„Pandemija ir kitos krizės traukiasi, atėjome į rinkiminį tango, o tango, žinote, šokamas dviese, reikia, kad ten labai gerai visi šokantieji sutartų. Pritariu premjerės sprendimams dėl valstybės intereso, viešo intereso, svarbiausia, kad Vyriausybės komanda būtų tokia, kad galėtų pratęsti likusį laiką labiau konstruktyviu žingsniu“, – antradienį per spaudos konferenciją Sveikatos apsaugos ministerijoje sakė A. Dulkys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį patenkino premjerės Ingridos Šimonytės teikimą naujuoju sveikatos apsaugos ministru skirti viceministro pareigas einantį Aurimą Pečkauską.

Vyriausybės vadovė tvirtino neturinti priekaištų A. Dulkiui dėl darbo, tačiau nutarė jį atleisti iš pareigų, kad ministerija galėtų ramiai dirbti, o ne tik atsimušinėti nuo kritikos.

Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras sulaukdavo prezidento ir jo komandos kritikos dėl sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo, neatsižvelgimo į medikų bendruomenės pastabas.

A. Dulkys tvirtino ramia širdimi paliekantis ministeriją, nes yra tikras, kad pradėti pokyčiai ir darbai bus tęsiami.

„Šitomis aplinkybėmis mano nuotaika yra puiki ir aš esu ramus, man labai palengvėjo, kai dabar žinau, kad tai bus Aurimas. Dabar yra gerai. Buvo tam tikro nerimo, bet dabar yra gerai, dabar esu užtikrintas“, – sakė jis.

2022 metais Seimas patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą sveikatos priežiūros reformą, kurią įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Savivaldybėse kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie turi rūpintis visuomenės sveikata, teikti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimti ilgalaike priežiūra.

Tačiau dalis savivaldybių ir pačių gydymo įstaigų teigia, jog pertvarka nėra paisoma iki šiol vykdytos gydymo įstaigų tinklo plėtros ir dėl to paslaugų kai kuriuose regionuose sumažės.

Stabdyti reformą reikalauja ir Seimo opozicijos atstovai.

„(Medikų – BNS) bendruomenė turėjo patirti tikrai didžiulį pokyčių paketą, drįsčiau manyti, kad per pastarąjį dešimtmetį tai tikrai revoliuciniai pokyčiai. Na, bet žinote, istorija žino, kad tam tikrame etape revoliucija visą laiką suvalgo savo vaikus. Bet dėl to nepergyvenu, ta kaina mane tenkina, nes turime labai aiškią žinutę, kad visi pokyčiai bus tęsiami“, – antradienį kalbėjo A. Dulkys.

A. Pečkauskui jis linkėjo išlaikyti tvirtą stuburą ir suprasti, kad „politika yra žaidimas“.

A. Dulkys teigė kol kas neturįs darbinių planų, artimiausiu metu žada atostogauti ir leisti laiką su šeima.

Ekonomisto išsilavinimą turintis A. Dulkys sveikatos apsaugos ministro ėjo nuo 2020 metų gruodžio. 

Ministrų kabinetas atnaujintas po prezidento rinkimų. 

Spalio 13 dieną vyks Seimo rinkimai.

The post Iš sveikatos apsaugos ministro pareigų atleistas A. Dulkys pakomentavo premjerės sprendimą appeared first on LAIKMETIS.

Naujienų portalai „Alfa“ ir „Delfi“ neseniai skelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsigijo papildomą sveikatos draudimą visiems savo darbuotojams.

SAM naujienų portalui „Delfi“ nurodė, kad tai – darbuotojų skatinimo priemonė, kurios tikslas pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus. Kritikai sako, kad toks sprendimas parodo, jog politiniu lygiu netikima įgyvendinamomis sveikatos sistemos reformomis, turinčiomis pagerinti paslaugų prieigą valstybinėse gydymo įstaigose.

I. Šimonytė tvirtina, kad nors naujiena „skamba pikantiškai“, privatus sveikatos draudimas darbuotojams buvo sutartas derybų tarp SAM vadovybės ir darbuotojų metu.

„Kažkurios institucijos galbūt pasirenka ten kokią nors papildomą laisvą dieną, kažkokios institucijos pasirenka kažkokius kitus dalykus, tai man sunku komentuoti, aš tikrai pasidomėsiu ta kolektyvine sutartimi, bet nereikia žiūrėti į viešojo sektoriaus darbuotojus kažkaip kitaip negu į privataus sektoriaus darbuotojus“, – Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.

„Čia taip pat dirba žmonės, kurie taip pat nori ir derasi dėl sau geresnių darbo sąlygų. Ypatingai dabar, kai darbo rinka Lietuvoje tikrai yra įtempta ir galimybės tiems patiems ministerijų ar kitų valstybės institucijų darbuotojams pasirinkti darbą privačiame sektoriuje yra gana geros“, – pridūrė ji.

Tuo metu socialdemokratai neseniai kreipėsi į A. Dulkį su klausimais dėl to, ar iš tikrųjų SAM 2022 metais galimai vienašališkai pratęsė COVID-19 vakcinų užsakymą net iki 2026 metų.

Anot jų, tai reikštų, kad toks pirkimas yra perteklinis, turint omenyje utilizuojamus vakcinų kiekius.

Dėl COVID-19 skiepų pirkimų ir utilizavimo teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą.

„Matyt, kad opozicijos toks darbas yra ieškoti debesų virš galvų tų žmonių, kurie tuo metu yra valdžioje, tai ir mes, kai buvom opozicijoje, lygiai tą patį darėm. Tai čia tuo turbūt nereikėtų stebėtis, bet tie debesys gali turėti daugiau arba mažiau pagrindo“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytė teigė, kad teisėsaugos tyrime įtarimai yra niekam nepareikšti, o vakcinų įsigijimai vyko dirbant ir jos, ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei.

Premjerė taip pat pabrėžė, kad dėl sutarčių su skiepų gamintojais centralizuotai derėjosi Europos Komisija, o ne valstybės narės, be to, įsigijimai vyko tada, kai nebuvo visiškai aiškus vakcinų poreikis ir kokios įmonės jas apskritai sugebės pagaminti.

„Prisiminkit, kiek mes kovojom už tai, kad kuo daugiau tų vakcinų kuo anksčiau į Lietuvą patektų 2021 metais tada, kada buvo pradėtas skiepijamasis ir tuo metu buvo savo triukšmų – kažkam eilės nepatiko, eiliškumas nepatiko, kažkas siekė būti pirmesnis, įskaitant ir tuos žmones, kurie kategoriškai prieš vakcinas pasisako, kaip koks nors ponas Vėgėlė“, – sakė ministrė pirmininkė, turėdama omenyje advokatą Igną Vėgėlę.

„Tai visokių dalykų toje istorijoj yra buvę, mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiauja su prokuratūra, visą informaciją yra pateikusi ir tiesiog, kaip ir visais kitais atvejais, būdama visiškai teisinės valstybės apologetė ir tikėdama Lietuvos Respublikos institucijomis, aš tikiu tiesiog, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra pajėgi tas aplinkybes įvertinti“, – kalbėjo ji.

Prezidentui Gitanui Nausėdai raginant I. Šimonytę kiek pakeisti Vyriausybės sudėtį po liepą vykusio įgaliojimų grąžinimo, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tapo vienais labiausiai Prezidentūros kritikuojamų ministrų.

Prezidentas iš naujo paskyrė I. Šimonytę premjere liepos 22 dieną ir pagal įstatymus pavedė jai per 15 dienų sudaryti Ministrų kabinetą, taigi, šis terminas sueina kitos savaitės pradžioje.

I. Šimonytė žada prezidentui pateikti tvirtinimui Vyriausybės sudėtį penktadienį, jie tai aptarė per susitikimą trečiadienį.

„Išgirdau tam tikrų pastebėjimų ir kai kuriuos pastebėjimus kad galėčiau atliepti, man reikia šiokį tokį namų darbą padaryti“, – sakė premjerė.

Vyriausybė iš naujo skiriama, nes Konstitucija įpareigoja ministrą pirmininką atsistatydinti per prezidento inauguraciją. Gegužę perrinktas antrai kadencijai, G. Nausėda prisiekė anksčiau liepą.

The post Premjerė gina A. Dulkį, vis dar vykstant tyrimui dėl COVID-19 skiepų pirkimų ir utilizavimo appeared first on LAIKMETIS.

„Man malonu, kad kažkas rūpinasi manimi. Nenoriu, kad nuskambėtų kaip ironija, bet turime suprasti, kad tai yra politinio pasitikėjimo darbo vietos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

„Tą nuolatinį mėginimą man įkišti kažkokius viceministrus ar tą temą gvildenti aš daugiau matau kaip mėginimą daryti poveikį mūsų komandai“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais metais A. Dulkio komandą paliko trys viceministrės: Živilė Simonaitytė, Aušra Bilotienė Motiejūnienė ir Danguolė Jankauskienė. Šiuo metu SAM turi du viceministrus.

Ministras teigė, kad sprendimą dėl viceministrų priima jis pats, kaip ir premjerė pati sprendžia dėl savo Ministrų kabineto.

„Čia yra labai svarbu, kad būtų pasitikėjimas, sutaptų vizija, – sakė A. Dulkys. – Geriau bus tų viceministrų ar patarėjų mažiau, bet geriau jie bus protingesni už patį ministrą.“

Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras iš Prezidentūros sulaukė ir daugiau kritikos. Vis tik jis teigia, kad pats šalies vadovas Gitanas Nausėda jo susitikti ir aptarti rūpimų šios srities klausimų nekvietė pustrečių metų.

Antrai kadencijai prisiekęs G. Nausėda yra sakęs, kad po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo norėtų pakeisti kelis ministrus.

Nors konkrečių asmenų jis neįvardijo, spėjama, kad tarp jų yra ir A. Dulkys.

Prezidentas dėl jo skyrimo ministru abejojo ir centro-dešiniųjų Vyriausybės kadencijos pradžioje 2020 metais.

The post A. Dulkys apie kritiką: malonu, kad kažkas rūpinasi manimi appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybės vadovas daro metinį pranešimą ir į jį niekaip paprastai nėra reaguojama komitetų posėdžiuose, o mes norime, kad atsirastų tradicija juos apsvarstyti nesvarbu, kas yra prezidentas“, – BNS posėdžio išvakarėse sakė komiteto vadovas Antanas Matulas.  

Pasak jo, posėdyje pastabas ir pasiūlymus pristatys prezidento, o pakomentuos – Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

A. Matulas sako, kad ryškiausi prezidento priekaištai buvo dėl vaistų bei paslaugų prieinamumo, nemažėjančių eilių pas medikus. Jis mano, kad dar šioje kadencijoje galima „kai ką greičiau paspręsti“.

„Seimas ir komitetas visus darbus atliko šioje kadencijoje (...), bet stringa vykdomosios valdžios tam tikrų sprendimų priėmimas, kuris greičiau išbiurokratintų sistemą. Reikia greičiau tobulinti apmokėjimo už paslaugas tvarką, nes kai kurių paslaugų apmokėjimas ne tik nemažina eilių, bet ir biurokratiškai varžo“, – kalbėjo A. Matulas. 

Jo teigimu, paslaugų apmokėjimo tvarką reikia keisti ir todėl, kad medicinos įstaigos neprigalvotų pildomų paslaugų.

„Įstaiga turi būti suinteresuota suteikti paslaugas ir gerai uždirbti, bet ne konsultuojant žmogų per kelis kartus“, – teigė A. Matulas. 

G. Nausėda metinėje kalboje priekaištavo dėl inovatyvių vaistų prieinamumo, silpno prevencinio sveikatos stiprinimo. Šalies vadovas yra ne kartą išsakęs priekaištų ir sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

The post Bus aptarti G. Nausėdos priekaištai dėl sveikatos sektoriaus, ministerijos atstovai atsakys į pastabas appeared first on LAIKMETIS.

„Ar sveikatos ministras dirba idealiai? Tikrai ne, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra viena iš tų trijų ministerijų, kuri formuoja ir įgyvendina viešųjų paslaugų visą politiką. Natūralu, kad ir visuomenė ministrui turi pastabų, jos yra akivaizdžiai matomos“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Jos teigimu, tą rodo ir sveikatos statistiniai rodikliai.

„Ar tas proveržis buvo pasiektas? Ta pilna apimtimi adekvatus proveržis esamai žmonių sveikatos situacijai – tikrai ne“, – sakė prezidento patarėja.

„Pastabų yra, ir jomis remiantis tikrai tiek prezidentas, tiek ministrė pirmininkė diskutuos, priiminės sprendimus, ar kvestionuotinas šito ministro darbas po įgaliojimų grąžinimo, ar ne“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak jos, Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, kiekvienas ministras gali sulaukti pastabų ir būti svarstomas dėl savo rezultatų ir potencialo pasiekti naujų rezultatų per likusį kadencijos laiką.

Paprašyta pakomentuoti gandus, kad prezidentas siekia pakeisti A. Dulkį, prezidento patarėja teigė, kad sprendimus šalies vadovas priims kartu su premjere Ingrida Šimonyte.

„Gandai yra gandai, bet esmė yra tokia, kad prezidentas galimų Ministrų kabineto pokyčių aptarimą vykdo ir sprendimus priima kartu su premjere“, – sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja negalėjo atsakyti, ar prezidentas Gitanas Nausėda su Vyriausybės vadove jau aptarė A. Dulkio ateitį.

Kalbėdama apie pagrindines problemas sveikatos apsaugos sistemoje, I. Segalovičienė išskyrė eiles gydymo įstaigose.

„Prezidentas ne kartą viešai atkreipė dėmesį sparčiau ir rezultatyviau spręsti eilių klausimą, raginome peržiūrėti siuntimų pas specialistus tvarką, (...) tikrai yra tų siuntimų, kurie matome, kad yra beprasmiai, tiesiogiai augina paciento kelią ir didina tas eiles“, – teigė prezidento patarėja.

Anot jos, SAM atsižvelgė į kai kurias Prezidentūros pastabas, pavyzdžiui, nebereikia siuntimų pas dermatologus, ilgalaikių paslaugų pacientams.

„Jaučiamės išgirsti, (...) tačiau, kas padaryta šiuo klausimu, yra per mažai“, – sakė I. Segalovičienė.

Taip pat, anot jos, problemą galėtų išspręsti ir bendra registravimosi pas gydytojus sistema.

„Reikėtų stipresnių sprendimų, kad ta registracija būtų vieninga ir teisinga žmogaus atžvilgiu“, – teigė prezidento patarėja.

Ji atkreipė dėmesį ir į skaidrumo problemas sveikatos apsaugos sistemoje.

„Valdant trečią pagal dydį sveikatos biudžetą, kuris yra 3,5 mlrd. eurų, yra akivaizdžiai tam tikrų spragų, kurios neleidžia institucijoms tinkamai apsaugoti šių pinigų panaudojimo“, – dėstė I. Segalovičienė.

G. Nausėda ir jo patarėjai po pirmojo prezidento rinkimų turo sakė, kad Vyriausybei grąžinus šalies vadovui įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.

Konkrečiai G. Nausėda yra įvardijęs žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir yra teigęs, kad keltų jo atsakomybės klausimą.

Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo.

G. Nausėda antrajai kadencijai prisieks liepą.

The post Natūralu, kad visuomenė sveikatos ministrui turi pastabų – prezidento patarėja appeared first on LAIKMETIS.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) generalinio direktoriaus patarėjo Tomo Vasiliausko teigimu, iki 10 val. trumpuoju numeriu 1808 gauta beveik 300 skambučių.

Iš jų 90 proc. skambinusiųjų teiravosi apie pavežėjimo paslaugą ir 10 proc. bandė jai registruotis. Dviem trečdaliais atvejų registracijos buvo sėkmingos, trečdalis žmonių neatitiko paslaugai gauti nustatytų kriterijų.

„Jeigu vakar dirbo du operatoriai, šiandien dirba ne mažiau kaip dešimt. (…) Galima pervežti žmones iš bet kurios savivaldybės į bet kurią ir parvežti iš sveikatos priežiūros įstaigos namo“, – pirmadienį Kauno klinikose per spaudos konferenciją sakė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas.

Pasak T. Vasiliausko, tarnyba atsakinga už dviejų lygių paslaugą – nespecializuotą valstybės lygio ir specializuotą pacientų pavežėjimą.

„Pirmai savaitei esame užsitikrinę transportą keturis kartus didesniam pavežėjimų kiekiui nei prognozuojamas“, – tvirtino T. Vasiliauskas.

Jo duomenimis, per dieną savivaldybėje, turinčioje 25 tūkst. gyventojų, įvyksta 0,7 pavežėjimo per dieną.

„Tikėtina, kad augs iki 2–2,5 karto. Į šiuos skaičius atsiremdami, esame numatę keliskart didesnius transporto skaičius. (...) Numatydami didesnę paklausą, esame pasirengę ją uždengti“, – dėstė GMPT direktoriaus patarėjas.

Numatoma 40 tūkst., kitais metais – 70 tūkst. pavežėjimų

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pirmadienį pradedamas vykdyti pacientų pavežėjimas yra neskubios pagalbos paslauga, startuojanti visose 60-yje Lietuvos savivaldybių, ji „reikšmingai didina pacientų galimybes ir mobilumą“.

„Šiai paslaugai galima registruotis į pasirinktą gydymo įstaigą. Šiai paslaugai pacientui padėti galės ir jo artimieji žmonės, socialiniai darbuotojai, šeimos nariai, gydytojai. Pacientai galės vykti, jei yra poreikis, ne tik vieni, bet ir su lydinčiuoju“, – teigė A. Dulkys.

„Ir labai svarbus dalykas pacientų srautų valdymui – kad tai yra planinės paslaugos. (...) Gydymo įstaigoms, jų ritmui, yra didžiulė pagalba“, – pažymėjo ministras.

Anot jo, „holistinis paslaugos kontekstas atsispindi ir paslaugų finansavime“.

„Tai reiškia, kad hemodializės paslaugos bus finansuojamos ir organizuojamos iš savivaldybių, nespecializuotos pavežėjimo paslaugos bus finansuojamos valstybės, specializuotos – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – nurodė ministras.

Jo duomenimis, šiemet numatoma suteikti pavežėjimo paslaugą 40 tūkst. pacientų, kitąmet šis skaičius galėtų siekti 70 tūkstančių.

Šiemet šiai paslaugai finansuoti valstybė numačiusi 4 mln. eurų, kitais metais gali reikėti apie 9 mln. eurų.

Plungės rajono mero Audriaus Klišonio teigimu, pavežėjimo paslaugą jau kurį laiką teikiančiai Plungė savivaldybei ji kainuoja 50–70 tūkst. eurų per metus.

Paslaugą gauti gali ne visi

Pacientų pavežėjimas visoje Lietuvoje pradedamas po bandomojo projekto, vykdyto nuo 2023-iųjų rugpjūčio 20-yje savivaldybių. A. Dulkio duomenimis, jo metu paslauga suteikta beveik 16 tūkst. kartų.

Kaip anksčiau skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, paslauga teikiama pacientui nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas arba grįžti iš jų. Pavežėjimas taip pat vykdomas grįžti iš skubios pagalbos skyriaus.

Ši paslauga skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Paslauga skirta ir 75 metų bei vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų ir kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą.

Pastarojo pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo, paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jos metu stebima paciento būklė. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

Paslaugą galima užsisakyti paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

The post Pradėta teikti pacientų pavežėjimo paslauga, sulaukta beveik 300 skambučių appeared first on LAIKMETIS.

Valdovų rūmuose vyksiančios ceremonijos metu apdovanojimai bus įteikti kelioms dešimtims Lietuvos gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.

„Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys šalies medikų bei sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų. Džiugina, kad savo darbui ir profesijai pasišventusių sveikatos darbuotojų yra visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų šalies klinikų iki Zanavykų. Tai aiškus įrodymas, kad dėmesys pacientams ir jų poreikiams yra vertybė ir šios vertybės tvirtai laikomasi“, – ministerijos pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak SAM, nusipelniusio mediko vardas suteikiamas vertinant ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybes, svarbų indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, farmacijos pramonę, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo didinimą, vardo garsinimą, jaunosios medicinos specialistų kartos ugdymą, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą.

Taip pat – už inovatyvių, tvarių vadybos sprendimų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtrą, veiksmingai prisidedant prie euroatlantinės integracijos, teikiant humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Šių metų ceremonijoje A. Dulkys taip pat įteiks padėkas už lyderystę steigiant sveikatos centrą, už nacionalinės greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos kūrimą ir vieningų GMP standartų
diegimą bei pavyzdinę pirminę priežiūrą ir sveikatos vadybos idėjų perdavimą visoje Lietuvoje.

Taip pat apdovanojimuose bus pagerbti  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai ir sveikatinimo specialistai, savo veikla prisidėję prie pagalbos kovojančiai Ukrainai bei visuomenės padėkų projekto „Ačiū medikams“ nugalėtojai.

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai vyksta nuo 2004 metų, iš viso jau buvo apdovanoti 348 gydytojai, 110 slaugytojų ir 398 sveikatos apsaugos darbuotojų. 

Lietuvos medicinos darbuotojų diena minima balandžio 27 dieną.

The post Lietuvos medicinos darbuotojų dieną SAM apdovanos nusipelniusius šaliai medikus appeared first on LAIKMETIS.

„Nutarimo projektu siūloma papildyti Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 liga“, – teikime Vyriausybei teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Anot SAM, minėta profesinė liga bus taikoma dirbantiesiems gydymo, slaugos, visuomenės sveikatos įstaigose, taip pat teikiant slaugos paslaugas namuose, „arba pandemijos aplinkybėmis sektoriuose, kuriuose įvyko protrūkis, veiklos srityse, kuriose įrodyta SARS-CoV-2 infekcijos rizika“.

Ši liga jau įrašyta į Europos profesinių ligų sąrašą.

Anot SAM, nors į Lietuvos profesinių ligų sąrašą COVID-19 iki šiol dar nėra įtraukta, ji gali būti pripažinta profesine liga vadovaujantis šio sąrašo punktu „Kitos infekcinės ligos, sukeltos darbų, kuriuos dirbant patvirtinta infekcijos rizika“.

SAM duomenimis, iki šiol profesinių ligų valstybės registre užfiksuotas vienas atvejis, kai COVID-19 buvo pripažinta profesine liga.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje iš viso registruotas beveik 1,4 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejis.

The post SAM siūlo į profesinių ligų sąrašą įrašyti COVID-19 appeared first on LAIKMETIS.

Daugumą kitų Lietuvos medicinos problemų ir ydų puikiai žino medikų bendruomenė, jas sėkmingai galėtų įvardinti ir patys žmonės. Tačiau esminis klausimas - kodėl sveikatos apsaugos problemos nesprendžiamos, padarytos klaidos netaisomos? Padėtis metų metais tik blogėja, medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja. Dėl tokios niekingos situacijos sveikatos sistemoje, be abejonės, atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmiausia jos vadovybė.

SAM savo tinklalapyje skelbia, kad sveikatos apsaugos ministerijos misija yra gyventojų sveikatos stiprinimas, išsaugojimas ir grąžinimas, kokybiška, saugi ir visiems vienodai prieinama sveikatos priežiūra bei ligų prevencija. Taigi, telieka tai, ką viešai ministerija skelbia tinklalapyje apie savo veiklos prioritetus ir strateginius tikslus palyginti su tuo, kas ir kaip vykdoma realybėje ir galima konstatuoti, jog SAM vadovybės politika ir veiksmai yra tiesiog apgailėtini.

medicinos paslaugos vis sunkiau prieinamos, tolsta nuo žmogaus, gydymas ir tyrimai brangsta, perteklinių, neapskaitytų mirčių skaičius auga, didėja korupcija, krizė gilėja.

Dabartinės SAM vadovybės niekingą reformuojamų sveikatos reformų etapą vainikavo viceministrės Danguolės Jankauskienės atsistatydinimas. Tai buvo tikėtinas standartinis politinis ėjimas, tiesiog bėgimas nuo atsakomybės, prisidengiant tokiais atvejais ir standartine priežastimi – „dėl sveikatos problemų“. Atsakomybė D. Jankauskienei tenka didžiulė. Dangstantis būtinybe įsisavinti beveik 800 milijonų eurų europinių lėšų, vykdytas totalus sveikatos sistemos griovimas, o daugelyje rajonų ir naikinimas. Griovimo ir naikinimo apimčių totalumą patvirtino pats SAM ministras Arūnas Dulkys, savo pasisakymu pabrėždamas, kad „Galbūt būtų užtekę imtis vien greitosios pagalbos, o mes paėmėme šešias ir dar daugiau krypčių“, ciniškai pasidžiaugdamas, jog jam „patinka būti pokyčių sūkuryje“.

Savivaldybės ir jų teritorijoje esančios gydymo įstaigos prievarta ir apgaule buvo įtrauktos į abrakadabrakišką (tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad abrakadabra reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia) vadinamų sveikatos centrų kūrimą, už įvykdytą veiksmą žadant milijonines investicijas. Tačiau už tuos keletą milijonų eurų savivaldybėms ir rajoninėms gydymo įstaigoms privalu įvykdyti SAM vadovybės gyventojų sveikatai ir net gyvybėms pavojingus nurodymus – vykdyti medicinos paslaugų naikinimą, uždarant skyrius, mažinant lovų, paslaugų skaičių ir t. t. Rajoninės gydymo įstaigos, net ir turinčios profesionaliai veikiančius skyrius, suformuotas juose kvalifikuotų specialistų komandas, dirbančias su šiuolaikine medicinos aparatūra, SAM vadovybės buvo verčiamos juos naikinti, grasinant, kad teikiamų medicinos paslaugų nefinansuos Ligonių kasos.

Beje, ministerija ir ėmėsi gydymo įstaigas žlugdančių veiksmų prieš tas savivaldybes, kurios nepakluso jos nurodymams kurti sveikatos centrus, net nesusimąstydama kokias pasekmes tokie veiksmai turės gyventojų sveikatai ir gyvybėms. Apskritai SAM turėtų stebėti, kad savivaldybėse gyventojams tinkamai būtų užtikrinamos medicinos paslaugos ir Ligonių kasos deramai jas finansuotų, o ne nurodinėti, kaip jos turi būti organizuojamos. Juk ne gydymo įstaigų sienos, kabinetai ar lovos gydo pacientus, o medikai.

Tačiau nuolatos vykdydama reformuojamų sveikatos reformų reformas, SAM pamiršta svarbiausia – žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Manau, kad daliai savivaldybių su žadėtais milijonais gali atsitikti taip, kaip šaltyšiui dainelėje apie jį: „anei dūdos, anei skripkos, anei pyragėlio“. Juolab, kad dirbdamos ir gaudamos Ligonių kasų apmokėjimą už suteiktas paslaugas gydymo įstaigos pačios kelių metų bėgyje gali užsidirbti tuos milijonus. Absurdas, kuomet vienkartinė, kad ir milijoninė įmoka sumokama už susinaikinimą. Deja, tokia dabartinės SAM vadovybės politikos išdava.

Net neabejoju, kad buvusią viceministrę D. Jankauskienę netrukus išvysime naujame poste ir pareigose, bet jos trejų metų palikimas sveikatos apsaugos sistemoje, visgi, reikalaus tinkamo įvertinimo. Medicinos paslaugų centralizavimas, sudarant palankias sąlygas tolesniam procesui – privatizavimui, rajono gydymo įstaigų žlugdymas ir naikinimas, sunkinant žmonėms gydymo galimybių prieinamumą, sukurtos dar papildomos aplinkybės medikams, ypač jauniems, kuo skubiau trauktis iš Lietuvos, medikų bendruomenės supriešinimas, pritaikius „skaldyk ir valdyk“ metodą ir t. t. – toks viceministrės palikimas.

Pagaliau juk teks atsiskaityti ir už tuos 800 milijonų eurų europinių lėšų. Kiek jų panaudota, o kiek išeikvota – neaišku kam ir kur, sunku pasakyti. Vargu ar į tokį klausimą sugebėtų atsakyti ir pati D. Jankauskienė. Neatmestina, kad nemenką pinigų sumą už ne pagal paskirtį vykdytas veikas ar šiaip iššvaistytas lėšas gali tekti grąžinti. O grąžinti tektų visų piliečių sąskaita.

Kodėl apie šią kenkėjišką valstybei ir žmonėms sveikatos reformą žymiai dažniau miniu D. Jankauskienės nei paties ministro A. Dulkio pavardę, atsakyti labai paprasta. Viceministrė, būdama medike, puikiai suprato savo paskirtį šiame poste, žinojo kieno užduotis vykdo, ką daro, kam tai daro ir kokios pasekmės laukia. Be to, ir patirtį tokioje veikloje yra sukaupusi nemenką. Žinojo kam ir kaip turi būti dalijami tie 800 milijonų. Gerai suvokė ir kokia atsakomybė tenka už tokias aferas. Visa lavina papildomų problemų medikų bendruomenę ir pacientus dėl šių D. Jankauskienės pertvarkų užgrius jau šiemet, todėl pačioje metų pradžioje, liaudiškai tariant, ji ir nusiplovė. Be to, 2024 m. juk laukia konkursų gausa į medicinos įstaigų vadovų vietas. Tai D. Jankauskienės pavardę dar tikrai išgirsime.

Na, o A. Dulkio paskirtis buvo paprastesnė: pasirašyti, įgarsinti procesus ir juos suabrakadabrinti. Tiek būdamas „Lietuvos monetų kalyklos“ valdybos nariu, tiek dirbdamas LR Seimo Pirmininko patarėjo ar kitose – Lietuvos Banko, Valstybės kontrolieriaus pareigose jis tiko ir buvo patogus visoms valdžioms ir niekados netapdavo atsakingu. Tačiau ministras puikiai suprato, o jei nesuprato, tai jam daug kartų buvo pasakyta, ką jis daro ir kokias pasekmes tokios pertvarkos turės sveikatos apsaugai. Todėl jo atsakomybė ne mažesnė nei viceministrės.

Kad ši Jankauskienės – Dulkio reforma yra užsakyta avantiūra, buvo akivaizdu nuo pirmųjų ėjimų. Reformos, pertvarkos daromos tam, kad kažkas pagerėtų. Ir tam privalu tinkamai pasiruošti, įvertinti esamą sveikatos sistemos padėtį, jos problemas, atlikti išsamias analizes, paskaičiavimus, prognozes, realiai valdyti situaciją ir turėti galimybę reformos vyksmą užkardyti nuo galimų neigiamų pasekmių. Apie pasiruošimo reformoms trūkumus ne kartą savo poziciją išsakė Valstybės kontrolė.

Daug kritikos dabartinės SAM vadovybės politikai yra išsakę ir patyrę Lietuvos medikai. Kaip antai, geriausias 2023 – ųjų metų kardiologas profesorius Pranas Šerpytis teigia: “...man gaila žmonių, kurie dėl sistemos ydų negauna geros kardiologinės pagalbos. Nekart mes, kardiologai, tai esame sakę Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo sveikatos reikalų komitetui, bet kol kas deramos reakcijos neregėti ... dabar kardiologiją norima padaryti pilka ir plika“. Sutinku su profesoriaus nuomone, tačiau anaiptol ne visų valstybės pareigūnų, politikų, medikų visuomeninių organizacijų atstovų pozicija dėl pertvarkų medicinoje buvo suprantama ir pateisinama.

Pirmiausia, nustebino LR Prezidentas Gitanas Nausėda savo parašu uždegdamas žalią šviesą toms abrakadabrakiškoms reformoms. Užuot vetavęs avantiūriškas valdančiųjų konservatorių užmačias, G. Nausėda leido vykdyti tolesnį medicinos griovimą Lietuvoje, nekreipdamas dėmesio į perspėjimus apie pasekmes. Tik vėliau, susivokus, kad toks palaikymas valdančiųjų SAM politikai ateityje gali pakenkti Prezidento reputacijai, G. Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė prakalbo mistine fraze apie galimybę sveikatos reformą perkalibruoti. Požiūris tikrai savotiškas, tarsi medicina būtų kažkoks mechaninis vyksmas ar prietaisas.

Ne kitaip pasirodė ir Seimo opozicija. Vasaros pabaigoje grasinusi, kad dėl sveikatos reformos „bus karšta“, rudeniop su krentančia oro temperatūra atvėso ir jos atstovai. LSDP Seimo nariai dėl medicinos pertvarkų net kėsinosi Sveikatos ministerijai užkurti pirtį, bet, kaip įsitikinome, ugnies, deja, taip ir neatsirado.

Pasigedau ir medikų profsąjunginių bei visuomeninių organizacijų principingesnių, ryžtingesnių veiksmų. Nekalbu apie konformistines organizacijas ar jų atstovus, kurie nuolatos geba prisiderinti prie valdžios ir su ja susitarti, pasitenkindami merkantiliniais interesais. Deja, ir tos, kurių atstovai atrodė suprato galimas pražūtingas sveikatos reformos pasekmes, dažniausiai esminius problemų sprendimus siedavo tik su finansavimo trūkumais. Tuomet keista, kad šios nevyriausybinės organizacijos taip ir neišreiškė solidarumo, pavyzdžiui, britų medikams, ne kartą protestuojantiems dėl menko atlygio už darbą. Iš tikrųjų sveikatos reformuojamų reformų neigiamų pasekmių mastas žymiai platesnis ir gilesnis. Dalinai apie tai jau minėta pirmiau, tačiau dėl jaunųjų medikų padėties ir gydymo paslaugų situacijos regionuose būtini dar papildomi pastebėjimai.

Rajonuose trūksta medikų, jauni gydytojai ten nevyksta. Kodėl? Atsakymas labai paprastas - o kodėl jie turi rizikuoti savo, savo šeimos ateitimi ir ten vykti. Įsivaizduokime, pavyzdžiui, jaunas chirurgas, neatsisakantis minties įsikurti ir dirbti rajone, susitaria su vietine administracija dėl visko – dėl atlygio už darbą, gyvenamojo būsto, žmonos darbo, vaikų ugdymo įstaigų. Ir tokių atvejų žinoma nemažai. Gydytojo šeima pradeda kurtis, pradeda dirbti, vaikai pradeda lankyti ugdymo įstaigas ir staiga iš ministerijos ateina Jankauskienės-Dulkio nurodymas, kad po pusmečio rajone turi būti naikinamas chirurgijos skyrius. Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas. Ir kas tuomet belieka daryti jaunam specialistui, kuomet taip griaunamos jo profesinės ir gyvenimo perspektyvos?

Visos Lietuvos regionuose vyksta masinis įvairiausių profilių medicinos paslaugų naikinimas.

Ir ne finansiniai klausimai, o SAM atsakomybė ir žmogiškasis faktorius tampa opiausia problema, drauge mediko ir jo šeimos ateities neprognozuojamumas. Apie empatiją rajonų gyventojams, taip pat ir visiems kitiems piliečiams turintiems sveikatos problemų, net nėra prasmės kalbėti, nes, atrodo, kad į ministerijos vadovybę skiriami tie asmenys, kurie neturi atjautos savybių. Čia ir atsakymas toms nevyriausybinėms medikų organizacijoms, kurios Lietuvos sveikatos sistemoje pagrinde temato ir akcentuoja tik finansines problemas. Deja, empatijos pinigais nei nupirksi, nei kompensuosi.

Dėl jaunų medikų trūkumo regionuose pradėta gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarka. Sutinku su VU Medicinos fakulteto dekanu prof. Daliumi Jatužiu, kad universitetų atsakomybė yra rūpintis būsimų gydytojų darbo kokybe ir jų ruošimu. Tačiau teiginiu, jog „rezidentūra yra transformuojama ir priartinama prie tarptautinių standartų“ nieko naujo nepasakoma. Apie tai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo nuolatos kalbama. Tačiau, pirma, tie tarptautiniai standartai buvo, yra ir bus kintantys, juolab, kad sveikatos apsaugos sistemos eilėje šalių išgyvena krizes.

Antra, jie nėra absoliutūs ir turi būti individualizuojami. Norėčiau paklausti VU Medicinos fakulteto dekanato vadovų: o kokiai sveikatos apsaugos sistemai Lietuvoje jūs vykdysite gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką? Ar dabartinės SAM vadovybės vykdomai abrakadabrakiškai reformai su dirbtinai prievartiniu būdu kuriamais sveikatos centrais? Tai sustokite, nes šiuo atveju jūsų siekiai yra beprasmiški ir pasmerkti, kadangi tai bus tik dar vienas tuščias lėšų išeikvojimas ir dar vienas jaunų medikų nuvylimas.

Ką daryti? Pirmiausia, kuo skubiau sustabdyti destruktyvios abrakadabrakiškos reformos vyksmą. Lengva nebus, nes užsakovai, kurių nurodymus vykdė Jankauskienės–Dulkio tandemas taip paprastai nepasiduos. Reikės politinės valios. Ar ji rasis? Sunku pasakyti. Tačiau kito pasirinkimo tiesiog nėra, jeigu dar norime turėti bent kažkokią realiai veikiančią sveikatos apsaugą, o ne vien tik iškabas. Tik atlikus išsamią analizę, skaičiavimus, realų sveikatos sistemos Lietuvoje vertinimą, tinkamai pasiruošus bus galima galvoti ir apie pozityvias transformacijas medicinoje, taip pat ir apie gydytojų rezidentų mokymo sistemos pertvarką.

The post Arvydas Akstinavičius. Abrakadabrakiška sveikatos apsaugos reforma appeared first on LAIKMETIS.

Filme pasisako grupė aukščiausio lygio Švedijos psichiatrų, taip pat ir vaikų psichiatrų. Visi jie tvirtina neturintys jokių mokslinių duomenų, kad medicininis lyties keitimas būtų iš esmės pakeitęs žmonių gyvenimus į gera ar panaikinęs lyties disforiją. Priešingai, anot psichiatrų, įvairūs tyrimai rodo, kad 98 procentai kenčia tą pačią būseną toliau.

Mokslininkai tvirtina, kad brendimą stabdantys hormonai nepanaikina ir neišsprendžia problemos. Visi dalyviai – ir pacientai, ir mokslininkai – ragina nepasiduoti lengvabūdiškai socialinių tinklų įtakai. Tarp 10–17 metų vaikų lyties disforijos diagnozė Švedijoje per paskutinius 10 metų išaugo dešimt kartų. Svarbiausia, kad tiek žiniasklaidoje, tiek savo bendruomenėse nusivylusieji „trans“ patirtimi yra dažniausiai nepageidaujami.

Atsakydamas į Pauliaus Gritėno entuaziazmą ir Jurgos Tvaskienės baimę pabrėžiu: žmogus visų pirma turi teisę į mūsų visų jam jaučiamą atsakomybę, meilę ir drąsų veikimą užkertant kelią jo klaidoms. Ypač kai jis nepilnametis. Ypač kai klaidos nepataisomos. Tokios kaip lyties keitimas.

Klasikiniam liberalizmui atstovaujantis vienas solidžiausių pasaulio žurnalų „The Economist“ jau ne vienus metus aprašinėja anglakalbio pasaulio apsigręžimą ir užgesusį entuziazmą leisti jauniems suaugusiems, ypač vaikams, keistis lytį medicininiu būdu. Pasakojama apie užaugusius vaikus, dėkingus tėvams už tai, kad jie atlaikė spaudimą ir nedavė leidimo keisti lyties.

žmogus visų pirma turi teisę į mūsų visų jam jaučiamą atsakomybę, meilę ir drąsų veikimą užkertant kelią jo klaidoms.

Pasakojama apie pakeitusius lytį ir nusižudžiusius žmones (garsiausiai žiniasklaidos istorijoje nuskambėjęs perkeistos lyties asmuo, Davidas Reimeris, nusišovė 38 metų). Pasakojama apie daugelyje šalių grįžtantį draudimą jauniems, lytiškai dar tik bręstantiems ir brendimo paniką patiriantiems žmonėms medikų pagalba manipuliuoti savo lytiškumu. Net Švedija, tradiciškai liberali šalis, prieš metus atšaukė jaunų žmonių „koregavimą“ hormonais, formuojančiais lytiškumą, jau nekalbant apie chirurgines intervencijas. Apie dramatiškas ankstesnės neatsakingai liberalios politikos pasekmes kaip tik ir kalbama minėtame dokumentiniame seriale „Transkaras – o kas, jei klysti“.

Praėjusių metų vasarą Lietuvoje, jau po to, kai švedai atšaukė savo ankstesnę politiką, net neklausdamas Seimo pritarimo, rinkimus laimėjusios partijos ministras Arūnas Dulkys, kaip žinia, entuziastingai patvirtino lyties disforijos hormoninio „gydymo“ tvarką. Tie jauni žmonės, kurie ateityje dėl to galbūt patirs didžiules kančias, žinos ką kaltinti. Ar norėdami „pasivyti“ Švediją ir daugelį kitų Vakarų pasaulio šalių, gerb. Pauliau Gritėnai, turėtume palaukti, kol mūsų neatsakingi ir mokslu nepagrįsti sprendimai sužalos dar daugiau žmonių?

Manau, kad gerb. Jurga Tvaskienė turėtų bijoti ne „atidundančių krikščioniškų vertybių“, o klaidingai suprastų „laisvių“ sužalotų žmonių savižudybių bangos. Gerbiamo Gritėno entuziazmas reikalaujant iš politikų lyderystės „sekant Vakarų pasaulį“ turėtų atsižvelgti ir į naujus ribojimus ten, kur buvo leista per daug, sukeliant didelę žalą. Taigi kartais reikia spausti ne tik akceleratorių, bet ir stabdžius.

The post Prof. Gediminas Karoblis. Trans-karas – o kas jei klysti appeared first on LAIKMETIS.