„Pagal savivaldybės nurodymą (...) aš ją atleidau ir vėl paskelbėme konkursą, kuris galioja iki gruodžio 30 dienos“, – sakė Irina Ignatavičienė.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas nurodė, jog dėl elgesio ir kitų mokykloje egzistuojančių problemų direktorei inicijuojama galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūra.

„A. G. Astrauskaitės priėmimas į darbą atkreipė visuomenės dėmesį į „Juventos“ gimnaziją. Tikriausiai dėl to gavome anoniminių pranešimų apie netinkamą direktorės I. Ignatavičienės elgesį ir kitas mokykloje egzistuojančias problemas. Reaguodami į pranešimus, inicijuosime galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūrą“, – BNS atsiųstame komentare teigia vicemeras.

Nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos praėjusią savaitę sostinės savivaldybės meras Remigijus Šimašius įpareigojo direktorę atleisti šią lietuvių kalbos mokytoją. 

I. Ignatavičienė pažymėjo, neatmetanti galimybės, jog A. G. Astrauskaitė dalyvaus paskelbtoje atrankoje.

„O kodėl, ji neturi teisės? Gal ji susidomės“, – svarstė ji.

Direktorė nurodė, kad išreiškė pasiūlymą mokytojai dalyvauti konkurse.

„Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau.

Anksčiau direktorė yra sakiusi, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

The post A. G. Astrauskaitė atleista iš darbo Vilniaus mokykloje, bet direktorė jai siūlo grįžti appeared first on LAIKMETIS.

Jis patvirtino, kad komisijai nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos, meras Remigijus Šimašius trečiadienį turėtų įpareigoti direktorę atleisti šią mokytoją. 

„Situacija išsiaiškinta, liko tik formalumas – mero potvarkis, kuriuo būtų pavesta direktorei situaciją išspręsti. Tai turėtų būti, manau, rytoj“, – BNS antradienį sakė T. Gulbinas.  

Anot jo, savivaldybės sudaryta komisija turėtų atlikti platesnį tyrimą, kuriuo būtų siekiama išsiaiškinti bendrą situaciją mokykloje, galimus pažeidimus.

„Tikriausiai reikės papildomo tyrimo dėl apskritai situacijos, mikroklimato mokykloje, dėl aplinkos, kuri ir galėjo nulemti ir šio epizodo sprendimą. Turime dar kitų pranešimų apie galimus pažeidimus mokykloje, kol jie neištirti, negaliu kol kas jų komentuoti (...), bet tai bus platesnis tyrimas“, – kalbėjo vicemeras.

Tikriausiai reikės papildomo tyrimo dėl apskritai situacijos, mikroklimato mokykloje, dėl aplinkos, kuri ir galėjo nulemti ir šio epizodo sprendimą

Savivaldybės komisijai konstatavus „Juventos“ gimnazijos direktorės Irinos Ignatavičienės pažeidimą įdarbinant A. G. Astrauskaitę, meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad sprendimą priims „vadovaudamasis įsitikinimu, kad mokytojams turi galioti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“.

Su I. Ignatavičiene BNS antradienį nepavyko susisiekti. Ji anksčiau LRT sakė, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

The post Vilniaus vicemeras: A. G. Astrauskaitė bus atleista netrukus, mokykloje vyks tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Apgaulė

Akcija buvo paruošta šiai savaitei. Pirmadienio rytą portalas Delfi.lt paskelbė pribloškiančią antraštę – „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties civilines sąjungas“. Visi, kas domisi šia tema, apstulbo: dar šį birželį Civilinės sąjungos įstatymui pritarė 20,1 proc., o štai po trijų mėnesių jau – 49,6 proc., t. y. pustrečio karto daugiau.

Tokie stebuklai atsitinka tik per Putino rinkimus, bet ne normalios visuomenės gyvenime. Juo labiau, kai apklausos rodo, jog palaikymas LGBT partnerystėms ir sąjungoms Lietuvoje nesikeičia visus pastaruosius dešimt metų ir svyruoja apie 15 proc.

Kas atsitiko? Atsakymą randame pačioje straipsnio pabaigoje:

„Apklausą rugsėjo 20 – spalio 1 dienomis, Lietuvos žmogaus teisių centro užsakymu, internetu atliko DELFI.lt. Apklausos klausimus rengė sociologas dr. Vytenis Juozas Deimantas. Respondentų atranka vykdyta išlaikant amžiaus ir lyties proporcijas, atitinkančias Lietuvos gyventojų sudėtį pagal Statistikos departamento duomenis“.

Išvertus į paprastesnę kalbą, tai reiškia, kad apklausa nereprezentatyvi, t. y. tokia, kuri neatspindi Lietuvos gyventojų nuomonės.

Išvertus į paprastesnę kalbą, tai reiškia, kad apklausa nereprezentatyvi, t. y. tokia, kuri neatspindi Lietuvos gyventojų nuomonės.

Išlaikydamas amžiaus ir lyties proporcijas, aš galiu apklausti savo žmoną, vaikus, tėvus, vieną kitą pažįstamą ir garantuoju – apklausos rezultatai bus stulbinantys.

Apklausos nėra žaidimas, jos rengiamos laikantis sudėtingos metodologijos, taikoma atsitiktinė respondentų atranka, nurodoma imtis ir skaičiuojamos paklaidos. Naujoji apklausų agentūra Delfi.lt bent jau sąžiningai pripažino ir nesigiria, kad surengė reprezentatyvią apklausą, o jau antradienį šį straipsnį paslėpė neišpinamose savo tinklapio gelmėse.

Mažai kas gilinasi į apklausų metodologijas, o šiaip dažniausiai skaito ir girdi tik antraštes. O antraštė, formaliai žiūrint, sako visišką tiesą: naujausia apklausa išties tą parodo. Tik tai nėra Lietuvos gyventojų nuomonę parodanti reprezentatyvi apklausa, o apgaulė ir manipuliacijos. Tai tokios rūšies apklausa, apie kurią V. Čerčilis būtų pasakęs: „Aš tikiu tik tomis apklausomis, kurių duomenis pats suklastojau“.

Tačiau Lietuvos žmogaus teisių centro veikėjos jokių sąžinės skrupulų nejaučia – juk dėl kilnaus „žmogaus teisių“ reikalo galima ir pameluoti, ar ne? Bet savo tinklapyje jokių nuorodų į „naujausią apklausą“ taip pat nededa - jei kas, tai tegu Delfi.lt ir aiškinasi.

Ir štai jau antradienį per žiniasklaidą ritasi sensacingasis pavadinimas – LRT ryto laidoje „10–12“ kalba Monika Guliakaitė ir Vytenis Juozas Deimantas, o LNK žinios taip pat neatsilieka – kalbina pačią Jūratę Juškaitę. Jos visos kalba tuos pačius dalykus – neva įvykęs lūžis, visuomenė subrendusi, vaikai su tėvais pasikalbėję virtuvėje, o dabar jau politikai turį žengti ryžtingą žingsnį...

Jei tai būtų verslas, už tokį duomenų klastojimą darbuotojai būtų atleisti iš darbo, o gal net turėtų reikalų su teisėsauga.

Jei tai būtų verslas, už tokį duomenų klastojimą darbuotojai būtų atleisti iš darbo, o gal net turėtų reikalų su teisėsauga. Jei tai būtų mokslas, tokie tyrėjai netektų reputacijos visam likusiam gyvenimui.

Kažkodėl neabejoju, kad šios „apklausos“ organizatoriai ir vykdytojai bus maloniai pagirti savo politinės vadovybės.

Grasinimai

Jau prieš dvi savaites vyriausiasis Lietuvos eksfariziejus D. Žalimas feisbuke paskelbė ištarmę, kurią verta pacituoti visą:

„Ne mažiau svarbus asmens lojalumas demokratinei Lietuvos konstitucinei santvarkai. Todėl natūraliai kyla abejonė dėl lojalumo šiuo požiūriu tokio asmens, kuris sąmoningai kuria savo alternatyvią konstitucinę realybę siekdamas nustatyti priešingą Konstitucijai teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, kai tyčia ignoruojant oficialią, Konstitucinio Teismo atskleistą, konstitucinę šeimos sampratą neigiamas tos pačios lyties asmenų šeimų egzistavimas, nekalbant jau apie tokių šeimų apsaugą. Ypač jei tai daro ne koks nors mitinguotojas aikštėje, o aukštas valstybės pareigūnas savo kalbose ir kitoje oficialioje veikloje.“

Anot šio pono, švenčiausia institucija Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Galima tyčiotis iš Prezidento, netgi kviesti pareigūnus būti jam nelojalius („pirmiausia tai turi būti lojalumas būtent Lietuvos Respublikai, o ne kuriam nors (tegu ir aukščiausiam) jos pareigūnui“ – iš to paties D. Žalimo įrašo). Galima kritikuoti Seimą, ministrus, ką tik nori, bet tik ne Konstitucinį Teismą, kad ir kokią nesąmonę jis „atskleistų“.

Galima kritikuoti Seimą, ministrus, ką tik nori, bet tik ne Konstitucinį Teismą, kad ir kokią nesąmonę jis „atskleistų“.

Taip pat negalima abejoti „tos pačios lyties šeimų egzistavimu“. Kodėl gi? Jeigu šeima Lietuvos žmonės laiko dviejų asmenų sąjungą, iš kurios gali gimti vaikai, tai dviejų tos pačios lyties asmenų sąjunga nėra šeima. Bet p. D. Žalimas pasakė, ir byla baigta, jokių svarstymų ir diskusijų būti negali, nes kairuoliška dogma negali būti abejojama.

Tačiau ne tai viso šio epizodo svarbiausioji dalis. Gerai įsidėmėkime – p. D. Žalimas visa tai kalba Lietuvos specialiųjų tarnybų ir žvalgybų pareigūnams. Ar tai nėra šio pono raginimas imtis tam tikrų pažiūrų neišpažįstančių Lietuvos piliečių persekiojimo? Žinoma, jokie „žmogaus teisių gynėjai“ čia tikrai nesikiš, juk ponas D. Žalimas - „teisingoje“ pusėje.

Persekiojimai

O kaip atrodo naujųjų laikų persekiojimai mes taip pat turėjome progos šiomis dienomis pasikartoti. Atrodo, ano TS-LKD valdymo laikais įvairūs tos partijos aktyvistai reikalavo, kad LIDL parduotuvių tinklas iš darbo atleistų jiems neįtinkantį kasininką, tautininką J. Panką.

Šiandien matome, kad naujosios ideologijos išpažinėjai siekia iš darbo atleisti mokytoją Astrą Astrauskaitę. Ne todėl, kad ji nemoka dirbti, yra nepareiginga, neišmano dalyko. Ir ne todėl, kad geria, vartoja narkotikus, viešai išsirenginėja ar seksualiai priekabiauja prie mokinių. Ne. Todėl, kad yra aktyvi visuomenėje, rengia mitingus, kuriuose negiria dabar valdančių.

Apgaulės, grasinimų, persekiojimų dėl įsitikinimų pumpuras jau skleidžiasi, o Civilinės sąjungos įstatymo dar net nėra.

Galbūt ne visi jos darbai patinka ir man. Bet kaip tik šio atvejo, kilniai sušukę „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti“, turėtų imtis visi Lietuvos žmogaus teisių su jų centrais gynėjai.

Visgi kažkodėl, spėju, kad jie nė piršto nepajudins. Nes juk neprogresyvi ponia mokytoja kuo tiksliausiai atitinka D. Žalimo „nelojalumo Lietuvai“ apibrėžimą.

Apgaulės, grasinimų, persekiojimų dėl įsitikinimų pumpuras jau skleidžiasi, o Civilinės sąjungos įstatymo dar net nėra. Kas bus, jei jis vis dėlto bus priimtas ir visos teisinės jo pasekmės įstatymo prievartos galia pradės keisti visų mūsų gyvenimą?

The post Doc. dr. Darius Alekna. Apgaulė, grasinimai, persekiojimai – šviesus mūsų rytojus appeared first on LAIKMETIS.

Šlovė diktatūrai, demokratija žūna.

Dar visai neseniai mes bodėjomės putiniška Rusija, jos diktatūra, antidemokratiška prigimtimi, spaudimu kitaip manantiems, išsityčiojimu iš demokratijos.

Tačiau žingsnis po žingsnio mes artėjame Rusijos link ir taip artėjame, kad atrodo lyg kažkokia nematoma ranka mus ruošia inkorporavimui į rusišką erdvę.

Per paskutinius 2 metus mes nuosekliai artėjome link azijietiško monstro ir tapome į jį panašūs kaip broliai dvyniai. Tas pats puolimas kitaip manančių, tas pats mobingas, tas pats stūmimas į visuomenės paraštes.

Neleistinų temų daugėja - daugėja temų apie kurias negalima, negražu, nepadoru kalbėti. Nors jos oficialiai nėra uždraudžiamos, bet diskutavimai tam tikrose temose tampa negero tono ženklu bei gali nulemti tam tikrą išstūmimą į visuomenės paraštes.

Neleistinų temų daugėja - daugėja temų apie kurias negalima, negražu, nepadoru kalbėti.

O geriausia tai pasiekti sukuriant tokią sistemą, kurioje kalbantis ne taip, kaip nori valdžia, arba ne taip, kaip tikimasi, negautų darbo ir prarastų lėšas pragyvenimui. Tai būtų ne tik priemonė sudrausminti kitaip kalbantį, bet ir aiškus signalas tiems, kurie dar turi savo nuomonę, bet nedrįsta jos reikšti. Taip kad pasilikite savo nuomonę sau, nes kitaip galite likti be darbo.

Būtent nuo to 2012 metais ir prasidėjo Putino autoritarizmas. Gal net kažkiek anksčiau. Bet būtent tais metais Putinas grįžo į prezidento postą po „rokiruotės" su Medvedevu. Rusai taip priėmė kaip įžeidimą ir pasityčiojimą iš jų ir demokratijos. Jie išėjo į taip vadinamus Bolotnaja protestus. Daug jų pakliuvo į nesibaigiančių teismų maratoną, daug jų prarado darbus, daug jų jau sėdi kalėjimuose, ir Vakarų „demokratijoms" į tai nusipjauti. O mūsų valdžiai tai tapo puikiu pavyzdžiu.

pasilikite savo nuomonę sau, nes kitaip galite likti be darbo.

Bolotnaja, tai užribis Rusijoje. Pas mus užribis - nesutikti su dabartinės administracijos stumiamomis reformomis...

Skaitau straipsnį ir pats netikiu, kad tai gali nutikti 2022 metais demokratinėje Europos šalyje. Įsižnybu, gal sapnuoju.

Švietimo ministrė nesupranta „kaip skandalingai pagarsėjusi A. A. vėl priimta į mokyklą". Aš, pavyzdžiui, nesuprantu, kaip ministrų pareigas gali eiti skandalingai pagarsėję ministrai, tokie kaip Šiugždinienė, Bilotaitė, Armonaitė, Landsbergis ir kiti...

„Skandalingai pagarsėjęs" - tai toks terminas, kuris primena sovietinius nuvalkiotus „yra tokia nuomonė" ir „darbo kolektyvams prašant" arba „remiantis psichiatro išvadomis". Tada taip pat represijų imdavosi prieš kitaip manančius pasiremdami tam tikromis išvadomis, kurios juridiškai nieko nereiškė. Teisinėje valstybėje, kiek suprantu, galioja teisės viršenybė, o ne kieno nors nuomonė.

„Tiesiog neturiu žodžių. Ji buvo kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu. Atsisakė skiepytis, nesutiko reguliariai testuotis nuo koronaviruso. Kažkada dažais apipylė Lukiškių aikštėje tuo metu buvusios ,Laisvės kalvos' memorialo maketą. Turėjo ir daugiau reikalų su policija. Ir dabar ji vėl priimta mokyti vaikus. Nesuprantu tokio Vilniaus „Juventos“ gimanzijos direktorės poelgio“, – rašo ministrė.

Kas įdomiausia, kad kaltinimus riaušių organizavimu ministrė traktuoja kaip kaltę, o atsisakymą skiepytis, kuris yra garantuotas kiekvienam laisvos šalies piliečiui, ji priskiria prie nusižengimų. Vadinasi visi, kurie nesiskiepijo, negali būti priimami į darbą? Ir tai ne kokios turgaus bobos (atsiprašau šių moterų) paistalai, o tai Lietuvos Respublikos Švietimo ministrės žodžiai.

Kažkas tikrai Marijos žemėje nebegerai.

Kažkas tikrai Marijos žemėje nebegerai.

Toliau ministrė dėsto, kad „mokytoja turėjo reikalų su policija ir pan." yra pagrindas nepriimti asmens į darbą. Ar „turėjimas reikalų" su policija jau yra kažkokia kaltė? Jus sustabdė kelyje pareigūnai - vadinasi, jūs turite reikalų su policija. Jei pagal ministrę tai yra jūsų kaltė, tai noriu jai priminti, kad žmogaus kaltę Lietuvoje nustato teismas, o ne ministrai. Visi žinome, kaip galima padaryti, kad bet kuris pilietis turėtų reikalų su policija.

Su policija ir net prokuratūra turėjo reikalų net ne viena Seimo partija - ir nieko. Visi priimti į darbą Seime.

Tai bandymas mus įbauginti. Žingsnis po žingsnio grandinės bus veržiamos. Šioje diktatūroje jie pasitelkia bankų institucijas, bei išdarkytą D. Žalimo interpretacijomis teisinę šalies bazę.

Piliečių sekimas ir susidorojimui su kitaip manančiais bus kryptingas. Greitai pamatysime, kas yra kas. Kas yra ištikimas Vakarų demokratijai, o kas yra proputiniškos Rusijos tvarkos gerbėjas.

Tiek būsime laisvi, kiek bus laisvas ir apsaugotas silpniausias šalies pilietis. Paprastas dirbantysis, kuris turi nebijoti reikšti savo pozicijos, net jei ji kažkam ir nepatinka. Jei reiškiant poziciją yra nusikalsta prieš valstybę, tai turi nustatyti tik teismas, o ne ministrė.

The post Linas Karpavičius. Po truputį žlunganti Lietuvos demokratija appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS pirmadienį patvirtino riaušių bylą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Romualdas Betingis.

„Riaušių organizavimas ir provokavimas“, – BNS sakė prokuroras, paklaustas, kokie įtarimai pareikšti A. G. Astrauskaitei.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad, tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Policijos tyrėjai A. G. Astrauskaitei įteikė pranešimą apie įtarimą, penktadienį moteris atvyko į apklausą policijoje, tačiau pasinaudojo teise neduoti  parodymų, teigė prokuroras.

Įtariamajai yra skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jai draudžiama bendrauti su tam tikrais asmenimis, taip pat draudžiama dalyvauti susirinkimuose prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.

A. G. Astrauskaitė BNS pirmadienį sakė nesutinkanti su policijos įtarimais.

„Nekomentuoju, aš riaušių neorganizavau, nedalyvavau, po mitingo išvažiavau namo“, – teigė ji.

Vėliau perskambinusi telefonu, A. G. Astrauskaitė išdėstė platesnę poziciją.

„Aš esu įsitikinusi, kad tai mano asmens politinis persekiojimas, nes protestuoju prieš valstybei, tautai nepriimtinus ir kenkėjiškus sprendimus. Tą patį dariau ir valdant valstiečiams, tada baudžiamųjų bylų man nekėlė už Konstitucijoje garantuotą žodžio laisvę ir protestus“, – BNS sakė A. G. Astrauskaitė.

Aš esu įsitikinusi, kad tai mano asmens politinis persekiojimas, nes protestuoju prieš valstybei, tautai nepriimtinus ir kenkėjiškus sprendimus

Moteris mano, kad jos baudžiamąjį persekiojimą vykdo su valdančiaisiais konservatoriais esą susiję policijos ir prokuratūros pareigūnai.

„Konservatoriams ir jiems atstovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės sustatyti žmonės į policiją ir prokuratūrą, jėgos struktūros susijusios su konservatorių partija, vykdo politikų nurodymus, tikrai dėl politikų“, – kalbėjo ji.

A. G. Astrauskaitė teigė, kad dėl prieš ją inicijuoto proceso kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Neseniai pas A. G. Astrauskaitę buvo atlikta krata, moterį norėta apklausti kaip specialiąją liudytoją, tačiau ir tada moteris nesutiko duoti parodymų.

Riaušių prie Seimo byloje įtariamųjų šiuo metu yra 102.

Nukentėjusiais byloje pripažinti 27 asmenys, du iš jų Seimo nariai.

Viešojo saugumo tarnyba (VST), Vilniaus teritorinė ligonių kasa, „Sodra“, Seimo kanceliarija ir Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas byloje dalyvaus kaip civiliniai ieškovai. Iš viso iš kaltųjų jie bandys išreikalauti per 90 tūkst. eurų.

VST patyrė per 42 tūkst. eurų nuostolių, „Sodra“ pateikė 12,3 tūkst. eurų ieškinį, policija – apie 36 tūkst. eurų ieškinį, Seimas žalą įvertino 500 eurų.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

A. G. Astrauskaitei taip pat yra skirta 370 eurų administracinė bauda. Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ryte ir popiet vykusio mitingo padarinius.

The post A. G. Astrauskaitei pateikti įtarimai riaušių prie Seimo byloje appeared first on LAIKMETIS.

Ją organizuoja pedagogė Astra Astrauskaitė.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji nurodo, kad vyks Lietuvos piliečių protestų debatų akcija dėl Vyriausybės žmogaus teisių varžymo Lietuvoje. 

Nuo pirmadienio imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims neleidžiama patekti į didžiuosius prekybos centrus, maitinimo įstaigų vidų, pramoginius renginius ir pan.

Naują akciją A. Astrauskaitė suderino su Vilniaus miesto savivaldybe.

Leista mitinguoti iki 700 žmonių.

A. Astrauskaitės rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo dėl to pačių ribojimų virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

The post Pedagogė Astra Astrauskaitė vėl rengia protesto akciją Vilniuje prieš galimybių pasus appeared first on LAIKMETIS.