Kalbėdamas spaudos konferencijoje Vakarų Australijoje ministras pirmininkas Anthony Albanese (Entonis Albanizis) buvo paprašytas pateikti naujausią informaciją apie pažangą rengiant teisės aktą, kuriuo religinė apsauga būtų įtvirtinta atskirai nuo galiojančių įstatymų, pavyzdžiui, Seksualinės diskriminacijos įstatymo. Iš jo atsakymo buvo galima suprasti, kad dabartinės kadencijos metu jis nebebus svarstomas, o ministras pirmininkas kaltino federalinę opoziciją dėl nesugebėjimo užsitikrinti abiejų partijų paramos įstatymo projektui.

„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėjau, yra didesnės socialinės sanglaudos poreikis“, - kalbėjo premjeras.

„Ir paskutinis dalykas, kurio reikia Australijai, yra bet kokios skaldančios diskusijos, susijusios su religija ir žmonių tikėjimu … Neketinu įsitraukti į šališkas diskusijas, kai kalbama apie religinę diskriminaciją“, - pridūrė jis.

Religinės ir tikėjimo grupės, raginančios labiau apsaugoti religijos laisvę ir jos išraišką, šią žinią sutiko su siaubu ir teigė, kad žmonės vis dažniau susiduria su diskriminacija dėl to, kad išpažįsta savo nuoširdžius įsitikinimus.

Ši tema pradėta vis atidžiau nagrinėti po to, kai Australijos teisės reformų komisija (ALRC) vyriausybės užsakymu parengtoje religinių švietimo įstaigų ir antidiskriminacinių įstatymų ataskaitoje pateikė keletą rekomendacijų, tarp jų - išbraukti iš Lytinės diskriminacijos įstatymo (SDA) 38 straipsnį, kuris suteikia apsaugą mokykloms ir kitoms įstaigoms, į religinius įsitikinimus atsižvelgiančioms samdant ir atleidžiant darbuotojus.

The post Australijos vyriausybė kritikuojama dėl religinės apsaugos sumažinimo appeared first on LAIKMETIS.

Pirmieji mokymuose dalyvavo Carito vaikų dienos centrų darbuotojai, Švenčionių, Švenčionėlių, Druskininkų Ratnyčios parapijų kunigai, katechetai.

Mokymų metu pristatyta ir analizuota:

– kaip atpažinti įvairias smurto rūšis ir užkirsti kelią smurtui,

– kaip reaguoti, į ką svarbu atkreipti dėmesį organizuojant įvairias veiklas su vaikais, jaunimu, pažeidžiamais asmenimis,

– Lietuvos vyskupų konferencijos gairės, dirbantiems su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais Bažnyčioje.

Mokymus organizavo darbo grupė iš Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Carito ir Katechetikos centro darbuotojų.

The post Vilniaus arkivyskupijoje prasidėjo mokymai apie saugios aplinkos nepilnamečiams užtikrinimą appeared first on LAIKMETIS.

„Saugūs nuo smurto vaikai – tai visų mūsų atsakomybė. Toliau kuriame instrumentus, padėsiančius apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto grėsmės. Darbdaviai, priimantys žmones dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti ar stažuotis su vaikais, turės pasinaudoti prevencine priemone – prašyti, kad žmogus pateiktų QR kodą, įrodantį, kad jis nėra teistas už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus ir periodiškai tikrinti, ar situacija nepasikeitė. Tokio kodo galės reikalauti ir vaikų tėvai, samdydami individualiai dirbančius korepetitorius, aukles, būrelių vadovus ar kitus asmenis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Ir dabar galioja įstatymo nuostatos, draudžiančios asmenims dirbti su vaikais, teikti paslaugas, savanoriauti, jei buvo teisti už seksualinius nusikaltimus, tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokie asmenys yra įtraukiami į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą (ĮKNR) ir, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, įsidarbinant, jei toks darbas yra susijęs su vaikais, darbdavys gali prašyti pateikti pažymą, kad asmuo nėra teistas. Deja, praktikoje pastebima, kad toks reguliavimas suveikia ne visada. Siūloma įteisinti naują už seksualinius nusikaltimus teistų asmenų tikrinimo būdą, kuriuo galėtų naudotis ne tik darbdaviai, bet ir vaikų tėvai – QR kodą.

Įtvirtinamas draudimas dirbti su vaikais, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką, stažuotis, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas asmeniui ne tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, bet ir padariusiam nusikaltimus, bet esant teisiniams pagrindams (laidavimui, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, lengvinančioms aplinkybėms ir kt.) atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

Darbdavių atsakomybė

Įstaigos vadovas turi patikrinti asmens, kurio veikla bus susijusi su vaikais, QR kodo galiojimą:

• prieš priimant į darbą, leidžiant atlikti praktiką, stažuotę, savanorišką veiklą, teikti paslaugas;
• periodiškai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus (procesą palengvins automatizuotas teistumo duomenų tikrinimas pasitelkiant susietas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) ir „Sodros“ duomenų bazės).

Institucijos, atsakingos už prevencijos kodo tikrinimą

Kad būtų tinkamai įgyvendinamos su prevencijos QR kodu susijusios įstatymo nuostatos, būtų įteisinamas darbdavių kontrolės mechanizmas bei stebėsena, kaip šios nuostatos veikia praktikoje. Įstatymo pataisose siūloma paskirstyti atsakomybę keletui įstaigų pagal jų veiklos sritis ir numatyti, kad už nuostatų įgyvendinimo kontrolę būtų atsakingos bendrąja prasme:

• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija, turinčios teisę patikrinti ir įvertinti kaip laikomasi įstatyme numatyto apribojimo, bet kurį darbdavį ar paslaugos gavėją (įstaigą, organizacija) bet kuriuo metu;
• socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM;
• švietimo ir sporto įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Nacionalinė švietimo agentūra;
• sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus – nuo 300 iki 500 Eur, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. Eur.

Kam draudžiama dirbti su vaikais?

Asmenims, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti vaiko teisių apsaugos, vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijos – jei asmens veikla susijusi  su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais.

Tiesioginiu kontaktu su vaiku laikoma tokia situacija, kai asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku, turi galimybę kurti bendravimo ryšį, užmegzti fizinį, emocinį santykį. Reguliariu kontaktu su vaiku laikoma tokai situacija, kai asmuo turi galimybę neatsitiktinai, daugiau nei vieną kartą kontaktuoti su vaiku.

Pagalba vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos

Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro teikiamas paslaugas siūloma perduoti teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba reaguoja į visus pranešimus apie galimą seksualinę prievartą prieš vaiką, atlieka vaiko situacijos vertinimą, esant poreikiui lydį vaiką į Pagalbos centrą ar į artimiausią paslaugas seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

The post Seksualinio smurto prieš vaikus prevencijai bus naudojamas QR kodas appeared first on LAIKMETIS.

Kovo 13 d. 87-18 balsais, septyniems susilaikius, buvo pritarta priemonei, kurios iniciatorė buvo Kongreso narė Rosangela Barbarán (Rosandžela Barbaran) iš partijos „Fuerza Popular" (liet. „Liaudies pajėgos"), ir ji buvo nusiųsta šalies prezidentei Dinai Boluarte (Dinai Boluartei).

Interviu „ACI Prensa", CNA naujienų partneriui ispanų kalba, Populiacijos tyrimų instituto Lotynų Amerikos biuro direktorius Carlosas Polo (Karlosas Polas) sakė, kad šis teisės aktas yra „tikra pažanga pagarbiai pradėto vaiko gyvybei darbotvarkėje".

Jis pridūrė, kad kovo 25-ąją, Peru negimusio vaiko dieną, bus surengta reikšminga šventė, skirta paminėti pasiekimui, kad „Kongresas įstatymu nustatė, jog valstybė saugo abiejų gyvybę".

The post Peru Kongresas patvirtino teisės aktus, saugančius nėščiąsias ir jų kūdikius appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia, visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti. Be abejo, jau šiandien NATO stebi ir laivus, ir judėjimą prie kritinės infrastruktūros“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Kreivys. 

„Tikrai infrastruktūra NATO lygmenyje yra saugoma ir į tą kreipiamas labai didelis dėmesys. Turbūt reikalingas dar didesnis stebėjimas, dar didesnė apsauga ir, ką užsienio reikalų ministras ir minėjo, turbūt čia reikalingi bendri susitarimai ir darbų pasidalinimai, kas ką daro“, – pridūrė jis. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį paragino kurti bendrus Europos Sąjungos (ES) ir NATO įrankius užtikrinti energetikos objektų apsaugą.

visa labiausiai pažeidžiama infrastruktūra yra atviroje jūroje, kurią sunku saugoti

D. Kreivys tikino, kad tiek Suomija, turinti Inku suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, tiek Estija, galinti dujas gauti iš Inčukalno dujų saugyklos bei Klaipėdos SGD terminalo, tiek Lietuva yra užtikrinusios pakankamą dujų tiekimo saugumą.

„Dujų tiekimo saugumo prasme didelių problemų nėra, tačiau rinkos prasme yra, nes kiekviena jungtis leidžia prekiauti, leidžia dujoms judėti iš šalies iš šalį ir taip yra sutrikdoma vidaus rinka“, – sakė energetikos ministras. 

„Mes galėtume gauti dujų iš dviejų krypčių – Inčukalno ir per GIPL (dujotiekį su Lenkija – BNS). Šiuo atveju Lietuva yra labai gerai sujungta, labai gerai dujų tiekimo saugumo požiūriu pasirengusi valstybė“, – pridūrė jis. 

Suomija antradienį pranešė, kad dujotiekiui „Balticconnector“ praėjusią savaitę padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais bei tirianti, ar žala jam buvo padaryta tyčia ir kas tai padarė.

The post D. Kreivys: dujotiekiams Baltijos jūroje būtina dar didesnė apsauga appeared first on LAIKMETIS.

Plenarinės sesijos programa apėmė daug darbų, susijusių su įvairiomis sritimis, nuo seksualinio nepilnamečių išnaudojimo prevencijos, greitesnio reagavimo ir nusikaltusiųjų baudimo iki Komisijos statuso bei visuotinių gairių atnaujinimo.

2011 metais Tikėjimo mokymo kongregacija parengė bendras gaires, kaip reaguoti į seksualinio išnaudojimo atvejus bažnytinėje aplinkoje ir juos spręsti. Pasaulio vyskupijos buvo paprašytos šias gaires adaptuoti savo kontekste. Tačiau nuo to laiko buvo priimta dešimtys mažesnių ir didesnių pakeitimų ar patikslinimų, reaguojant į patirtį ir rekomendacijas.

2019 metų gegužės 7-ąją paskelbtas motu proprio Vos Estis Lux Mundi, kuris susumavo daugelį iš jų. Dabartiniame Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos plenariniame suvažiavime diskutuota apie naują bendrųjų gairių redakciją. Taip pat 2023 gegužės–rugsėjo mėnesiais bus vykdomos viešos konsultacijos dėl šių gairių.

„Reikia ir toliau stengtis tobulinti dvasininkų ir vienuolių elgesio gaires ir standartus. Tikiuosi gauti informaciją apie šias pastangas ir metinę ataskaitą apie tai, kas, jūsų manymu, veikia gerai, o kas – ne, kad būtų galima atlikti atitinkamus pakeitimus“, – penktadienio audiencijoje sakė popiežius Pranciškus.

Reikia ir toliau stengtis tobulinti dvasininkų ir vienuolių elgesio gaires ir standartus.

Nepilnamečių apsaugos komisijos susitikimo darbotvarkėje kalbėta apie pačios Komisijos pastarųjų mėnesių darbą nauja sudėtimi, apie rengiamą penkerių metų strateginį planą ir kasmetinę ataskaitą. Komisijos plenarinio suvažiavimo dalyviai aplankė kitas Šventojo Sosto institucijas, ypač tas, su kuriomis gali tekti bendradarbiauti. Šiuo požiūriu svarbus neseniai pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Evangelizavimo dikasterija, veikiančia ir tolimuose bei nuošaliuose pasaulio regionuose.  

Buvo peržiūrėti Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos kontaktai su vyskupijomis, siekiant joms padėti tinkama prevencija arba geru teisingumo vykdymu, diegti specialias pareigybes ir biurus vyskupijose, kurių tikslas yra padėti aukoms įteikti skundą ir gauti pagalbą.

Galiausiai kalbėta apie Komisijos funkcijas pagal 2022 metų kovo mėnesį paskelbtos Romos Kurijos konstitucijos apibrėžimą, išplėtusį Komisijos mandatą.

Nepilnamečių apsaugos komisijos pranešime priduriama, kad vieno JAV katalikiško fondo padedama Komisija galėjo pasamdyti bendradarbius, kurie padės įgyvendinti jos mandatą kraštų Bažnyčiose.

The post Rengiamos atnaujintos nepilnamečių apsaugos bažnytinėje aplinkoje gairės appeared first on LAIKMETIS.

Švedijos KD partijai priklausantys krikščionys demokratai Davidas Lega ir Yusufas Aydinas pasiūlė šaliai „konkrečias priemones", tarp kurių - parama ES ir JT sankcijoms prieš valstybes, kurios engia religines mažumas. Švedų dienraščio „Dagen" pranešime taip pat teigiama, kad pasiūlyme numatyta įsteigti „specialų ambasadorių religijos laisvei".

Švedijai gavus tarptautinę paramą, Lega ir Aydin teigė, kad ji turėtų bendradarbiauti su JT kuriant rezoliuciją. Rezoliucijoje būtų reikalaujama, kad Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių vyriausybės užtikrintų apsaugą savo krikščionių grupėms ir kitoms religinėms mažumoms.

Politikai taip pat pažymėjo, kad religijos laisvės ambasadoriaus paskyrimas būtų naudingas rengiant prekybos susitarimus ir pranešant apie žmogaus teisių pažeidimus. Religijos laisvės ambasadoriai jau buvo paskirti kitose valstybėse, pavyzdžiui, Kanadoje ir Danijoje.

„Krikščionių mažumų persekiojimas yra klausimas, už kurį mes, krikščionys demokratai, jau seniai kovojome, kad Švedijos užsienio politikoje jam būtų skiriamas didesnis vaidmuo. Viena iš pagrindinių JT žmogaus teisių deklaracijoje įtvirtintų teisių yra būtent religijos laisvė, tačiau krikščionių mažumos pernelyg dažnai buvo ignoruojamos tiek diskusijose, tiek politiniuose veiksmuose", - rašytiniame pareiškime Europaportal teigė Aydin ir Lega.

Krikščionių mažumų persekiojimas yra klausimas, už kurį mes, krikščionys demokratai, jau seniai kovojome, kad Švedijos užsienio politikoje jam būtų skiriamas didesnis vaidmuo.

Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Open Doors" duomenimis, 2023 m. krikščionių persekiojimas įgavo itin tamsų atspalvį. Daug šalių dabar priskiriamos prie „labai arba labai pavojingų", kai kalbama apie krikščionių persekiojimą.

Mažiausiai 360 mln. krikščionių visame pasaulyje dėl savo tikėjimo ir toliau patiria smurtą ar kankinimus. Organizacijos teigimu, krikščionybė tebėra viena labiausiai engiamų religijų pasaulyje. Teigiama, kad labiausiai krikščionis persekioja Šiaurės Korėja, Somalis ir Jemenas.

„Irake ir Sirijoje matėme, kaip krikščionys ir kitos etninės bei religinės grupės patyrė žiaurų persekiojimą, ypač iš teroristinės Islamo valstybės sektos. Krikščionys buvo priversti arba atsiversti, arba bėgti, kad nebūtų nužudyti - kai buvo bandoma ištrinti krikščionybę iš Artimųjų Rytų", - „Europaportal" sakė Aydin ir Lega.

The post Švedijos „krikdemai" siekia apsaugoti krikščionis nuo religinių persekiojimų appeared first on LAIKMETIS.

Skaitmeninių reikalų ministro įgaliotasis atstovas laikraščiui „Le Parisian" teigė, kad 2023 m. prancūzų vaikai nebeturės prieigos prie pornografinių svetainių.

„Prancūzija bus pirmoji šalis pasaulyje, pasiūliusi tokį sprendimą", - laikraščiui sakė Jeanas-Noëlis Barrot, kurį citavo „La Croix".

Kalbant apie interneto svetaines, skirtas suaugusiesiems, J. N. Barrot taip pat sakė, kad jos turės laikytis naujųjų taisyklių, „gresia baudos, o jų platinimas bus uždraustas nacionalinėje teritorijoje".

Dabartinės amžiaus tikrinimo sistemos tradiciškai remiasi varnele, kurioje pažymima, kad naudotojas „yra pilnametis", arba patvirtinamas amžius įvedant gimimo datą. Tačiau naujieji skaitmeniniai sertifikatai užtikrins didesnį tikslumą tikrinant amžiaus ribas, teigia Barrot.

„Šis techninis sprendimas, prie kurio dirbame, galėtų būti naudojamas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi mūsų įstatymuose numatytų amžiaus ribų, tačiau jų nepakankamai paisoma internete", - sakė jis „La Croix" straipsnyje.

Kaip teigiama „Euronews" pranešime, techninis sprendimas vis dar baigiamas rengti, o jį įgyvendinant gali kilti problemų dėl asmens duomenų apsaugos įstatymų. Tačiau ekspertai bando rasti pusiausvyrą tarp skaitmeninio anonimiškumo išsaugojimo ir galiojančių įstatymų dėl amžiaus patikrinimo.

prioritetai vis dar nustatomi pagal principą „pirmiausia skaitmeninimas - apsauga paskutinėje vietoje".

Anksčiau dėl amžiaus patikros kildavo „teisinių ginčų" tarp platformos reguliavimo institucijos Arcom ir įvairių pornografijos svetainių.

Be Prancūzijos, Jungtinėje Karalystėje ir JAV svarstomi teisės aktai, kurie apsunkintų nepilnamečių prieigą prie pornografinių svetainių.

Jungtinė Karalystė pasiūlė Interneto saugumo įstatymo projektą, pagal kurį interneto svetainės privalės naudoti „patikimą amžiaus patikrinimo technologiją".

JAV pietinėje Luizianos valstijoje interneto naudotojai, prieš įeidami į interneto svetaines, kurių trečdalis turinio pažymėta kaip „kenksminga nepilnamečiams", privalo pateikti asmens tapatybės dokumento kopiją.

Pasak Vokietijoje gyvenančios psichologės Tabea Freitag, mokykloms pereinant prie pamokų skaitmeninimo, interneto apsauga ir toliau lieka nuošalyje. T. Freitag žurnalui „PRO Magazine" sakė, kad mokyklose įsigytuose planšetiniuose kompiuteriuose dažnai nėra filtrų, apsaugančių nuo pornografinio ir smurtinio turinio. Todėl tokiose „planšetinių kompiuterių klasėse" vis daugiau vaikų jaunesnio amžiaus susiduria su pornografiniu turiniu.

„Deja, politikoje prioritetai vis dar nustatomi pagal principą „pirmiausia skaitmeninimas - apsauga paskutinėje vietoje", - sakė žiniasklaidos ir kibernetinių priklausomybių ekspertė.

Tabea taip pat sakė, kad mokyklos ir tėvai paprasčiausiai nesuvokia, kad šie „interneto" įrenginiai suteikia vaikams prieigą prie pavojingo turinio. Ji taip pat sakė, kad už tokios prieigos suteikimą gali būti baudžiama.

The post Prancūzija ieško būdų, kaip apsaugoti vaikus nuo pornografijos internete appeared first on LAIKMETIS.

ES pareigūnų parengtas reglamentas atveria kelią visų Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų stebėjimui. Prisidengdami vaikų apsauga, projekto autoriai siūlo įvesti neribotą valdžios institucijų prieigą prie kiekvienos internetu siunčiamos žinutės.

Tuo pat metu Europos Komisijos pateiktame projekte visiškai nesprendžiamas klausimas dėl lengvo vaikų priėjimo prie pornografijos. Jame taip pat nenagrinėjamos vaikų seksualinio išnaudojimo priežastys ir nesistengiama kovoti su didėjančiu vaikų seksualizavimu, kurį, be kita ko, vykdo pramogų pramonė ar mados dizaineriai.

Dar ne per vėlu daryti įtaką reglamento formai. Šiuo metu vyriausybės rengia valstybių narių pozicijos dėl šio dokumento projektą. Europos Parlamento nariai netrukus dėl jo balsuos.

Prieš balsavimą Europos Parlamento nariams bus pateiktas „Ordo Iuris" teisininkų parengtas memorandumas, kuriame nurodysime, kokias realias pasekmes gali sukelti šio iš pirmo žvilgsnio nesutarimų keliančio reglamento priėmimas.

Jei dėl dokumento bus balsuojama, bandysime daryti įtaką valstybių narių vyriausybėms, kad jos pasipriešintų stebėjimui ES Tarybos lygmeniu. Taip pat sukursime tarptautinę opozicijos koaliciją.

„Ordo Iuris" teisininkai jau baigė analizuoti minėtą ES reglamento projektą, kuris teoriškai turėtų būti skirtas kovai su „seksualine prievarta prieš vaikus" ir jos prevencijai, tačiau jo tikrasis poveikis gali būti neribotas interneto stebėjimas ir kontrolė.

Projekte daroma prielaida, kad kiekvienas veiksmas, informacija, žinutė, failas, paskelbtas skaitmeninėse platformose, bus vertinamas kaip potenciali grėsmė, kurios turinį reikia patikrinti ir išanalizuoti. Visas internete skelbiamas turinys, įskaitant privatų šeimos narių ir draugų susirašinėjimą, darbuotojų siunčiamas žinutes ir komercinį įmonių susirašinėjimą, būtų iššifruojamas ir įvertinamas.

Tai turi būti daroma naudojant technologiją, kuri nuskaito pranešimus ir nustato seksualinę prievartą prieš vaikus. Taigi projekte kiekvienas asmuo laikomas potencialiu nusikaltėliu, o interneto paslaugų teikėjai privalės perduoti interneto naudotojų privatų susirašinėjimą teisėsaugos ir kitoms valstybės tarnyboms.

projekte kiekvienas asmuo laikomas potencialiu nusikaltėliu.

Analizėje atkreipiame dėmesį, kad reglamentas yra smūgis ne tik asmens laisvei ir privatumui, bet ir, pavyzdžiui, žiniasklaidos laisvei, kur informacijos šaltinių apsauga yra labai svarbi žurnalistų darbui, ir profesinei paslapčiai, kuri yra labai svarbi, pavyzdžiui, teisininkų ir gydytojų, perduodančių jautrią informaciją apie savo pacientų sveikatą, darbui.

ES reglamento projektas kelia rimtą grėsmę teisei į privatumą, saviraiškos laisvę, profesinę, verslo ar susirašinėjimo paslaptį. Įsigaliojus reglamento projektui taip pat sumažės skaitmeninių paslaugų ir asmens duomenų saugumas.

Priėmus šį projektą bus žengtas pirmas žingsnis į būsimą visų gyventojų elgesio kontrolę, grindžiamą dirbtinio intelekto algoritmais, analizuojančiais stebėjimo metu gautus duomenis. Jos sukurti mechanizmai ir procesai leis lengvai įvesti papildomus skenavimo kriterijus ieškant turinio, neatitinkančio valdančiųjų valios.

Be to, tai galėtų būti paskata ne Europos šalių vyriausybėms, ypač mažiau demokratiškoms, naudotis projekte numatytais mechanizmais kovojant, pavyzdžiui, su politine opozicija ar Bažnyčia. 

Taigi, galima rizika yra didžiulė, o siūlomų sprendimų nauda abejotina, nes tikrieji nusikaltėliai ir taip dažniausiai naudojasi vadinamuoju darknetu, kurio šiandien niekas nekontroliuoja.

Be to, pabrėžiame pavojų piliečių teisėms ir laisvėms, susijusį su naujų technologijų naudojimu pasauliniuose socialiniuose tinkluose, kurie ne tik kaupia didžiulius kiekius duomenų apie naudotojus, bet ir nuolat vykdo neteisėtą prevencinę turinio cenzūrą. Todėl šiame tyrime pateikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip būtų galima reguliuoti socialinių tinklų svetaines, įskaitant ES teisės aktus.

Piliečių laisvė ir privatumas yra būtini, kad jie galėtų veiksmingai pasipriešinti blogoms vyriausybėms ir nesąžiningiems pareigūnams. Jei į radikalų rankas patektų dar daugiau vyriausybės priežiūros priemonių, kiltų grėsmė daugelio organizacijų, ypač organizacijų, pasisakančių už gyvybę ar šeimą, veiklai. Taip pat kaip ir įmonių ar Bažnyčios veiklai.

Štai kodėl mūsų prieštaravimas, pagrįstas išsamia teisės analize, kurią parengė „Ordo Iuris" teisininkai, yra toks svarbus.

Jei Europos Parlamentas priims šią iniciatyvą, įtikinsime Europos vyriausybes atmesti ją Taryboje.

The post Jerzy Kwasniewski. Apgaulingas ES vaikų apsaugos reglamentas appeared first on LAIKMETIS.

Tuos dešimtmečius D. Giani vadina ne darbu, bet misija. Kaip ir dabartinę labdaringą veiklą bene seniausioje pasaulyje labdaros organizacijoje Misericordie d‘Italija, įkurtoje dar 1244 metais.

Ar teko lankytis Lietuvoje anksčiau?

-Pirmą kartą Lietuvoje lankiausi 1987 m. su grupe katalikų iš savo gimtojo Arezzo miesto.  Prasidėjus perestroikai išsiuntėme Raisai Gorbačiovai prašymą aplankyti Sovietų Sąjungą, Maskvą ir tuometinį Leningradą. Tuo metu, kaip, beje, ir iki šiol mus domino ekumeninis tarpreliginis dialogas. Taip pat norėjome atvežti religinį spektaklį, pirmąjį po 1917 metų bolševikinės revoliucijos „Pranciškus Asyžietis, taikos žmogus“.

Mūsų nuostabai gavome vizas. Taip pat paprašėme leidimo atvykti į Lietuvą, nes norėjome aplankyti katalikišką šalį.

Pirmas mūsų aplankytas miestas buvo Kaunas, vėliau Kaišiadoryse susipažinome su kardinolu V. Sladkevičiumi. Po to dar kelis kartus lankiausi Lietuvoje, taip pat su popiežiumi Pranciškumi, kai buvau Vatikano žandarmerijos vadovas.

Tačiau mano prisirišimas prie Lietuvos tapo ypač stiprus po 1987 m. apsilankymo ir dėl kitos priežasties: 1993 m. rugsėjį pamačiau šv. Joną Paulių II besimeldžiantį Kryžių kalne, o jau kitą savaitę jis lankėsi La Verną Italijoje. La Verna – kalnas, kuriame Šv. Pranciškui atsivėrė stigmos. Ten Jonas Paulius II kalbėjo apie grėsmę šiuolaikiniam pasauliui: sekuliarizmą.

Popiežius Kryžių kalną Lietuvoje, kuris tikintiesiems yra kančios ir tikėjimo stiprybės simbolis, ir kurį jis puikiai pažinojo ir suprato, palygino su šv. Pranciškaus artumu Dievui, pasireiškusiu stigmatomis. Abi vietos, anot jo, yra arti Dievo.

Pats esu iš pranciškonų dvasinės formacijos, kilusios La Vernoje, ir po šių popiežiaus žodžių prasidėjo projektas tarp Toskanos ir Lietuvos brolių pranciškonų: prie Kryžių kalno buvo pastatytas pranciškonų vienuolynas.

Lankiausi čia po to dar kelis kartus, taigi esu gana arti Lietuvos. Kai palyginu Lietuvą, kokią išvydau pirmą kartą, su tuo, ką matau viešėdamas dabar, tai, žinoma, kad pokytis akivaizdus. Pasikeitė miestų vaizdai, namai, net bažnyčios.

O pamenu dar uždarytas bažnyčias. Ir oficialią sekuliarią valstybės politiką, kai visi tikintieji su savo tikėjimo išpažinimu turėjo būti kažkur pogrindyje. Žinote geriau už mane, kaip viskas buvo.

Džiaugiuosi, kad šiomis dienomis dar kartą galėjau aplankyti Kryžių kalną ir pajausti labai stiprius vidinius išgyvenimus

Vatikane dirbote apie 20 metų, teko rūpintis net trijų popiežių apsauga. Ar labai skyrėsi darbas su kiekvienu?

-Popiežius yra vienintelis pasaulyje. Juo tapęs žmogus net pakeičia vardą. Tai yra simbolis pasikeitusio statuso ir reikšmės. Jis yra šventojo Petro įpėdinis ir visos Bažnyčios galva, kartu ir nedidelės valstybės – Vatikano – vadovas.

Taigi, visuomet saugojau popiežių, tačiau likimas lėmė pažinti net tris ypatingas asmenybes. Kiekvienas iš jų buvo iš skirtingų pasaulio kraštų, iš skirtingų kultūrų, su skirtingomis istorijomis. Bet kiekvienas iš jų – ypatinga figūra. Jie visi buvo balsu tų, kurie neturėjo balso ar dėl priespaudos, ar dėl skurdo bei atskirties. Man buvo stebuklas rūpintis popiežių apsauga.

Popiežius Jonas Paulius II labai gerai žinojo, kas yra gyvenimas priespaudos ir okupacijos sąlygomis, jam buvo labai svarbi taika pasaulyje, kaip ir Švenč. Mergelės Marijos užtarimas.

Gyvenimo pabaigoje jis buvo labai ligotas, nusilpęs ir net kalbėjo sunkiai, tačiau nepaisant to, išliko labai stipri ir įspūdinga asmenybė. Žiūrėdamas net į sergantį popiežių galėjai jausti jo stiprybę.

Prieš pat mirtį jis praleido apie pora mėnesių ligoninėje, ir nuo pat ankstyvo ryto iki nakties, teko būti šalia jo. Tiesa, ne tame pat, bet gretimame kambaryje. Tuos du mėnesius juo rūpinosi medikai. Bet tai buvo laikas, kai galėjai tiesiog fiziškai jausti būdamas net kitoje patalpoje sklindantį Jono Pauliaus II šventumą.

Net negalėdamas kalbėti, paskutinėmis gyvenimo dienomis, jis vis tiek prieidavo prie lango palaiminti lauke susirinkusių žmonių. Tai buvo labai stiprus tikėjimo liudijimas ir manifestacija.

Net negalėdamas kalbėti, paskutinėmis gyvenimo dienomis, jis vis tiek prieidavo prie lango palaiminti lauke susirinkusių žmonių.

Popiežius Benediktas XVI – Vokietijos sūnus. Tai buvo labai ortodoksiškas popiežius, tvirtas tikėjime. Kartu labai šiltas ir paprastas žmogus. Aš jį vadinu Benediktu Didžiuoju, nes jis tikrai didi asmenybė.

Kai jis nusprendė palikti popiežiaus poziciją ir tapo emeritu, jis sakė: „pavedu Bažnyčią Dievo Apvaizdai“. Man tai buvo ištikimybės Dievui liudijimas, nes jis sunkumus ir iššūkius gebėjo paversti stiprybe. Ir šiandien jis pasilieka labai svarbia figūra, nors ir dažnai nekalba. Jis parašo kartais straipsnius ar laiškus.

Popiežius Pranciškus yra kilęs iš lotynų Amerikos ir visai skirtingas nuo savo pirmtakų. Jis labai betarpiškai, esantis šalia paprastų žmonių. Jautiesi taip, tarsi jis galėtų būti kiekvieno iš mūsų draugu. Jis yra balsas tų, kurie negirdimi – migrantų, skurdžių žmonių. Jis taip pat aktyviai veikia tarpreliginiame dialoge. Jis turi naują viziją apie gamtą, ekonomiką. Jis tiki Dievo gailestingumu, todėl dažnai lankosi kalėjimuose, ligoninėse. 

Nuostabiai pasakojate apie popiežius, tačiau būvimas šalia jų, Jums pirmiausia buvo darbas. Kuo jis ypatingas, jei palygintume su valstybių vadovų, kitų svarbių asmenų apsauga?

-Nesakau, kad apsaugos darbas paprastas ar lengvas, kai yra saugomi prezidentai, karališkieji asmenys, kiti svarbūs asmenys. Tačiau popiežius yra ne tik saugomas asmuo, pirmiausia jis yra kunigas. O tai reiškia, kad jis skelbia Evangeliją ir yra arti žmonių.

Todėl saugoti Šventąjį Tėvą tikrai nėra lengva. Todėl itin svarbus prevencinis darbas. Žinoma, kad vienas saugumo lygmuo, kai Popiežius yra Vatikane, kitas, kai jį palieka.

Todėl labai svarbus žandarmerijos ir šveicarų gvardiečių bendradarbiavimas. Apsauga dirba skirtingai, priklausomai nuo to, ar Šventasis Tėvas, pavyzdžiui, lankosi ligoninėje, ar laiko šv. Mišias didžiuliame stadione, ar keliauja atviru papamobiliu. Taigi, kiekviena situacija, yra unikali, reikalaujanti unikalių sprendimų.

Visada sakau, kad visi žmonės, kurie dirba popiežiaus apsaugoje, yra ir turi reikalui esant paaukoti savo gyvybę, kad apsaugotų Šventąjį Tėvą.

Visada sakau, kad visi žmonės, kurie dirba popiežiaus apsaugoje, yra ir turi reikalui esant paaukoti savo gyvybę, kad apsaugotų Šventąjį Tėvą. Visi ten dirbantys tai žino, yra tam pasirengę.

Kitas ne mažiau svarbus dalykas – mes visada turime dirbti geriausiai, kaip tik galime. Mūsų darbe svarbus maksimalus dėmesingumas, profesionalumas, nuolatinis pasirengimas, staigi reakcija. Bet galų gale Apvaizda mums taip pat padeda. Nes popiežius yra ir laisvas žmogus. Popiežius Pranciškus, pavyzdžiui, eina ten, kur nori eiti. Ir mes padedame jam jo misijoje. Popiežiaus veikla yra misija ir apsauga jam negali jos trukdyti atlikti, gali tik pagelbėti.

Ar teko patirti per tuos du dešimtmečius kokių nors rimtų išpuolių bei juos užkardyti?

-Per popiežiaus Benedikto XVI pontifikatą teko net du kartus užkirsti išpuolių prieš popiežių bandymus. Mūsų reakcija buvo itin staigi, todėl pavyko juos sustabdyti. Tačiau mes negalime stabdyti popiežiaus. Jis turi eiti savo keliu.

Daugelis žinome įspūdingai atrodančius šveicarų gvardiečius, kiek mažiau apie Vatikano žandarmeriją. Kuo skiriasi jų funkcijos?

-Šveicarų gvarija ir žandarmerija sudaro Vatikano kariuomenę, kuri rūpinasi apsauga, tvarkos palaikymu.

Šveicarų gvardiečių viena iš funkcijų, kaip jau minėjote, yra Vatikano garbės sargyba, matome juos oficialių vizitų metu. Taip pat jie yra asmeninė popiežiaus apsauga, saugo jo apartamentus. Todėl jų rolė labai svarbi, paprastai jų tarnyba Vatikane trunka dvejus metus. Tai gerai išsilavinę katalikai jaunuoliai.

Žandarmerija saugo visą Vatikaną, tiek lobyną, tiek biblioteką, tiek popiežių. Vatikanas labai maža valstybė, todėl jos žandarmerija vykdo ir tas funkcijas, kurios kitose valstybėse priklauso atskiroms tarnyboms, pavyzdžiui, viešasis saugumas, ekonominis saugumas, priešgaisrinė sauga...

Svarbią ir esminę pagalbą taip pat teikia Italijos valstybės policija, ypač stebint ir saugant Šv. Petro aikštę ir Vatikano valstybės sieną.

Kai popiežius su pastoraciniais vizitais lankosi Italijoje, jos valstybės policija, karabinieriai ir kitos policijos bei civilinės gynybos pajėgos visada labai svariai prisideda prie popiežiaus ir jį pamaldžiai sekančių piligrimų saugumo.

Apaštališkosiose kelionėse pagrindinį vaidmenį užtikrinant popiežiaus saugumą atlieka Šventąjį Tėvą priimančios valstybės saugumo pajėgos, žinoma, kartu su Vatikano žandarmerija ir Šveicarų gvardija, kurios visada yra pirmasis saugos žiedas.

Dėl to, bet ne tik dėl to, Vatikanas 2008 metais prisijungė prie Interpolo.

Naudodamasis proga norėčiau dar kartą padėkoti Lietuvos policijos vadovybei ir kolegoms iš Lietuvos bei tarptautinių policijos, žvalgybos ir saugumo organizacijų darbuotojams už pagalbą popiežiaus Pranciškaus vizito 2018 m Lietuvoje metu.

Taip pat norėčiau dar kartą padėkoti J. E. Vilniaus arkivyskupui ir kariuomenės ordinarui bei senam draugui Gintarui Grušui už paramą, kurią Bažnyčia suteikė viso Šventojo Tėvo vizito metu.

Šiuo metu esate baigęs tarnybą ir aktyviai įsitraukęs į labdaringą veiklą. Gal galite plačiau papasakoti apie ją?

-Šiuo metu esu ENI fondo pirmininkas. Tai didžiausios Italijos įmonės fondas, kuris buvo įkurtas siekiant pagerinti Eni gebėjimą nuosekliai ir veiksmingai reaguoti į pilietinės visuomenės lūkesčius.

Mūsų veikla aiškiai apibrėžta, mes rūpinamės pagrindinių asmens teisių apsauga:  nuo rūpesčio žmogaus išgyvenimu iki pastangų užtikrinti socialinį vystymąsi, ypatingą dėmesį skiriame vaikams. Juk vaiko sveikatos užtikrinimas yra pagrindinis jo augimo ir lavinimo veiksnys.

Su didžiausiais iššūkiais ENI fondas susiduria besivystančiose šalyse, kuriose daug vaikų ir paauglių yra pažeidžiami dėl sunkių gyvenimo sąlygų, jie dažnai neturi galimybės gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, išsilavinimą, mitybą, sanitarines sąlygas, patiria smurtą bei prievartą.

Šiuo metu mūsų veikla išsiplėtė į daugelį pasaulio šalių. Italijoje padedame vienišoms mamoms ir jų vaikams, taip pat krizes išgyvenančioms moterims ir pandemijos pasekmes patiriantiems jauniems žmonėms; Libijoje padedame vėžiu sergantiems vaikams, taip pat vaikams Alžyre, Egipte, Meksikoje...

Kalbant apie savanorišką veiklą, taip pat esu „Misericordie di Italia“ – seniausios savanorių asociacijos Italijoje, įkurtos 1244 m. ir turinčios apie 70 tūkst, narių, 10 tūkst. savanorių ir 800 būstinių Italijoje ir kitose šalyse, nacionalinis prezidentas.

Šiuo metu padedame nuo karo Lenkijos ir Ukrainos pasienyje bėgantiems žmonėms susirasti naujus namus, susijungti išskirtoms šeimoms, gauti reikiamą medicininę priežiūrą ir kt.

Mes matome, kas vyksta pasaulyje. Anksčiau mums atrodė, kad didžiausios problemos buvo Afrikoje. Rūpestis Afrika išlieka svarbus, tarpreliginis dialogas yra svarbus, bet dabar taip pat turime dirbti su Europa, puoselėti savo vertybes ir grįžti prie savo šaknų.

Vyksta didžiuliai pokyčiai. Iki šiol susidūrėme su geopolitiniais iššūkiais, ekonominėmis problemomis, nerimaujame, kada baigsis karas Ukrainoje.

Bet sekuliarizmas taip pat yra iššūkis ir todėl mes privalome atsigręžti į Europą. Ir ją vėl iš naujo atstatyti.

Dėkoju už pokalbį.

The post Domenico Giani - trijų popiežių sargyboje appeared first on LAIKMETIS.