A. Blinkenas kalbėjo praėjus dienai po to, kai JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power (Samanta Pauer) pacitavo pagalbos darbuotojų žodžius, jog „sąlygos Gazos Ruože dabar blogesnės nei bet kada anksčiau“.

„Humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams Prahoje, paklaustas apie S. Power pastabas.

„Esame matę pokyčių – tam tikrų teigiamų pokyčių, bet grynojo efekto nėra“, – pažymėjo jis.

A. Blinkenas pridūrė, kad nors į Gazos Ruožą įvažiuojančių pagalbos sunkvežimių skaičius „gerokai padidėjo“, pagalbos paskirstymas tebėra sudėtingas.

Jis atkreipė dėmesį į poveikį, kurį daro Izraelio karinės operacijos aplink pietinį Gazos Ruožo Rafacho miestą ir Rafacho sienos su Egiptu uždarymas po to, kai Izraelis perėmė šio sienos perėjimo punkto kontrolę iš kovotojų grupuotės „Hamas“.

„Mes matuojame ne tik sąnaudas, bet ir poveikį. Ir taip, poveikis tebėra nepakankamas, kad būtų patenkinti skubūs Gazos Ruožo vaikų, moterų ir vyrų poreikiai“, – sakė A. Blinkenas.

Izraelis tęsia karines operacijas Rafache, nepaisydamas JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) perspėjimo, nors Baltieji rūmai teigia, kad puolimas yra mažesnis nei tokio tipo masinė operacija, kurią JAV valstybės vadovas buvo pavadinęs nepriimtina.

Jungtinės Valstijos pastatė laikiną prieplauką Gazos Ruožo pakrantėje, kuri kainavo mažiausiai 320 mln. JAV dolerių (295 mln. eurų), tačiau dėl prastų oro sąlygų ji buvo apgadinta ir tiekimas sustabdytas.

Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai „Hamas“ spalio 7 dieną surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1 189 žmonės, daugiausia civiliai, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 36 284 žmonės, taip pat daugiausia civiliai, rodo „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos pateikti duomenys.

The post JAV valstybės sekretorius: humanitarinė padėtis Gazos Ruože tebėra sunki appeared first on LAIKMETIS.

„Visur matome Rusijos agresijos poveikį. Ji galėjo prisidėti prie situacijos Šri Lankoje; esame susirūpinę dėl pasekmių visame pasaulyje“, – Bankoke žurnalistams sakė A. Blinkenas.

A. Blinkenas taip pat paragino Pietryčių Azijos šalis patraukti Mianmaro chuntą atsakyti už jos veiksmus ir sakė, kad Kinija yra suinteresuota atkurti demokratiją.

„Manau, kad visos ASEAN (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos) šalys turi patraukti režimą atsakomybėn“, – po derybų su Mianmaro demokratijos aktyvistais žurnalistams kalbėjo A. Blinkenas.

Šri Lankos vyriausybė tikisi suformuoti naują vyriausybę nerimstant neramumams

Šri Lankos opozicinės politinės partijos sekmadienį susitiks tartis dėl naujos vyriausybės, praėjus dienai po to, kai šalies prezidentas ir ministras pirmininkas pranešė apie atsistatydinimą po kelis mėnesius trukusios politinės sumaišties, įsismarkavusiems protestuotojams šturmavus abiejų pareigūnų rezidencijas ir padegus vieną iš jų pastatų.

Dėl ekonominės krizės tūžtantys protestuotojai, įsiveržę į prezidento rezidenciją, prezidentūrą ir ministro pirmininko oficialią rezidenciją, liko ten per naktį žadėdami nesitraukti, kol šalies vadovai oficialiai nepasitrauks.

Opozicijos įstatymų leidėjas M. A. Sumanthiranas (M. A. Sumantiranas) sakė, kad visos opozicinės partijos kartu galėtų lengvai užsitikrinti 113 balsų daugumą parlamente, o tada paprašys prezidento Gotabaya Rajapaksos (Gotabaja Radžapakšos) paskirti naują vyriausybę ir atsistatydinti.

Jis sakė, kad partijos tikisi pasiekti susitarimą sekmadienį.

Ministras pirmininkas Ranilas Wickremesinghe (Ranilas Vikremesingė) pažadėjo atsistatydinti, kai bus suformuota nauja vyriausybė, o dar po kelių valandų parlamento pirmininkas pranešė, kad G. Rajapaksa atsistatydins trečiadienį.

Prezidentas ir premjeras patiria didelį spaudimą, jau kelis mėnesius tęsiantis beprecedentei ekonomikos krizei. Sostinės Kolombo gatves šeštadienį užplūdo šimtai tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad vyriausybė prisiimtų atsakomybę už netinkamą šalies finansų valdymą ir alinantį maisto bei degalų stygių.

Po prezidento ir premjero atsistatydinimo prezidento pareigas laikinai perims parlamento pirmininkas Yapa Abeywardena (Japa Abeivardena), kaip numatyta konstitucijoje. 

Vaizdo įrašuose ir nuotraukose buvo matyti, kaip į gerai saugomą G. Rajapaksos rezidenciją įsiveržę protestuotojai pliuškenosi sodo baseine, vartėsi ant lovų ir savo telefonais bandė įamžinti šią akimirką. Kai kurie ruošėsi gerti arbatą, kiti naudojosi treniruoklių sale ar konferencijų salėje skelbė pareiškimus, reikalaudami, kad prezidentas ir premjeras pasitrauktų.

Kol kas neaišku, ar G. Rajapaksa tuo metu buvo rezidencijoje. Vyriausybės atstovas sakė neturintis informacijos, kur yra prezidentas.

Nors R. Wickremesinghe ir Y.  Abeywardena savo kalbose minėjo kalbėjęsi su prezidentu, jie nieko nepasakė apie jo buvimo vietą.

Vėliau protestuotojai įsiveržė į privačią ministro pirmininko rezidenciją ir ją padegė, pranešė R. Wickremesinghe's biuras. Lieka neaišku, ar premjeras buvo rezidencijoje įsiveržimo metu. Su premjero atstovu naujienų agentūrai AFP susisiekti nepavyko.

Šri Lanka yra priklausoma nuo Indijos ir kitų šalių pagalbos, jos vadovams bandant susitarti su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl finansinės pagalbos. R. Wickremesinghe neseniai sakė, kad derybos su TVF yra sudėtingos, nes Šri Lanka dabar yra bankrutavusi valstybė.

The post Ukrainos grūdų eksporto blokada galėjo prisidėti prie neramumų Šri Lankoje - A. Blinkenas appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį anksčiau nei planuota išvyko iš G-20 diplomatijos vadovų susitikimo Balio saloje, Vašingtonui ir jo sąjungininkams per derybas už uždarų durų pasmerkus Maskvos puolimą prieš kaimyninę šalį.

„Nematėme visiškai jokių ženklų, kad Rusija pasiruošusi užsiimti reikšminga diplomatija“, – A. Blinkenas sakė po šeštadienį įvykusio susitikimo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I).

„Jeigu bus galimybė diplomatijai, mes ja pasinaudosime“, – pridūrė valstybės sekretorius.

S. Lavrovas išėjo iš susitikimo sesijos penktadienį ryte, kai Rusijos invaziją Ukrainoje sukritikavo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). Paskui jis paliko ir popietę surengtą sesiją prieš Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos virtualų kreipimąsi į susitikimo dalyvius.

Rusija buvo palikta izoliuota.

„Buvo tvirtas konsensusas, ir Rusija buvo palikta izoliuota, kaip nutiko daug kartų nuo šio karo pradžios, – aiškino A. Blinkenas.

„Iš tikrųjų užsienio reikalų ministras Lavrovas anksti išvyko iš susitikimo, nes galbūt ši žinia buvo itin aiški“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas po neįprastai ilgų, penkias valandas trukusių derybų su Wang Yi, A. Blinkenas sakė spaudęs Pekiną dėl jo nebylaus palaikymo Rusijos invazijai Ukrainoje ir raginęs Kiniją atsiriboti nuo Kremliaus.

Jis taip pat paskelbė, kad Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai dar 360 mln. dolerių (353 mln. eurų) vertės paramos Ukrainai paketą, apimsiantį maisto produktus, švarų geriamąjį vandenį, skubiosios medicinos pagalbos priemones ir laikinus būstus.

G-20 ministrų susitikimas vyko Ukrainos rytuose tęsiantis įnirtingoms kautynėms ir tvyrant didžiausiai per pastaruosius dešimtmečius įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių.

A. Blinkenas nesutiko tiesiogiai susitikti su S. Lavrovu ir kaltino Rusiją sukėlus pasaulinę maisto krizę, taip pat ragino Maskvą leisti išgabenti grūdų krovinius iš karo krečiamos Ukrainos.

„Mūsų kolegoms rusams: Ukraina nėra jūsų šalis. Jos grūdai nėra jūsų grūdai. Kodėl blokuojate uostus? Turėtumėt išleisti grūdus“, – vienas Vakarų pareigūnas citavo A. Blinkeno pasisakymą penktadienį per G-20 derybas už uždarų durų.

S. Lavrovas anksčiau reporteriams sakė, kad „nebėgios“ paskui Jungtines Valstijas, siekdamas derybų.

„Ne mes atsisakome kontaktų, o Jungtinės Valstijos“, – sakė jis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrina Kolona) naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad Rusijos diplomatijos vadovas išvyko iš susitikimo, nesulaukęs kolegų palaikymo karo Ukrainoje klausimu.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) savo ruožtu pareiškė, kad S. Lavrovas savo kolegų nesiklausė.

„Tai ne pats konstruktyviausias būdas dalyvauti G-20 susitikime“, – jis sakė AFP.

The post Nematėme ženklų, kad Rusija pasiruošusi užsiimti diplomatija - A. Blinkenas G-20 susitikime appeared first on LAIKMETIS.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) buvo informuotas, „kad Rusijos Federacijos teisėtų nuogąstavimų, visų pirma susijusių su Jungtinių Valstijų ir jų NATO sąjungininkių tęsiamu Ukrainos teritorijos kariniu įsisavinimu Aljanso pajėgų bei priemonių didelio masto dislokavimo netoli mūsų sienų fone, tolesnis ignoravimas sukels pačių rimčiausių pasekmių“, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

URM pažymėjo, kad „šito galima išvengti, jeigu Vašingtonas teigiamai reaguos į mūsų sutarčių projektus dėl saugumo garantijų; amerikiečių raštiškos reakcijos į kiekvieną jų punktą tikimės gauti ateinančią savaitę“.

Šis pranešimas buvo paskelbtas po Ženevoje anksčiau penktadienį įvykusių A. Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejau Lavrovo derybų.

Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bet neigia, kad planuoja įsiveržti į kaimyninę šalį, ir reikalauja saugumo garantijų, įskaitant draudimą šiai valstybei kada nors įstoti į NATO.

Rusijos URM nurodė, kad per A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimą buvo apsikeista nuomonėmis „dėl teisinių garantijų užtikrinti Rusijos saugumą“.

Abiejų šalių diplomatijos vadovai dalykiškai aptarė reikalavimus, kuriuos Maskva praeitą mėnesį pateikė JAV ir NATO narėms, sakoma URM pranešime.

„Šiuo kontekstu ministras [S. Lavrovas] pažymėjo, jog privalu griežtai laikytis „saugumo nedalumo“ kertinio principo, užfiksuoto daugelyje daugiašalių dokumentų, visų pirma Europos saugumo chartijoje, 1999 metais pasirašytoje aukščiausiu lygiu Stambule“, – pridūrė ministerija.

Per derybas Maskva taip pat ragino JAV užtikrinti, kad Kijevo vyriausybė „kuo greičiau ir visa apimtimi įgyvendintų“ Minsko susitarimais numatytų priemonių kompleksą, įskaitant tiesioginio dialogo su Rytų Ukrainoje įsitvirtinusiais prorusiškais separatistais užmezgimą, nurodė rusų URM.

The post Rusija grasina JAV „pačiomis rimčiausiomis pasekmėmis“ appeared first on LAIKMETIS.

„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, siekiant išspręsti kai kuriuos iš šių nesutarimų ir išvengti konfrontacijos“, – televizijos CNN laidai „State of the Union“ sakė A. Blinkenas.

„Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiulės pasekmės Rusijai, jei ji atnaujins savo agresiją prieš Ukrainą. Netrukus pamatysime, kuriuo keliu [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas yra pasirengęs pasukti“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

Jungtinės Valstijos ir Rusija, kilus didžiulei įtampai dėl Ukrainos, sekmadienį Ženevoje pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų, o Vakarams smarkiai spaudžiant Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Diskusijomis Ženevoje prasidės intensyvios diplomatijos savaitė. Jos metu Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Rusija praėjusių metų pabaigoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavo garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

JAV, kurioms atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), sutiko su derybomis, nors aiškiai pasakė, kad daugelis Maskvos pasiūlymų yra nediskutuotini. Tuo pačiu JAV siekia patikinti sąjungininkes Europoje, kad jos nebus nušalintos nuo sprendimų.

The post Rusijos lauks didžiulės pasekmės, jei ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą - A. Blinkenas appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, viena iš pastarojo meto istorijos pamokų – jog jeigu rusai atsiranda tavo namuose, juos kartais būna labai sunku išprašyti“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Kazachstanas pakvietė Rusijos dominuojamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) padėti įveikti neramumus, prasidėjusius nuo protestų dėl degalų pabranginimo.

viena iš pastarojo meto istorijos pamokų – jog jeigu rusai atsiranda tavo namuose, juos kartais būna labai sunku išprašyti.

„Man atrodo, kad kazachų institucijos ir vyriausybė neabejotinai pajėgios tinkamai susitvarkyti su protestais, padaryti tai gerbiant protestuotojų teises ir tuo pačiu išsaugant įstatymų laikymąsi ir tvarką, todėl neaišku, kodėl jie jaučia išorinės pagalbos poreikį“, – kalbėjo A. Blinkenas.

Jis paragino užsienio pajėgas ir Kazachstano valdžią „laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų“. Šis raginimas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po Kazachstano prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo Žomarto Tokajevo) išreikštos padėkos Rusijai už pagalbą ir įsakymo be perspėjimo šaudyti į riaušininkus.

A. Blinkenas, ketvirtadienį pasikalbėjęs su Kazachstano užsienio reikalų ministru, dar kartą paragino užtikrinti teisę taikiai protestuoti, žiniasklaidos laisvę ir atšaukti interneto blokadą.

„Padėtį stebime iš tikrųjų susirūpinę ir raginame visus rasti taikų sprendinį“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.

The post Kazachstanui gali būti sunku išsivaduoti nuo Rusijos įtakos - A. Blinkenas appeared first on LAIKMETIS.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) Vašingtone priimdamas Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą sakė, kad Jungtines Valstijas „neramina pranešimai apie neįprastą Rusijos veiklą šalia Ukrainos“.

„Mums neaiškūs Maskvos ketinimai, bet mes žinome jos taktiką“, – sakė A. Blinkenas per bendrą spaudos konferenciją.

„Mums neramu, kad Rusija gali padaryti rimtą klaidą, bandydama atkartoti tai, ko ji ėmėsi 2014-aisiais, kai sutelkė pajėgas pasienyje, įžengė į suverenios Ukrainos teritoriją ir padarė tai melagingai tvirtindama, esą buvo išprovokuota“, – kalbėjo valstybės sekretorius.

„Mūsų įsipareigojimas Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, jos teritoriniam vientisumui yra nepajudinamas, ir tarptautinė bendrija matys kiaurai bet kokius Rusijos bandymus imtis ankstesnės taktikos“, – sakė A. Blinkenas.

Ukraina nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, savo rytiniuose regionuose kovoja su Rusijos palaikomais separatistais.

Rusija ėmėsi veiksmų po masinių protestų, per kuriuos buvo nušalintas prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas, įšaldęs šalies pastangas suartėti su Europos Sąjunga.

Kovo mėnesį Rusija netoli sienos su Ukraina sutelkė 100 tūkst. karių, pakurstydama nuogąstavimus dėl galimo įsiveržimo. Po kelių savaičių Maskva paskelbė pajėgas atitraukianti, bet Kijevas ir Vašingtonas tąsyk teigė, kad atitraukimas buvo riboto masto.

Siekiama aiškumo

Ukrainos užsienio reikalų ministras sakė, kad šalis siekia bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis stiprindama savo gynybinius pajėgumus ir „neketina nieko pulti“.

„Geriausias būdas atgrasyti agresyviai besielgiančią Rusiją – aiškiai pasakyti Kremliui, kad Ukraina yra stipri ir turi stiprių sąjungininkų, nepaliksiančių jos likimo valiai, Maskvai elgiantis vis agresyviau“, – sakė D. Kuleba.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą baigsis, kai Ukrainos priklausymas Vakarams bus oficialiai įtvirtintas ir nekels klausimų“, – kalbėjo ministras.

Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad Rusijos pajėgų judėjimas „neįprastas savo mastu“.

„Raginame Rusiją aiškiai įvardyti savo ketinimus ir laikytis Minsko susitarimų“, – sakė jis, turėdamas galvoje susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.

Šie komentarai nuskambėjo praėjusią savaitę Maskvoje apsilankius Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovui Williamui Burnsui (Viljamui Bernsui), kuris susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu.

CNN pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nusiuntė buvusį JAV ambasadorių Rusijoje W. Burnsą į Maskvą tiesiogiai Kremliui iškelti klausimo dėl rusų pajėgų telkimo palei sieną su Ukraina.

The post Raginame Rusiją aiškiai įvardyti savo ketinimus ir laikytis Minsko susitarimų - JAV appeared first on LAIKMETIS.

A. Blinkenas yra pirmasis JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnas, sulaukęs pontifiko privačios audiencijos.

Kol kas nė viena šalis nepateikė daugiau detalių apie susitikimą Apaštalų rūmuose.

Pernai, kai Vatikane lankėsi A. Blinkeno pirmtakas Mike'as Popeo (Maikas Pompėjas), jam nebuvo surengtas privatus susitikimas su Pranciškumi. Tuo metu Vatikano pareigūnai paaiškino, kad Šventasis Sostas nenori sudaryti įspūdžio, kad palaiko kurį nors iš kandidatų, likus vos kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų, atnešusių pergalę J. Bidenui.

Tačiau abiem šalims buvo opus Kinijos klausimas. M. Pompeo nediplomatiškai užsipuolė Vatikaną, esą pasirašydamas susitarimą su Pekinu dėl vyskupų skyrimo jis sumenkino savo moralinį autoritetą. M. Pompeo paragino Šventąjį Sostą užimti tvirtesnę poziciją dėl religijos laisvės suvaržymų Kinijoje.  

Savo ruožtu J. Bidenas kritikavo Kiniją už priverstinio darbo taikymą.

Dėmesį į žmonių kančias siekiantis atkreipti Pranciškus gina žmogaus teises daugelyje šalių.

Tačiau, kaip rodo pasirašytas susitarimas dėl vyskupų skyrimo, Pranciškus taip pat siekia pagerinti katalikų padėtį Kinijoje. Kai kurie Katalikų Bažnyčios veikėjai taip pat reiškė apmaudą, kad Pranciškus neužėmė griežtesnės pozicijos dėl pontifikui ištikimų katalikų ilgametės diskriminacijos Kinijoje.

A. Blinkenas lankosi Romoje, iš kur antradienį vyks į pietų Italiją dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrų susitikime. Pagrindinis dėmesys jame bus skirtas bendradarbiavimo gerinimui klimato kaitos, sveikatos apsaugos ir plėtros srityse.

The post A. Blinkenas susitiko su popiežiumi Pranciškumi, apsilankė Siksto koplyčioje appeared first on LAIKMETIS.