Solidarizuojantis su Ukraina

Baigiantis kelerių metų pandemijos iššūkiams, karas Ukrainoje 2022-ųjų vasario 24 d. sujudino nusistovėjusį maldos, veiklos ritmą arkivyskupijos bendruomenėje, paskatino visais įmanomais būdais atsiliepti į Ukrainos žmones ištikusį sukrėtimą. Vos tik nuskambėjus pirmosioms baugioms karo žinioms, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kreipėsi į bendruomenę vaizdo žinia, sakydamas, jog „broliams ir sesėms Ukrainoje reikalinga nepaprastai stipri pagalba“.

Vasario 27 d. Lietuvos vyskupų kvietimu rinktasi į sekmadienio maldą bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimas. Rinkliava bažnyčiose skirta Ukrainos žmonėms.

Karo žinia ištiko prieš pat Gavėnią, tad Pelenų trečiadienis popiežiaus Pranciškaus paraginimu buvo skirtas maldai ir pasninkui. Kauno arkikatedroje vyko per visą dieną trukusi Švč. Sakramento adoracija su institucijų bei organizacijų darbuotojais, įvairiomis bendruomenėmis.

„Toliau meldžiamės už ukrainiečių tautą, kad žmonės Ukrainoje būtų dabar išgelbėti, panašiai kaip kažkada išrinktoji tauta, kuri kentė priespaudą ir išsilaisvino šaukdamasi Viešpaties vardo“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas pirmojo Gavėnios sekmadienio homilijoje, pasidalydamas apie 10 punktų vaisingam Gavėnios laikui;  juose nuskambėjo ir paraginimas pagelbėti Ukrainos žmonėms. Be to, Kauno arkivyskupas išplatino ir kreipimąsi „Nepasiduokime pagundai susipriešinti, nepailskime daryti gera, gyvenkime pergalės viltimi!“ (šis ir kiti arkivyskupo tekstai archyvuose, žr. >> ) 

Į pagalbos Ukrainos žmonėms akcijas tuo metu plačiai įsitraukė Kauno arkivyskupijos Caritas (Lietuvos Carito organizacija buvo suvienijusi savo pajėgas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Maisto banku“, Maltiečiais ir „Gelbėkit vaikus“), telkdami humanitarinę pagalbą, savanorius. Parapijose ieškota galimybių priimti karo pabėgėlius, buvo savanoriškai dalyvaujama jų registracijos centrų veikloje ir kt.

Kovo 20 d. Kaune, Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, pradėta švęsti graikų apeigų katalikų liturgija ukrainiečių kalba (atvykstant patarnauti dvasininkams iš Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų bažnyčios). Nuo tada ukrainiečiai, prisiglaudę parapijose, bendruomenėse, šeimose, kas sekmadienį turėjo galimybę dalyvauti pamaldose ir būti Viešpaties paguosti.

Per Viešpaties Apreiškimą, vienijantis su Šventuoju Tėvu Šv. Petro bazilikoje, kur vyko Atgailos pamaldos, Kauno arkikatedroje bei Šiluvos bazilikoje Paaukojimo aktu Ukraina ir Rusija pašvenčiama Nekaltajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai.

Didįjį penktadienį arkivyskupas K. Kėvalas paskelbė žinią apie Velykas karo metu, drąsindamas Ukrainos pergalės viltį ir tikėjimą, jog Dievui nėra negalimų dalykų. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias Kaune buvo einamas drauge su pasitraukusiais iš Ukrainos žmonėmis, o mąstymai jam parengti pagal karo siaubą patyrusiųjų liudijimus.

Su taikos ir broliškumo maldavimais Taikos Karalienės užtarimu  šventėme 2022 metų didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje. Juose pirmą kartą Apsireiškimo koplyčioje vyko graikų apeigų katalikų liturgija  meldžiant taikos Ukrainai. Šiluvos aikštėje surengiama maldos akcija už taiką solidarizuojantis su kitomis Europos bažnyčiomis.

kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės.

„Yra gražiai sakoma – kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės. Iš tiesų, šiemet ryškiau pamatėme daugelį svarbių dalykų. Pirmiausia, kad gyvenime esama sričių, kuriose negali būti jokių kompromisų. Nors Vakaruose teisingai pabrėžiame bendro sutarimo ir bendruomeniškumo svarbą, vis dėlto įsitikinome, kad ne visuomet toks sutarimas įmanomas. O kartais, ginant tiesą, tenka atiduoti ir patį brangiausią turtą – gyvybę. Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Jų kova remiasi meile, didesne už patį gyvenimą“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas metų sandūroje, kai artėjome į Naujuosius 2023-iuosius metus.

Keliaujant Sinodinį kelią

2021 m. spalį pradėjus Sinodinį kelią, 2022-ųjų pirmasis pusmetis tapo intensyviu sinodinių susitikimų įvairiose aplinkose – Sinodinio kelio darbo grupėje, kunigų konferencijose, parapijose, vienuolijose, kitose bendruomenėse, universitetuose, gimnazijose, laiku. Sinodo temos (pagal arkivyskupijos parengtą rekomendacinę medžiagą) buvo aptariamos tarp šeimų, jaunimo, sužadėtinių, žurnalistų, menininkų, teisėsaugos darbuotojų, medikų, politikų. Šiuose susitikimuose gimė arkivyskupijos bendrosios sinodinės įžvalgos (jų pristatymas baigtas birželio 1 d.), čia dalytasi, jog Bažnyčia yra žmonėms brangi dėl galimybės palaikyti ryšį su Dievu, švęsti sakramentus, patirti bendruomeniškumą, o Sinodas mokė visus keliauti drauge, įvardyti bendruomenių problemas ir sunkumus.

Sinodinę kelionę apibendrino birželio 15 d. Kaune vykęs moderatorių simpoziumas. Jame apžvelgtas Sinodo diecezinis etapas ir svarstyta, kaip įgytą brangią patirtį galima toliau panaudoti puoselėjant tarpusavio bendrystę.

„Sinodinės kelionės didžiausia sėkmė, kad drauge kalbamės apie Bažnyčią“, – sakė simpoziume Kauno arkivyskupas K. Kėvalas apie Sinodą kaip ryškų žingsnį į priekį Bažnyčios gyvenime, kuomet žmonės užkalbinami, pasijunta svarbūs, jos bendrasavininkiai.

Birželio pabaigoje buvo paskelbta Kauno arkivyskupijos Sinodinio kelio diecezinio etapo įžvalgų sintezė. Ji užbaigta mintimi, kad šis sinodinis etapas buvo geros pratybos ir tolesniam bendruomenės gyvavimo stiliui.

Birželio 29 d. iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje su apaštališkuoju nuncijumi bei Lietuvos vyskupais ženklino užbaigiamą nacionalinį Sinodinio kelio etapą ir išreiškė dėkingumą Dievo Dvasios vedimui, popiežiui Pranciškui, pradėjusiam Sinodą Bažnyčioje, bei visiems Sinodinio kelio dalyviams visose Lietuvos vyskupijose.

Švenčiant jubiliejinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus

„Paprasčiausias tiesos žodis pradėjo ardyti pamatus imperijos, kuri iš pažiūros buvo galinga, tačiau pastatyta ant melo ir brutalios jėgos smėlio, kurį tiesa nuplauna. Tie, kas pajėgė neišsigąsti tos jėgos, tapo nenugalimi“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas, antrąją šv. Velykų dieną Kauno arkikatedroje minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejų bei švenčiant jos iniciatoriaus ir redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigystės 60-metį, be kita, atkreipdamas dėmesį, kaip akivaizdžiai Velykų įvykis atsiskleidė atskiro žmogaus ir tautos istorijoje.

Kauno arkikatedroje  buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejui.  Šiluvos piligrimų centre veikė paroda, atskleidusi „Kronikos“ ir Šiluvos ryšį, jos atidaryme dalyvavo Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. 

Užbaigiant Šeimos-Amoris Laetitia metus, prisimenant vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą

Romoje vykstant Pasauliniam šeimų susitikimui ir švenčiant Šeimos-Amoris laetitia uždarymą, jų uždarymo šventė su šeimomis, šeimų sielovados bendradarbiais, savanoriais birželio 26 d. sekmadienį vyko Kauno arkikatedroje. 

Šia proga Kauno arkivyskupas K. Kėvalas darsyk pabrėžė, jog Bažnyčia gina šeimą kaip prigimtinę ir geriausią aplinką augti vaikams ir bręsti patiems sutuoktiniams. Šeimų sielovados bendradarbiams padėkota už metų iniciatyvas bei programas, padedančias šeimoms Bažnyčioje keliauti drauge.

2022-aisiais, primenant bendras krikščioniškąsias šaknis bei vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą, sveikinome Kauną, tapusį Europos kultūros sostine, bei Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metį. Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui ir kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ įteikiami apdovanojimai VDU 100-mečio proga.

Pernai įšventintas jaunas kunigas bei jaunas diakonas, įsteigta nauja – Giraitės Šventosios Šeimos – parapija, pirmą kartą Kauno arkikatedros parapijoje vyko Misijų savaitė.

Svarbiausi įvykiai.

The post Apžvelgti 2022-ieji metai Kauno arkivyskupijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Kaunas pride“. Teismas neskundžiamu sprendimu įpareigojo Kauno savivaldybę suderinti maršrutą šeštadienio „Kaunas pride“ eitynėms, skirtoms atkreipti dėmesį į LGBTQ+ žmonių teises. Savivaldybė teigia, kad sprendimą vykdys, tačiau teismas prisiimantis dalį atsakomybės už renginio pasekmes, jeigu kils pavojus žmonių saugumui.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 819 naujų koronaviruso atvejų, mirė devyni žmonės. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 301. Ligoninėse gydomi 604 COVID-19 pacientai, 62 iš jų – reanimacijoje.

* Per praėjusią savaitę, lyginant su ankstesne, pasiskiepijusių nuo koronaviruso pirmąja doze buvo 17 tūkst. mažiau.

Migrantų krizė:

* Per parą Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė beveik dešimt neteisėtų migrantų, nė vienas asmuo į Lietuvą nebuvo įleistas.

* Naujienų portalas 15min.lt paskelbė, kad Rūdninkų stovykloje migrantai susiskirstę kastomis, dalis gyventojų reketuojami, išnaudojami seksualiai, ten dirbantys pareigūnai migrantams parūpina alkoholio, cigarečių. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ši informacija vertinama, o apie nusikaltimus migrantai gali pranešti atsakingiems asmenims.

* Vidaus reikalų ministerija pranešė siūlanti Europos Sąjungai numatyti daugiau galimybių šalims riboti patekimą per išorinę Bendrijos sieną.

Ambasadorė Kinijoje. Vilniui įsitraukus į diplomatinį ginčą su Pekinu, į Lietuvą konsultacijoms grįžta šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė. Ambasada dirbs įprastu režimu.

Naujas vadovas. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovo konkursą laimėjo buvęs ekonomikos viceministras Elijus Čivilis, darbą pradėsiantis rugsėjo 13 dieną. Jis sako, kad dalyvauti konkurse paskatino teigiama patirtis dirbant su investuotojais ministerijoje bei įstaigoje suburta komanda.

MMA diskusijos. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl minimalaus atlyginimo didinimo nuo kitų metų. Didžioji dalis profsąjungų palaikė vyriausybės siūlymą MMA didinti 13,7 proc. iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba.

Rekonstrukcijos pradžia. Oficialiai startavo Palangos oro uosto rekonstrukcija. Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad atnaujinus infrastruktūrą oro uostas galėtų aptarnauti 0,2 mln. keleivių per metus daugiau nei prieš pandemiją – apie 0,5 mln. Dėl rekonstrukcijos oro uostas bus uždarytas 45 dienas.

Potvyniai Niujorke. Per rimstančios audros „Ida“ sukeltus didelius potvynius Niujorko regione žuvusių žmonių skaičius išaugo iki mažiausiai 44. Keli žmonės žuvo nesugebėję išsigelbėti iš rūsių, apsemtus po rekordinių liūčių. Nelaimės siejamos su klimato kaita. 

Japonijos premjeras. Japonijos premjeras Yoshihide Suga pareiškė, kad nesieks būti perrinktas savo partijos lyderiu per vėliau šį mėnesį suplanuotą balsavimą. Tai reiškia, kad jis baigs darbą premjero poste praėjus vieniems metams nuo jo pradžios.

Kaltinimai ES. Lenkijos teisingumo ministras apkaltino Europos Komisiją šantažu, šiai pasiūlius bloko narėms mokamas atsigavimo po koronaviruso pandemijos fondo lėšas susieti su Bendrijos įstatymų viršenybės prieš nacionalinę teisę pripažinimu. Varšuva yra paprašiusi iš ES milijardų eurų išmokų ir paskolų, bet Briuselis dar nėra jų patvirtinęs, nepavykstant išspręsti ginčo su Varšuva dėl teisinės valstybės principų.

Padėtis Afganistane. Europos Sąjungos šalys sutarė atnaujinti bendrą buvimą Kabule, jei saugumo sąlygos leis bendradarbiauti su Talibanu užtikrinant saugų išvykimą, pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Tuo tarpu Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę – pranešimas turėtų būti paskelbtas šeštadienį. Tarptautinė bendruomenė atidžiai stebi, ar Talibanas suformuos kabinetą, pajėgų valdyti karo sugriautą ekonomiką, ir gerbs pažadus dėl „įtraukesnės“ vyriausybės.

Spaudimas automobilių pramonei. Vokietijos aplinkos apsaugos grupės paskelbė, kad imasi teisinių veiksmų prieš automobilių pramonės milžines „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW, siekdamos jas priversti siekti ambicingesnių taršos anglies dvideginiu mažinimo tikslų, įskaitant iškastinį kurą naudojančių automobilių gamybos nutraukimą iki 2030 metų.

Pavojus medžiams. Ataskaita apie medžių padėtį atskleidė, kad maždaug trečdaliui pasaulio medžių rūšių gresia išnykti. Didžiausią grėsmę jiems kelia miškų kirtimas dėl medienos ir plečiant žemės ūkio plotus. Klimato kaita taip pat daro poveikį ir dėl jos gali žlugti kai kurios miškų ekosistemos.

The post Svarbiausi rugsėjo 3-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Migrantų krizė: 

* Praėjusią parą Lietuvos pareigūnai sulaikė du neteisėtus migrantus, neteisėtai kirtusius sieną su Baltarusija, apgręžti daugiau nei 100 asmenų.

* Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbia savaitei stabdančios skrydžius į Minską. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pranešė išgirdęs iš kolegos Irake, kad iš jo šalies į Minską atskridęs lėktuvas yra tuščias, skirtas surinkti norinčius grįžti namo.

* Vyriausybė pritarė įstatymo projektui dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija: numatyta projektą įgyvendinti 2022 metais.

* Neeilinė Seimo sesija dėl migrantų krizės šaukiama rugpjūčio 10 dieną.

* Vyriausybė pateikė įstatymų pataisas, kuriomis leidžiama prieglobsčio Lietuvoje paprašyti tik pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, teisėtai atvykus į šalį.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 528 nauji koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 231 COVID-19 pacientai, 27 iš jų – reanimacijoje. Per parą pirmąja vakcinos doze paskiepyta 20,4 tūkst. žmonių. 

* Antrai COVID-19 skiepo dozei nuo šiol galima pasirinkti kitą vakciną. Maišant vakcinas skiepytis leidžiama „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis, nepriklausomai nuo eiliškumo.

* Koronaviruso protrūkis fiksuotas Lazdijų rajone – susirgo 18 jaunimo vasaros stovyklos dalyvių.

* Italija nusprendė, kad mokytojams ir viešojo transporto keleiviams, įskaitant keliaujančiuosius vidaus skrydžių lėktuvais, keltais bei tolimojo susisiekimo traukiniais, bus privaloma turėti COVID-19 pasą.

* Dėl plintančios delta atmainose Filipinų sostinėje Maniloje įvestas karantinas.

Gamykla Alytuje. Bendrovė „MS LT01“ paskelbė į uolienų perdirbimo gamyklą Alytuje ketinanti investuoti 30 mln. eurų, tačiau miesto meras Nerijus Cesiulis pareiškė, kad bendrovės planams kol kas nėra pritarta. Gamyklos statybas neigiamai vertina tiek netoli jos veikiantis vietos verslas, tiek gyventojai, teigiantys, kad būsima veikla yra pavojinga aplinkai.

Neteko akreditacijų. Tarptautinis olimpinis komitetas atėmė akreditacijas iš dviejų baltarusių trenerių ir paprašė jų palikti olimpinį kaimelį dėl bandymo priversti bėgikę Krysciną Cimanouskają grįžti namo. Baltarusijos olimpinis komitetas pareiškė, kad gins „visų Baltarusijos sportininkų ir trenerių interesus nuo bet kokios formos diskriminacijos“ ir „pasilieka teisę apskųsti sprendimą“ panaikinti akreditacijas.

Nuosprendis Baltarusijoje. Baltarusijos teismas skyrė tris mėnesius arešto opozicinės Jungtinės piliečių partijos (JPP) pirmininkui Mikalajui Kazlovui už ikiteisminio tyrimo dėl opozicijos įsteigtos Koordinacinės tarybos duomenų atskleidimą – maksimalią įmanomą bausmę už tokį nusižengimą.

Artimieji Rytai. Iš pietinės Libano dalies Izraelio link penktadienį paleista raketų, atsakomybę dėl to prisiėmė įtakingas judėjimas „Hizbollah“. Atsakydama į ataką, Izraelio aviacija surengė antskrydžių.

„Apple“ naujovė. JAV technologijų milžinė „Apple“ paskelbė, kad išmanieji telefonai „iPhone“ bei planšetiniai kompiuteriai „iPad“ netrukus sulauks naujos funkcijos, kuri aptiks nuotraukas, kuriose vaizduojamas seksualinis vaikų išnaudojamas. 

The post Svarbiausių rugpjūčio 6-osios įvykių apžvalga appeared first on LAIKMETIS.

* Nutarta sieti būsimus pandeminius ribojimus su 300 užimtų COVID-19 pacientų lovų šalies ligoninėse. Dabar ligoninėse gydomi 128 pacientai. Kontaktinės veiklos išskyrus kai kurias išimtis, kurios bus patvirtintos vėliau, būtų leistos tik turintiems galimybių pasą.

* Sveikatos apsaugos ministerija iki rugpjūčio 10 dienos turės pateikti siūlymus Vyriausybei dėl privalomai testuojamų profesijų sąrašo išplėtimo ir dėl to, kad periodinį testavimą apmokėtų pats darbuotojas ar jo darbdavys.

* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki rugpjūčio 10-osios parengs teisės aktų pakeitimus, numatant, jog ligos išmoka yra nemokama, jei asmuo susirgo koronavirusu, bet nebuvo pasiskiepijęs.

* Vyriausybė turėtų parengti siūlymus, kad tam tikrų profesijų darbuotojams vakcinacija nuo nuo koronaviruso yra privaloma. Nepasiskiepiję asmenys, negalintys dirbti nuotoliniu būdu, galėtų būti nušalinami nuo darbo.

Kitos naujienos, susijusios su koronaviruso situacija:

* Nustatyta 337 naujų koronaviruso atvejų, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydomų pacientų skaičius išaugo iki 128, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 80,4.

* Lietuva išsiuntė 20 tūkst. „AstraZeneca“ koronaviruso vakcinos dozių Taivanui. Taip pat Vyriausybė nutarė Ukrainai, Moldovai ir Armėnijai padalinti dar 200 tūkst. vakcinų. Skiepai į šias šalis bus išsiųsti artimiausiomis savaitėmis.

* JAV rekomendavo pasiskiepijusiems nuo koronaviruso dėvėti kaukes uždarose patalpose šalies regionuose, kuriuose COVID-19 rizika yra padidėjusi. Šis sprendimas žymi reikšmingai pasikeitusį epidemiologinės padėties JAV vertinimą, šaliai stengiantis sustabdyti viruso delta variantą.

* Airija nuo koronaviruso pradės skiepyti vaikus nuo 12 metų. Šalies Vyriausybė įspėja, kad nepaisant sparčios gyventojų vakcinacijos koronaviruso delta atmaina vis dar kelia „rimtą pavojų“.   

Migrantų krizė:

* Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 171 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą, tai rekordinis paros Lietuvą pasiekusių atvykėlių skaičius. Iš viso šiemet į Lietuvą atvyko 3027 migrantai.

* Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad į protestus prieš migrantų apgyvendinimą rytų Lietuvoje įsitraukia ne tik įvairios politinės jėgos, bet ir žmonės, susiję su kontrabanda.

* Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius pareiškė nematantis alternatyvių vietų apgyvendinti migrantams, kad jos būtų nutolusios toliau nuo vietos gyventojų ir nekeltų įtampos. Taip jis kalbėjo po susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite. Ministrė tvirtino, kad šiuo metu vežti migrantų į Dieveniškes neketinama, tačiau ministerija nuo tokio sumanymo neatsitraukia.

* Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl riaušių organizavimo prie Rūdninkų poligono, kur planuojama apgyvendinti migrantus.

* Kariuomenė artimiausiu metu prisidės prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kučinsko bankrotas. Paaiškėjo, kad bankrutuojančios „Arvi ir ko“ įmonių grupės įkūrėjas Vidmantas Kučinskas apskundė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą neiškelti jam asmeninio bankroto bylos.

Psichologinė sveikata. Apie psichologines problemas prabilusi gimnastikos žvaigždė Simone Biles pasitraukė jau iš antros rungties finalo Tokijo olimpinėse žaidynėse. Amerikietės sunkumai tikriausiai paskatins pokyčius diskusijose dėl psichinės sveikatos.

Prancūzijos „skola“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius yra „skolingas“ Polinezijai už branduolinius bandymus praėjusio amžiaus antrojoje pusėje. Šie bandymai Prancūzijos užjūrio teritorijoje Ramiojo vandenyno pietuose vis dar kelia didelį pasipiktinimą ir yra laikomi rasistinio kolonijinio požiūrio, jog Polinezijos salų gyventojų gyvybės nebuvo vertinamos, įrodymu.

„Alphabet“ šuolis: „Google“ valdančios „Alphabet“ pelnas šių metų antrąjį ketvirtį beveik patrigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Google“ paslaugų poreikis COVID-19 pandemijos metu smarkiai augo, didesniam skaičiui žmonių ėmus dirbti iš namų, apsipirkti, bendrauti ir apskritai daugiau naudotis internetu.

Jordisono mirtis. Eidamas 47-us metus mirė vienas iš Amerikos sunkiojo roko grupės „Slipknot“ įkūrėjų Joey Jordisonas. Jis laikomas vienu įtakingiausių savo kartos metalo būgnininkų.

The post Svarbiausi liepos 28-osios įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2839.

* Policijos pareigūnai jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paprašė teisėsaugos pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasipriešinimo pareigūnams.

* Vidaus reikalų ministerija pasiūlė Vyriausybei įvertinti, ar pasienio savivaldybės reikia įvesti nepaprastąją padėtį. Politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tam prielaidų nėra, o prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nepaprastoji padėtis turėtų būti kraštutinė priemonė, išnaudojus visus dabar turimus resursus.

* Varėnos rajone, Vydenių kaime, iš apgyvendinimo vietos pabėgo keturi migrantai, jie ieškomi.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyta 211 naujų koronaviruso atvejų, mirčių nefiksuota. Ligoninėse gydomi 106 pacientai, 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9.

* Lietuvoje fiksuojami 29 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Jų skaičius išaugo pirmąkart po aštuonių savaičių pertraukos.

* Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė pareiškė, kad privalomas skiepijimas nuo koronaviruso tam tikroms profesijoms, pavyzdžiui, medikams, globos įstaigų darbuotojams, taip pat pedagogams turėtų būti įvestas jau dabar, nelaukiant rudens. Ji taip pat tvirtina neabejojanti, kad dėl Klaipėdoje savaitgalį vykusios Jūros šventės bus stebimas naujų koronaviruso atvejų šuolis.

* Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Europos Sąjunga įgyvendino tikslą – iki liepos pabaigos nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų bent viena vakcinos doze. Pasak jos, visiškai paskiepyta apie 57 proc. ES gyventojų.

* Tokijuje, kur šiuo metu vyksta vasaros olimpinės žaidynės, nustatyta daugiau kaip 2,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejų – dvigubai daugiau, nei prieš parą. Toks paros atvejų augimas yra didžiausias nuo sausio pradžios.

Nuosprendis Paleckiui. Šiaulių apygardos teismas pripažino buvusį politiką Algirdą Paleckį kaltu šnipinėjimo Rusijai byloje ir skyrė jam šešerius metus laisvės atėmimo. Su teisėsauga bendradarbiavęs ir kaltę pripažinęs vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas.

Naujas vadovas. Skrydžių valdymo paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovu paskirtas Saulius Batavičius, iki šiol dirbęs privačiame sektoriuje.

Procesas Honkonge. Honkongo teismas pripažino buvusį padavėją kaltu dėl terorizmo per pirmąjį teismo procesą pagal naują nacionalinio saugumo įstatymą, dėl kurio anksčiau vyko beprecedenčiai protestai. Vyras nuteistas už tai, kad pernai liepos 1-ąją važiavo motociklu iškėlęs protestų judėjimo vėliavą ir rėžėsi į tris policininkus.

JAV Irake. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad amerikiečių kovinės operacijos Irake artimiausiais mėnesiais bus užbaigtos. JAV toliau žada apmokyti ir paremti vietos pajėgas, kad šios būtų pasirengusios dorotis su grupuote „Islamo valstybė“, jeigu ji sustiprėtų.

Santykių atšilimas. Šiaurės ir Pietų Korėja paskelbė apie netikėtą santykių atšilimą ir informavo atkūrusios prieš daugiau kaip metus nutrauktus ryšius.

Kibernetinė policija. Lenkija antradienį paskelbė steigianti kovos su kibernetiniais nusikaltimais agentūrą, praėjus mėnesiui po kibernetinės atakos prieš Lenkijos politikus, Varšuvos teigimu, įvykdytos iš Rusijos. Birželį šalies Vyriausybė pranešė apie plataus masto kibernetinį išpuolį prieš lenkų politikų elektroninio pašto paskyras.

The post Svarbiausių liepos 27-osios įvykių apžvalga appeared first on LAIKMETIS.

Savo išsakytos pozicijos pasekmių dvasininkai sulaukė greitai. Kunigas Toliatas influencerių buvo išvadintas pižonu, hipsteriu, Tualetu, tikruoju bedieviu, menkysta, sutanos komandos atstovu etc... Epitetai ir patyčios, kuriomis buvo palydėtas dvasininkas, sulaukė net Prezidento Gitano Nausėdos, pareiškusio, kad šalyje „susiformavo vieša inkvizicija“, dėmesio.

Jos „laužas“ nudegino ir kitą kunigą. Dabar jau buvusio Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapeliono Pauliaus Vaineikio OFM paraginimai feisbuke pasirašyti peticijas buvo pašalinti iš šios katalikiškos ugdymo įstaigos socialinio tinklo paskyros. Motyvas – gimnazija neturi būti „politikavimo“ erdve. Negana to, į viešumą buvo ištraukta adventinių rekolekcijų įrašo ištrauka, kurioje pranciškonas neigiamai atsiliepė apie LGBT veiklą. Jam buvo greit prilipdyta homofobo etiketė, o tai sukėlė ir paties Vaineikio ironišką reakciją feisbuke. Pranciškonas sulaukė net teisėsaugos tyrimo, kuris galiausiai baigėsi niekuo. Šiuo metu Vaineikis su žiniasklaida nebendrauja.

Nuostabą kelia, kad šie dvasininkai buvo užsipulti, nes jie, galėtume sakyti, tik vykdė savo kunigų pašaukimo pareigas. Juk platinamų peticijų turinys visiškai atitinka Katalikų Bažnyčios moralinį mokymą. Tai patvirtino ir mūsų šalies vyskupai, savo pareiškimais primindami, kad tradicinė šeima yra namų Bažnyčios esmė. Tad minėti kunigai nedarė nieko, kas prieštarautų jų tarnystei, bet visuomenėje kilęs ažiotažas leidžia naujai apmąstyti įšventintų asmenų viešąją veiklą.

Kitas pozityvus aspektas – Lietuvos krikščioniškos bažnyčios ir bendrijos vieningai pasisakė prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Esame tam tikros klasikos akivaizdoje, kai grėsmė verčia peržengti konfesines ribas bei ieškoti sutarimo. Galima manyti, kad negatyvi visuomenės reakcija padarė savo poveikį, nes Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje liūdnai pagarsėjusiai konvencijai vietos neatsirado. Bet akivaizdu, kad ateitis žada rimtą įtampą tarp įvairių mūsų sociumo grupių, nes naivu būtų tikėtis, jog dalis valdančiųjų taip lengvai atsisakytų savo planų.

„Kovo 11-osios stiprybė buvo ir yra vienybė sprendžiant sunkias problemas. Ar mes matome mus supančius pavojus šiandien? Per dažnai mes kovą su demonu, su velniu, jo veikimu supainiojame su kitų žmonių demonizacija. Kiti žmonės mūsų tautoje nėra mūsų priešai. Kiti žmonės visame pasaulyje nėra mūsų priešai. Velnias, kuris veikia ir išjudina juos, yra mūsų priešas, o visi kiti yra mūsų broliai ir seserys. <...> Taip svarbu mums eiti dialogo keliu. Ir tai daryti palaipsniui, ne siekiant nugalėti kitą, o kartu pasiekti bendrą tikslą, kaip Kovo 11-ąją pasiekėme laisvę“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje meldžiantis už Lietuvą jos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Kovo 13 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pranešė apie galimą nusikaltimo prieš mažametį atvejį. „Eina kalba apie teismą, kuris prasidėjo šiomis dienomis Mičigano valstijoje, Detroite, kaltinamieji teisme yra viena parapija, katalikiška mokykla, Detroito arkivyskupija ir arkivyskupas, bet teismo medžiagoje tas kaltinimas yra apie galimą nusikaltimą kunigo Aloyzo Volskio, kai jis tenai tarnavo, – nusikaltimą prieš mažametį“, – kalbėjo arkivyskupas Grušas. Kunigo atžvilgiu nėra pradėti teisėsaugos veiksmai Lietuvoje. Paskutinis Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 d. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Nors įvykis susijęs su Lietuva palyginti menkai, bet situacija yra ganėtinai miglota, neaiški ir labai nemaloni.

Šiemet pagrindinė liturginė Šv. Juozapo metų šventė taip pat reiškė popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šeimos – Amoris laetitia metų pradžią. Šeimos metų iškilmingas atidarymas Lietuvos vyskupijų katedrose vyko V Gavėnios sekmadienį ir buvo transliuojamas įvairiose interneto platformose, per televiziją ir radiją. Lietuvos Vyskupų Konferencija išplatino informacinį pranešimą, kuriame paskelbė šių metų minėjimo gaires, o LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis paskelbė laišką, skirtą Šeimos metų pradžiai (jo ištraukas skaitykite p. 9), kuriame, be kita ko, rašoma: „Klauskime savęs, kokiu būdu mano ir mano šeimos gyvenimas kviečia ir kitus ateiti prie tos versmės, kuri yra sekmadienio Eucharistija? Kaip mūsų pavyzdys patraukia artintis prie Dievo gailestingumo? Kokiu būdu mūsų laikysena paskatina kitus į gėrį? Kaip galėčiau prisidėti, kad parapijos bendruomenėje būtų labiau jaučiama šeimos dvasia?“

Be to, prasidėjusiais Šeimos metais tęsiama maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, kuri tapo „Maldos skydu“ ir yra papildyta nauja maldos intencija „Už namų Bažnyčią“.

Vienas iš Šeimos metų pradžios akcentų – kovo 24-ąją Lietuvoje vykusi Vyrų pasninko diena, skirta melstis už Lietuvos šeimas. Vyrai buvo kviečiami skirti laiko maldai už šeimą, apsilankyti bažnyčioje, priimti Eucharistiją ir, žinoma, būti pavyzdžiu savo šeimoje ir bendruomenėje, nes „besimeldžiantis vyras savo vaikui yra tikras vyriškumo, rūpestingumo patikėtais žmonėmis bei atsakingumo vykdant Dievo valią kasdienybėje paveikslas“. Galbūt mūsų bažnytinėje bendruomenėje, kurioje vyrauja mielosios moterys, toks kvietimas paskatins vyrus labiau priimti savo vyriškumą Dievo šviesoje.

Kaišiadoryse buvo paminėti du jubiliejai. Kovo 8-ąją 85-ąjį gimtadienį šventė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, gimęs kaip ir popiežius Pranciškus – 1936-aisiais; šią sukaktį vyskupas paminėjo kukliai – šventė Eucharistiją privačiai katedros palaimintojo Teofiliaus koplyčioje, o dėl karantino pamaldose dalyvavo tik keletas vietos tikinčiųjų. Tačiau jį pasveikino ne tik jo įpėdinis vyskupas Jonas Ivanauskas, bet ir apaštalinis nuncijus Petaras Rajičius, ir LVK pirmininkas Gintaras Grušas, ir rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus. Kovo 25 d., minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-metį ir ta proga Seimo paskelbtus jo metus, Kaišiadorių r. savivaldybė organizavo tarptautinę konferenciją „Vincentas Sladkevičius ir religijos laisvė“. Pažymėtina, kad be Lietuvos pranešėjų dalyvavo ir pasaulinio garso viešieji intelektualai: daktaras Ryanas T. Andersonas, profesorius George‘as Weigelis iš JAV ir kt.

Kovo 18-ąją sukako 60 metų, kai kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvo įšventintas kunigu. Šia proga Eminencija aukojo padėkos šv. Mišias savo paties įsteigtoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Vilniaus arkivyskupija išplatino šias kardinolo mintis apie kunigystę: „Kunigystės šventimai yra reikšmingiausias įvykis mano gyvenime. Būtent jie uždėjo galutinį, neatšaukiamą antspaudą ant viso mano gyvenimo, suteikė aiškią kryptį. Šventimus priėmiau kaip dovaną, kartu ir šventą įsipareigojimą ištikimai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai ten, kur būsiu pašauktas“, – viename interviu yra sakęs kardinolas Bačkis. Kardinolo nueitas kelias yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Katalikų Bažnyčios atgimimu, tad šis jubiliejus yra gražus liudijimas visai mūsų katalikų bendruomenei.

The post Kovas Lietuvos Bažnyčioje: aiški kryptis appeared first on LAIKMETIS.