saugo valstybės paslaptis, įskaitant daugelį Azijos šalių, tokių kaip Šiaurės Korėja ir Vietnamas, kuriose, kaip manoma, yra aukštas mirties bausmės vykdymo lygis. Šiaurės Korėja paskelbė naują įstatymą, kuriame mirties bausmė numatyta kaip galima bausmė tiems, kurie nevartoja vietinės korėjiečių kalbos. Tuo tarpu Mianmaro karinė valdžia ir toliau skiria mirties bausmes kariuomenės kontroliuojamuose teismuose slaptuose ir nesąžininguose procesuose, rašoma pareiškime.

„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard smerkė valdžios institucijas už tai, kad jos negerbia žmogaus gyvybės. „Nedidelė mažuma šalių, kurios primygtinai reikalauja naudoti mirties bausmę, turi atsižvelgti į šių laikų pokyčius ir panaikinti bausmę kartą ir visiems laikams“, – sakė ji ir pridūrė, kad mirties bausmės klausimas vėl bus nagrinėjamas šių metų JT Generalinėje Asamblėjoje. „Amnesty International“ ragina visas vyriausybes palaikyti JT raginimą nutraukti mirties bausmės taikymą.

Katalikų Bažnyčia yra viena didžiausių pasaulyje mirties bausmės panaikinimo šalininkių.

Tačiau teigiamų žingsnių buvo matyti kitose šalyse, pavyzdžiui, Pakistane, kur buvo panaikinta mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir Malaizijoje. Šiuo metu 112 šalių yra visiškai panaikinusios mirties bausmę, o iš viso 144 šalyse ji nevykdoma.

„Amnesty International“ atkreipia dėmesį į liūdną realybę, susijusią su mirties bausme Jungtinėse Valstijose, kurios pateko į  daugiausia 2023 m. įvykdžiusių mirties bausmių šalių penketą.

Katalikų Bažnyčia yra viena didžiausių pasaulyje mirties bausmės panaikinimo šalininkių. 1999 m., per savo homiliją per Mišias Sent Luise, Misūrio valstijoje, JAV, popiežius Jonas Paulius II sakė: „Vilties ženklas yra vis stiprėjantis pripažinimas, kad žmogaus gyvybės orumas niekada neturi būti atimtas, tai galioja net ir žmogui, kuris padarė didelį blogį. Atnaujinu savo kreipimąsi dėl sutarimo nutraukti mirties bausmę, kuri yra žiauri ir nereikalinga“. 

Per popiežiaus Pranciškaus pontifikatą 2018 m. Katalikų Bažnyčios katekizmas buvo peržiūrėtas ir papildytas, kad Evangelijos šviesoje mirties bausmė yra nepriimtina, nes ji kėsinasi į asmens neliečiamybę ir orumą; Katalikų Bažnyčia ryžtingai siekia jos panaikinimo visame pasaulyje.

2022 m. rugsėjį popiežiaus Pranciškaus maldos intencija buvo skirta mirties bausmės panaikinimui. Savo vaizdo įraše Šventasis Tėvas pakartojo tai, ką jau ne kartą yra sakęs: „Mirtis ne atneša teisingumą, o yra kerštas. Ji užkerta kelią bet kokiai galimybei atsiteisti už nusižengimą teisingumui“.

The post Ataskaita atskleidė drastiškai didėjantį mirties bausmių skaičių visame pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Pažeidimai apima areštus ir baudas už viešą pamokslavimą ir maldas, bausmes už biblinių įsitikinimų reiškimą ir baudžiamąsias priemones pastoriams, nesilaikantiems COVID-19 apribojimų, kurie religinėms institucijoms dažnai buvo griežtesni nei pasaulietinėms, sakoma tyrime, pavadintame „Laisvas tikėti? Stiprėjanti netolerancija krikščionims Vakaruose" („Free to Believe? The Intensifying Intolerance Toward Christians in the West").

Remiantis viešai prieinamais dokumentais, ataskaitomis ir naujienomis iš žiniasklaidos priemonių, tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją, kad vyriausybės sankcionuoja veiksmus, nukreiptus prieš krikščioniškąją praktiką ir apraiškas: Jungtinėse Amerikos Valstijose įvyko mažiausiai 58 incidentai, Kanadoje - 36, Jungtinėje Karalystėje - 43, Graikijoje - 6. Tarp kitų šalių, kuriose įvyko panašūs incidentai, buvo Prancūzija, Šveicarija, Ispanija, Liuksemburgas, Norvegija, Švedija, Suomija, Latvija, Vokietija, Malta, Australija ir Naujoji Zelandija.

Centro prezidentas Tony Perkinsas (Tonis Perkinsas), buvęs JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos pirmininkas, pabrėžia nerimą keliantį vis didėjantį Vakarų priešiškumą krikščionims, atkreipdamas dėmesį į autoritarines priemones prieš tikėjimą praktikuojančius asmenis.

JAV 2023 m. vasarį buvo atleista Kalifornijos mokytoja Jessica Tapia (Džesika Tapija), suabejojusi rajono politika, verčiančia mokytojus slėpti ir net meluoti tėvams apie mokinių lyties disforiją ir norą mokykloje tapatintis su priešinga lytimi.

Australijoje pastoriaus Martino Becketto (Martino Beketo) veiklą 2021 m. rugpjūtį tyrė policija po to, kai jis socialiniame tinkle gyvai transliuojamoje laidoje prisipažino, kad vedė vestuves pažeisdamas COVID-19 apribojimus.

Kanadoje pastorius Derekas Reimeris (Derekas Reimeris) 2023 m. kovo mėn. buvo suimtas už tai, kad pažeidė įsakymą, kuriuo jam buvo uždrausta būti arčiau kaip 200 metrų nuo bet kokio LGBT renginio. Abiejų areštų metu jis protestavo prieš drag queen renginius viešosiose bibliotekose. Jam buvo pateikti kaltinimai dėl viešosios tvarkos trikdymo, piktnaudžiavimo ir šešių priekabiavimo atvejų, už kiekvieną iš jų gresia bauda arba šeši mėnesiai kalėjimo.

Ataskaitoje išvardyti 168 religijos laisvės pažeidimų prieš krikščionis atvejai 16-oje šalių.

Jos autorė, Religijos laisvės centro direktorė Arielle Del Turco (Arielė Del Turko) išreiškė susirūpinimą dėl religijos laisvės sumažėjimo Vakarų demokratinėse šalyse. Nepaisant to, kad po 2020 m. sumažėjo su COVID-19 susijusių incidentų, pranešama, kad krikščionių diskriminacija dėl jų įsitikinimų padidėjo, pažymėjo ji.

Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje observatorija (The Observatory on Intolerance and Discrimination Against Christians in Europe) anksčiau paskelbė ataskaitą, kurioje užfiksuotas prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų, įskaitant fizinius užpuolimus ir nužudymus, padaugėjimas visoje Europoje 2022 m.

Observatorijos išvadose teigiama, kad apie tokius nusikaltimus pranešama nepakankamai, o tai siejama su nepakankamu žiniasklaidos nušvietimu ir aukų užtildymo poveikiu. Nauji įstatymai, reglamentuojantys kalbą ir religinę raišką, dar labiau pažeidė krikščionių laisves, konkrečiai paminėtos „buferinės zonos" aplink abortų klinikas, kriminalizuojančios tylią maldą, teigiama ataskaitoje.

Religijos laisvei poveikį darantys teisiniai pokyčiai apima įstatymus, pagal kuriuos tėvai, pastoriai ir mokytojai gali būti laikomi nusikaltėliais už tai, kad išreiškia nuomonę, prieštaraujančią vyraujančiai nuomonei LGBT klausimais, arba už tai, kad dėl religinių priežasčių nerekomenduoja atlikti kūno žalojimo procedūrų. Ataskaitoje taip pat kalbama apie karo Ukrainoje poveikį religijos laisvei, atkreipiamas dėmesys į stačiatikių diskriminaciją ir Rusijos valdžios institucijų veiksmus, nukreiptus prieš krikščioniškąją praktiką.

Abiejose ataskaitose raginama gerinti vyriausybių, pilietinės visuomenės ir religinių grupių dialogą siekiant apsaugoti religijos laisves. Tarp rekomendacijų - valstybės tarnautojų religinio raštingumo didinimas, sąžiningą religinių pažiūrų atspindėjimo žiniasklaidoje užtikrinimas ir krikščionių skatinimas pagarbiai įsitraukti į viešąjį diskursą, kad būtų sumažintas atotrūkis tarp religijos ir pasaulietinės visuomenės.

The post Religijos laisvės pažeidimų prieš krikščionis Vakarų šalyse tik daugėja, teigia ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Los Andželo vyskupas augziliaras Davidas O‘Connellis – tarp dvidešimties pastoraciją vykdžiusių asmenų, nužudytų 2023 m. Vasario mėnesį 18 d. vyskupą nušovė jo namų tvarkytojos vyras.

2023 m. žuvo dviem sielovadininkais daugiau nei 2022 m., tai liudija, kaip pasaulyje toliau liejamas kunigų, vienuolių, pasauliečių kraujas, kurie vykdo savo sielovadinę veiklą ar liudija tikėjimą. Kaip kasmet, metų pabaigoje agentūra „Fides“ surinko duomenis, kurie dar kartą parodo, kad Afrikos žemynas  liūdnai pirmauja aukų skaičiumi – kaip ir pernai, čia gyvenimą prarado 9 tikėjimo liudytojai. Amerikos žemyne gyvybę paaukojo 6 sielovadininkai, Azijoje – keturi (2022 m. Azijoje buvo užregistruota tik viena auka). Europoje užfiksuotas vienas atvejis – Ispanijoje, Kadiso provincijoje jaunas marokietis mačete nužudė zakristijoną.

„Fides“ ataskaitoje rašoma, kad daugumai atvejų būdinga tai, jog nužudytieji sielovados darbuotojai gyveno normalų gyvenimą, jie nevykdė išskirtinės, sensacingos veiklos, nenuveikė žygdarbių. Ne dėl savo kaltės jie  tapo pagrobimų, teroro aktų aukomis, pakliuvo į apšaudymus ar smurtines situacijas. Nieko išskirtinio, tačiau visi stengėsi liudyti Evangeliją savo kasdieniame gyvenime. Kaip popiežius Pranciškus pabrėžė gruodžio 26 d., minint kankinį šv. Steponą, kad dar ir šiandien yra daugybė kenčiančių ir mirštančių, kad paliudytų Jėzų.

Tai paliudijo aštuoni kunigai (penki Afrikoje, trys Amerikoje) ir du vienuoliai Afrikoje, nužudyti 2023 m. Šalia jų – seminaristas ir novicijus, nužudyti Afrikoje. Daugiausiai pasauliečių prarado gyvybes Azijoje – dvi sielovadininkės buvo nužudytos Filipinuose per išpuolį katalikų universiteto sporto salėje, dvi Palestinoje – snaiperis nušovė Gazos Motinos Teresės seserų vienuolyno virėją ir jos motiną, kuri norėjo jai padėti. Ispanijoje nužudytas zakristijonas irgi buvo pasaulietis, iš pasalų nužudytos dvi katechetės Meksikoje, kuri aprauda ir dviejų kunigų mirtį. Meksika kartu su Nigerija užima aukščiausią vietą nužudymų skaičiumi – abiejose šalyse nužudyta po keturis sielovadininkus.

Nuo 2001 m. nužudyti 564 sielovadininkai, tačiau agentūra „Fides“ pradėjo rinkti duomenis jau 1980 m. Pasak agentūros ataskaitų, nuo 1980 iki 1989 m. smurtinę mirtį patyrė 115 misionierių, nuo 1990 iki 2000 – 640 aukų, iš jų 248 Ruandoje per 1994 m. genocidą, sukruvinusį šią šalį. Nuo 1980 m. pasaulyje nužudyti 1283 sielovados darbuotojai.

The post Ataskaita rodo, kad praėjusiais metais nužudyta 20 sielovadininkų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ataskaitos, kurią cituoja ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), turto konfiskavimas kyšį davusiems asmenims taikytas pernelyg retai ir nėra veiksmingai išieškomos pajamos iš sandorių, kurie buvo laimėti kyšių dėka.

EBPO nurodo, jog nors Baudžiamajame kodekse šios nuostatos nėra, Lietuvos teismai praktikoje reikalauja nustatyti ir įrodyti įmonės savininkų (akcininkų) ryšį su įmonės vadovo ar darbuotojo padaryta nusikalstama veika tam, kad įmonė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Anot EBPO, tokia sąlyga neatitinka šiuolaikinių įmonės teisinės atsakomybės realijų ir todėl neleidžiama pagal EBPO rekomendaciją prieš užsienio pareigūnų papirkimą. Pažymima, kad praktikoje toks reikalavimas leis daugeliui įmonių išvengti atsakomybės už papirkimą užsienyje, todėl EBPO rekomenduoja Lietuvai nedelsiant imtis baudžiamojo įstatymo pataisų.

EBPO ekspertai taip pat rekomenduoja baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti galimybę teismui atsižvelgti į įmonės antikorupcinę atitikties programą švelninant baudžiamąją atsakomybę už padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o jeigu tokios programos įmonėje nėra – numatyti pareigą ją įdiegti.

„Verta plėtoti spartesnius bei skaidrius ikiteisminio susitarimo su kaltinamu juridiniu asmeniu mechanizmus, kad baudžiamosios bylos galėtų būti pabaigtos anksčiau nepriimant apkaltinamojo nuosprendžio“, – nurodo EBPO.

Anot EBPO, šalies gyventojai nepakankamai žino apie kovos su užsienio pareigūnų papirkimu priemones. Visos valstybės institucijos – ne vien STT – turi užsiimti įmonių ir gyventojų informavimu apie korupcijos užsienyje grėsmes ir taikytinas priemones. Ataskaitoje nurodoma, jog siūloma tobulinti teisės aktus dėl pranešėjų apsaugos ir pareigos valstybės tarnautojams pranešti apie korupcijos atvejus.

Ekspertams nerimą kelia Seimo galia ir praktika dažnai kviestis prokuratūros ir STT atstovus dalyvauti įvairiuose Seimo organų posėdžiuose. Anot jų, tai gali neigiamai paveikti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų nepriklausomumą ir būti suvokiama kaip neleistino spaudimo priemonė.

EBPO ataskaitoje nurodoma, jog Lietuva pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl visų paaiškėjusių atvejų, kai Lietuvos piliečiai ar įmonės galimai papirko valstybės tarnautojus užsienyje, tačiau tokios bylos nebuvo tirtos pakankamai proaktyviai, nedėta pastangų surinkti kuo daugiau įrodymų Lietuvoje, nelaukiant teisinės pagalbos atsakymų iš užsienio institucijų.

„EBPO rekomendacijos yra labai savalaikės ir itin svarbios tobulinant mūsų šalies teisines ir institucines kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius sistemas. Siekiant antikorupcinio proveržio, svarbu užtikrinti veiksmingesnius sankcijų taikymo, turto konfiskavimo, tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo procesus“, – STT pranešime cituojama teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska

„Akivaizdu, kad eidami pokyčių keliu esame pozityviai vertinami EBPO ekspertų. Tam daug įtakos turėjo Juridinių asmenų naudos gavėjų registro sukūrimas, 2022–2033 metų nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimas, teisminių procesų skaitmeninimas bei tvarių teisinių ir institucinių mechanizmų kovai su užsienio pareigūnų papirkimu sukūrimas“, – pridūrė ji.

EBPO darbo grupės patvirtintoje Lietuvos trečiojo etapo vertinimo ataskaitoje pateikta iš viso 49 rekomendacijos, kurias Lietuva turės įgyvendinti per dvejus metus ir atsiskaityti EBPO darbo grupei.

The post Lietuviai vis dar vengia pranešti apie korupciją, rodo ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Sesijos darbo pabaigoje po 3 val. teksto skaitymo, o vėliau balsavimo atskirai už kiekvieną pastraipą buvo priimtas baigiamasis dokumentas.

Romoje spalio 28 d. Šventųjų apaštalų Simono ir Judo šventėje popiežiaus Pranciškaus pasirašytą sintezės dokumentą, apibendrinamąją ataskaitą, jau galima rasti LVK puslapyje.

The post Vyskupų sinodo apibendrinamoji ataskaita - ir lietuvių kalba appeared first on LAIKMETIS.

„Krikščionys gyvena nuolatinėje baimėje", - teigiama Jungtinės Karalystės ataskaitoje, ypatingai pabrėžiančioje Manipūro (šiaurės rytų Indija) smurto religinius aspektus.

Ataskaitą, kurios autorius yra žurnalistas Davidas Campanale'as (Deividas Kampaneilas) ir kuri buvo pateikta International Religious Freedom or Belief Alliance" (liet. Tarptautiniam religijos laisvės ir tikėjimo aljansui, sutrumpintai IRFBA), išplatino Didžiosios Britanijos parlamentarė Fiona Bruce (Fijona Brius), ministro pirmininko specialioji pasiuntinė religijos ir tikėjimo laisvės klausimais.

Birželio 21 d. ataskaitoje analizuojamos gegužės 3 d. Indijos šiaurės rytuose prasidėjusio smurto, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių ir dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus, priežastys.

IRFBA buvo įkurtas 2020 metų vasario mėnesį.

Aljansas siekia atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į aktualiausias žmogaus teisių problemas religijos ir tikėjimo laisvių srityje bei bendradarbiaujant siekti realių pokyčių dėl religijos persekiojamoms bendruomenėms ir jų nariams.

IRFBA veikloje dalyvauja 33 valstybės, tarp kurių yra ir Lietuva.

The post Krikščionys gyvena nuolatinėje baimėje - Jungtinės Karalystės ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

„(...) norėdama išsklaidyti visas abejones ir užtikrindama visuomenės teisę žinoti, vos gavusi dalinuosi su darbo taryboje veikla susijusiais dokumentais. Raginu ir kitus kolegas, buvusius ir esamus Tarybos narius, atvirai pateikti savo veiklos išlaidų ataskaitas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ministrė, paskelbdama kelis dokumentus.  

Ministrės paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.

Ji išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.

Kaip skelbia J. Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Didžiausią išlaidų dalį sudarė kanceliarijos prekės ir ryšio priemonės – 4357 eurus per visą laikotarpį. Nors pačiuose dokumentuose detaliai nenurodoma, kas buvo įsigyta, ministrė tvirtina pirkusi telefoną, planšetę, spausdintuvą, spausdintuvo įrangą, kanceliarines prekes, kopijavimo paslaugas.

„Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 217, 87 eurų“, – teigia J. Šiugždinienė.

Pašto, telefono ir interneto paslaugoms ji iš viso nurodo išleidusi 1557 eurus, arba vidutiniškai apie 78 eurus per mėnesį, t.y. apmokėjusi internetą, priedėlį, mobilųjį ryšį, informacijos sklaidą paštu, plakatus.

Tuo metu transporto paslaugos – metinis automobilio Kasko ir civilinis draudimas, remontas, kuras, jai atsiėjo 6810 eurų (340 eurų per mėnesį), publikacijos, vizualinės priemonės kainavo 963 eurus (apie 48 eurus per mėnesį). Pasak ministrės, tai buvo spauda, lankstinukai, maketavimas.

Dokumentuose ataskaitos pateikiamos už du-tris mėnesius, remiantis dokumentais, mažiausiai – 1455 eurus – ji išleido darbo pradžioje, 2019-ųjų balandį-birželį, didžiąją dalį, 1200 skyrė transporto išlaidoms, daugiausiai ministrė išleido 2020-ųjų balandį-birželį ir liepą-rugsėjį: atitinkamai beveik 2460 ir beveik 2500 eurų. 

„Akcentuoju, kad kas mėnesį man, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo kompensuojamos su darbu Taryboje (pasiruošimas posėdžiams, atvykimas į posėdžius, susitikimai su ekspertais, bendruomenėmis, rinkėjais, komunikacija, renginiai) susijusios išlaidos, nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį“, – sako ji.

Kilus klausimų dėl ministrės išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę, išgirdusi pirminę informaciją, jog išmokomis galėjo piktnaudžiauti vienas iš ministrų, pareiškė, jog jei ši informacija pasitvirtins, tas Vyriausybės narys turės atsistatydinti.

Vėliau išklausiusi J. Šiugždinienės paaiškinimų ir susipažinusi su išmokų tarybos nariams reglamentavimu, Vyriausybės vadovė pirmadienį pareiškė, kad J. Šiugždinienė elgėsi pagal galiojusią tvarką. Žurnalistams Seime I. Šimonytė antradienį kartojo neturinti pagrindo abejoti ministre, tačiau visiškai abejonės, pasak jos, bus išsklaidytos, kai Kauno savivaldybė paviešins ataskaitas.

Savo ruožtu J. Šiugždinienė akcentavo visos TS-LKD frakcijos Seime „siekį tobulinti erdvės neskaidrumui paliekantį Tarybos veiklos reglamentavimą“.

„Kartu su kolegomis grįšime prie Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. Viešindama ataskaitas ir jas detalizuodama siekiu atsakyti į rūpimus klausimus ir judėti pirmyn. Labai daug svarbių sprendimų priimta švietimo, mokslo ir sporto srityse, juos reikia įgyvendinti“, – tikina ministrė.

„Natūralu, kad jaučiuosi blogai dėl Lietuvoje susidariusios tokios situacijos. Tuo pačiu metu esu visiškai rami prieš savo sąžinę ir prieš tuos, kurie mane pažįsta iš mano darbų – į politiką ir ministrės pareigas atėjau tikrai ne tam, kad ramiai pasėdėčiau kėdėje ar pasifotografuočiau nuotraukoms, – feisbuke rašo ji. – Labai noriu tikėti, kad šis etapas leis iš tiesų padaryti savivaldos sistemą skaidresnę ir visi tapsime stipresni, o ne piktesni ir dar labiau vieni kitais nepasitikintys“. 

G. Nausėda žada vertinti situaciją dėl J. Šiugdžinienės grįžęs iš Islandijos

Prezidentas Gitanas Nausėda žada savo vertinimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų Kauno taryboje pateikti grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje bei susipažinęs su „situacija ir argumentais“.

„Grįžęs iš Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje prezidentas susipažins su situacija ir argumentais, jei bus poreikis, aptars ją su ministre pirmininke ir tada pateiks savo vertinimą“, – teigiama trečiadienį BNS perduotame Prezidentūros komentare.

Visuomenininkui Andriui Tapinui paskelbus, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų, susvyravo ministrės kėdė, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad ministre pasitiki.

J. Šiugždinienė antradienį paviešino išlaidų ataskaitas, jose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį. Kaip skelbia J. Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 eurų.

Vis dėlto pačiuose dokumentuose detaliau nenurodoma, kas buvo įsigyta.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pakartojo pasitikinti J. Šiugždiniene.

The post J. Šiugždinienė, „norėdama išsklaidyti abejones", paviešino išlaidų Kauno taryboje ataskaitas appeared first on LAIKMETIS.

„Vertinant kaip ten ministrė ir kam naudojo tuos pinigus – matyt, kad vakar parodyti dokumentai dar į visus klausimus neatsako, jeigu tuos dalykus galima vadinti dokumentais“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.

„Aš suprantu, kad ministrė pirmininkė galbūt kai ką žino ir daugiau. Aš suprantu, kad vyko kažkokie pokalbiai tarp jos ir ministrės. Gal tų pokalbių pasekoje kažkokį veiksmą išvysime, bet dabar aš tikrai galiu pasakyti, kad tie birželio ar rugsėjo 31 dienomis išrašyti kažkokie kvitai neatsako į visus klausimus“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas. 

Jo teigimu, J. Šiugždinienė šioje situacijoje turėtų suteikti dar daugiau aiškumo. 

„Jeigu norima atsakyti į klausimus, jeigu politikas iš tikrųjų nori atsakyti į klausimus, matyt, reikia viską dar aiškiau pasakyti nei kol kas vyksta šioje situacijoje“, – teigė V. Mitalas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės antradienį „Facebook“ paskyroje paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.

„Pastarosios dienos tikrai nebuvo lengvos ir žinau, kad daugelis laukėte šio įrašo. Šiandien iš Kauno m. savivaldybės gavau savo prieš trejus-ketverius metus patirtų veiklos išlaidų ataskaitų formas ir noriu atvirai jomis pasidalinti. Su savimi iš karto jų neturėjau, nes ataskaitos buvo teikiamos popieriniu formatu, o pasilikti jų kopijų nebuvo nei prašymo, nei poreikio. Tuo labiau, kad čekiai grindžiantys išlaidas net nebuvo priimami – Tarybos kadencijos pradžioje siūliausi juos teikti. Man pasakė, kad jų nepriims", - savo feisbuko paskyroje rašo ministrė.

„Elgiausi pagal galiojančią tvarką. Todėl, norėdama išsklaidyti visas abejones ir užtikrindama visuomenės teisę žinoti, vos gavusi dalinuosi su darbo taryboje veikla susijusiais dokumentais. Raginu ir kitus kolegas, buvusius ir esamus Tarybos narius, atvirai pateikti savo veiklos išlaidų ataskaitas. Akcentuoju, kad kas mėnesį man, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo kompensuojamos su darbu Taryboje (pasiruošimas posėdžiams, atvykimas į posėdžius, susitikimai su ekspertais, bendruomenėmis, rinkėjais, komunikacija, renginiai) susijusios išlaidos, nuo 500 iki 800 eurų per mėnesį", - aiškina ji.

Vis dėlto kai kuriuose paviešintuose dokumentuose nurodyta, kad jie parengti birželio ar rugsėjo 31 dienomis, nors šie mėnesiai turi 30 dienų.  

J. Šiugždinienė išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.

The post J. Šiugždinienės parodyti dokumentai į visus klausimus neatsako - V. Mitalas appeared first on LAIKMETIS.

Ataskaitoje teigiama, kad pernai Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.

„Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys“, – ataskaitoje cituojama premjerė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, pernai Vyriausybė paspartino darbus modernizuojant ir gausinant ginkluotę, karinės infrastruktūros įrengimą NATO priešakinių pajėgų plėtrai šalyje, taip pat stiprinant valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą

Ataskaitoje teigiama, kad dėl geopolitinio jautrumo ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų šiemet išvengti nepavyks Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo, o tai tai verčia koreguoti Vyriausybės kadencijos pradžios planus.

Nurodoma, jog pernai nacionalinio saugumo stiprinimas buvo svarbiausias klausimas, krašto apsaugai skirta 2,45 proc. BVP, užsitikrinta nepertraukiama JAV karių rotacija iki 2025 metų vidurio, fiziniu barjeru sustiprinta valstybės siena su Baltarusija. Pabrėžiama energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemų ir energijos šaltinių.

The post Vyriausybė Seimui teikia 2022 metų ataskaitą appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Tautų Tarptautinis teisininkų komitetas (TJK), pagrindinis tarpvyriausybinės organizacijos teisminis organas, pristatė naują pasiūlymų dėl teisinių principų rinkinį.

Jei jo rekomendacijos bus įgyvendintos, tikėtina, kad jose bus atsisakyta nuostatų dėl minimalaus amžiaus reikalavimų lytiniams santykiams ir bus atvertas kelias pedofilijos dekriminalizavimui.

Kovo 8-osios principuose, paskelbtuose Tarptautinę moters dieną, siūloma taikyti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į įstatymus, kuriais kriminalizuojamas elgesys, susijęs su lytiniais santykiais, narkotikų vartojimu, lytine ir reprodukcine sveikata, benamyste ir skurdu.

„Baudžiamoji teisė yra viena iš griežčiausių valstybės turimų priemonių kontroliuoti asmenis… todėl ji turėtų būti kraštutinė priemonė, tačiau pasaulyje vis dažniau pastebima perteklinio kriminalizavimo tendencija", - pranešime spaudai aiškina Tarptautinio Teisingumo Teismo Teisės ir politikos direktorius Ianas Seidermanas.

„Turime pripažinti, kad šie įstatymai pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir pačius pagrindinius baudžiamosios teisės principus", - pridūrė jis.

ataskaitoje neužsimenama apie tėvų teises, taip tarsi leidžiant suprasti, kad šioje srityje jų vaidmuo priimant vaiko sprendimus neegzistuoja

Be to, seksualinis elgesys, kuriame dalyvauja asmenys, jaunesni už šalyje nustatytą minimalų sutikimo lytiškai santykiauti amžių, gali būti savanoriškas faktiškai, jei ne teisiškai.

Atsižvelgiant į tai, baudžiamosios teisės vykdymas turėtų atspindėti jaunesnių nei 18 metų asmenų teises ir gebėjimus priimti sprendimus dėl dalyvavimo savanoriškame lytiniame gyvenime ir jų teisę būti išklausytiems sprendžiant su jais susijusius klausimus.

Toliau ataskaitoje teigiama, kad ji yra apgaubta neaiškios terminologijos:

[Atsižvelgiant į jų besivystančius gebėjimus ir laipsnišką savarankiškumą, jaunesni nei 18 metų asmenys turėtų dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus, deramai atsižvelgiant į jų amžių, brandą ir geriausius interesus bei ypatingą dėmesį skiriant nediskriminavimo garantijoms.

Svarbu tai, kad ataskaitoje neužsimenama apie tėvų teises, taip tarsi leidžiant suprasti, kad šioje srityje jų vaidmuo priimant vaiko sprendimus neegzistuoja. Be to, joje nenustatytas amžius, nuo kurio vaikas negali duoti sutikimo lytiniams santykiams.

Kartu su kitomis organizacijomis ir institucijomis "Amnesty International" išreiškė paramą visiems ataskaitoje pateiktiems principams.

The post Jungtinių Tautų dokumentas siūlo dekriminalizuoti pedofiliją appeared first on LAIKMETIS.