Parlamentas 86 balsais „už“, aštuoniais „prieš“ ir 20 parlamentarų susilaikius priėmė tokias Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Numatyta, kad pataisos įsigalios gegužės 3 dieną. Jas dar turi pasirašyti prezidentas.

Pataisomis nustatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.

Nurodoma, kad ši nuostata taikoma individualiai kiekvienam užsieniečiui.

Įstatymo pataisas kritikuoja žmogaus teisių gynėjų organizacijos, kurių teigimu, taip būtų įteisinti tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.

Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo, ir būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.

Migrantų apgręžimą pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

Komiteto vadovas: apgręžimo politika pasiteisino

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius L. Kasčiūnas teigė, kad apgręžimo politika pasiteisino, o alternatyvos tam įvertinus Baltarusijos organizuojamą neteisėtą migraciją nėra.

„Lukašenkai iš rankų iškrito koziriai, sumažėjo nelegalios migracijos srautai. Nei nevyriausybininkai, nei kitokią nuomonę turintys parlamentarai nesiūlo alternatyvos, alternatyva yra labai paprasta – Lietuva be sienų. Tokia vizija būtų rojus tam pačiam Lukašenkai ir jo sėbrams, nelegalių žmonių gabenimu užsiimantiems žmonėms  ir visiems tiems, kurie nori silpninti Lietuvos saugumą“, – sakė NSGK vadovas.

Nei nevyriausybininkai, nei kitokią nuomonę turintys parlamentarai nesiūlo alternatyvos, alternatyva yra labai paprasta – Lietuva be sienų

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas teigė, kad prieš pataisas pasisakantys politikai siekia ne atviros sienos, o užtikrinti, kad būtų vykdomi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai.

„Nėra šitoj salėj žmonių, kurie pasisako už Lietuvą be sienų. Vienintelis dalykas, ko siekia dalis opozicijos – humanizuoti tas procedūras, kurios vyksta prie sienos. Šiandien akivaizdu, kad klaidų, kai dirbama su žmonėmis ekstremaliomis sąlygomis, neišvengta. Mes matėme vaikus, išmetamus į mišką. Mes esame tarptautinės bendruomenės nariai, mes turime laikytis tarptautinių konvencijų“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Vidaus reikalų ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė teigė, kad apgręžimui alternatyvos nėra.

„Gyvename šalia nenuspėjamos kaimynystės ir tikrai yra tikėtinos naujos grėsmės, režimo planuojami nauji dalykai. Šiuo metu turime informacijos, kad nuolatos vyksta derybos dėl naujų skrydžių iš Irano ir iš Irako, praėjusią savaitę įvyko skrydis iš Irano, Teherano, į Minską. Nežinia, kada gali atsinaujinti reguliarūs skrydžiai, tad grėsmės išlieka realios“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė nebalsuosiantis už pataisas, nes „apgręžimas bet kokia savo forma, esant bet kokiam teisiniam režimui, ar tai būtų ekstremali situacija, ar nepaprastoji padėtis, yra nesuderinamas su tarptautine teise“.

„Visų antra, individualus vertinimas apgręžiant žmones mūsų pasienyje nevyko, nevyksta ir nevyks“, – pažymėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Apgręžti leido tik pasienyje

VRM parengtą įstatymo variantą Seimas pakoregavo – į jį kaip kompromisinė įrašyta nuostata, kad neteisėtų migrantų apgręžimas būtų galimas tik pasienio ruože, iki penkių kilometrų į teritorijos gilumą nuo sienos, kai ministerija leido apgręžti migrantus nepriklausomai nuo to, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.

Taip pat tarp išimčių, kai užsieniečiai įleidžiami į šalį, įrašyt ne tik nuo karinės agresijos bėgantys asmenys, bet ir kitos grėsmės, pavyzdžiui, ginkluoti konfliktai, persekiojimo sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.

Taip pat esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą.  Kitu įstatymo straipsniu VSAT įpareigota bendradarbiauti su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais, teikiant informaciją.

Taip pat pataisomis įteisinamas naujas institutas – VSAT rėmėjai, padedantys pasieniečiams vykdyti jų funkcijas.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista 20,1 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. 

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

The post Seimas įstatymu įteisino neteisėtų migrantų apgręžimą appeared first on LAIKMETIS.

„Mes konsultuojamės su Europos Komisija, tos konsultacijos yra, (...) mes konsultuojamės dėl kažkokių pokyčių ir kitų dalykų, bet kalbant apie pokyčius, pirmiausia, ko mes siekiame, kad europinėje teisėje, migracijos politikoje atsirastų pokyčiai, kuriuos siūlo Lietuva“, – per spaudos konferenciją antradienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Apgręžimo politiką Lietuva įtvirtino lygiai prieš metus, kai vidaus reikalų ministrė įsakymu leido pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 11 tūkstančių.

Vis dėlto šiuo metu Vidaus reikalų ministerija siekia apgręžimo politiką perkelti į nacionalinius teisės aktus. Pasak A. Bilotaitės, įstatyme būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu.

Vis dėlto šiuo metu Vidaus reikalų ministerija siekia apgręžimo politiką perkelti į nacionalinius teisės aktus. Pasak A. Bilotaitės, įstatyme būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu

Jos teigimu, laukti, kol migracijos politiką pakeis visa ES, kaip siekia Lietuva, nėra laiko.

„ES pati migracijos politika, kuri egzistuoja, yra vienokia, bet prasidėjus hibridinei atakai visi sutaria, kad ji neatspindi nūdienos situacijos ir turi rimtų spragų, todėl mes inicijuojame pokyčius ir tikrai nenusileisime ir eisime tuo keliu, kad tie pokyčiai ES teisėje atsirastų“, – kalbėjo ji.

Politikė sakė, kad ES procesai vyksta per lėtai.

„Labai sunku pasakyti, (kada galėtų pasikeisti ES teisė), kadangi ES visi procesai juda labai iš lėto, negali būti, kad procesai įvyktų čia ir dabar, todėl mes turime inicijuoti pas save pokyčius, nes mes šiandien turime gintis, negalime palaukti metų ir dviejų, mums sprendimų reikia šiandien, reikėjo vakar“, – teigė A. Bilotaitė.

Nutraukti apgręžimų kol kas neplanuojama

Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuras yra sukritikavęs Lietuvą dėl pasieniečių taikomo kolektyvinio migrantų atstūmimo. Anot biuro, tokia praktika prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.

Vis dėlto A. Bilotaitė sako, kad artimiausiu metu nutraukti apgręžimo politikos Lietuva neplanuoja. 

„Šiuo metu aš nematau tokių prielaidų ar signalų, kad kažkas keičiasi iš esmės. Vis dar matome Baltarusijos režimo pareigūnų dalyvavimą, organizuojamas schemas. Kol matysime šitas grėsmes, net nėra abejonių, kad mes galėtume atsitraukti ir leisti, kad režimas mus atakuotų“, – sakė ministrė.

„Tikrai neplanuojame pakeitimų daryti, nes privalome gintis“, – pridūrė ji.

Pasak A. Bilotaitės, jei anksčiau migrantai daugiausia būdavo Minsko režimo vežami iš Artimųjų Rytų, šiuo metu „yra kitokia tendencija“.

„Žmonės, kurie turi kažkokius leidimus gyventi Rusijoje, jie organizuotai yra vežami į Minską, tada su Baltarusijos pareigūnų pagalba yra bandomi stumti į Lietuvą, – kalbėjo ministrė. – Matome, kad ne tik iš Maskvos tai daroma, bet daroma ir iš Sočio.“

 Ji pabrėžė, kad prieglobsčio visi migrantai gali prašytis, tačiau tik teisėtais būdais, o sienos apsauga yra „nacionalinio saugumo reikalas“.

The post Lietuva migrantų apgręžimo politiką sieks įtvirtinti nacionalinėje teisėje appeared first on LAIKMETIS.

Latvijos pasienyje pirmadienį mėginimų neteisėtai kirti sieną nefiksuota, o Lenkijos pasieniečiai sekmadienį apgręžė 47 migrantus.

Sekmadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 81 migrantą, tai – didžiausias per parą apgręžtų migrantų skaičius šiemet.

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista per 10,7 tūkstančio

Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista per 10,7 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti mėgino ne vieną kartą.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka.

The post Vėl auga nelegalų skaičiai: pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 69 migrantus appeared first on LAIKMETIS.

Pasak tarnybos, tai yra mažiausiais apgręžtų migrantų skaičius nuo spalio 7-osios, kai buvo apgręžtas vienas užsienietis. Rugpjūčio 21 ir 24 dienomis į Lietuvą buvo neįleista po du asmenis, iš viso vienaženklį per parą neįleistų asmenų skaičių nuo rugpjūčio pradžios pasieniečiai yra fiksavę 8 kartus, 

Sekmadienį tokių neįleistųjų buvo 75, šeštadienį - 108, penktadienį - 45, ketvirtadienį - 29, trečiadienį - 55, antradienį – 9.

Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo įleistas nė vienas užsienietis.

Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7657 migrantai.

Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

The post Per parą pasieniečiai apgręžė keturis migrantus – mažiausiai nuo spalio pradžios appeared first on LAIKMETIS.