Per labiausiai skurstančių planetos valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą A. Guterresas sakė, kad turtingosios valstybės turėtų skirti 500 mlrd. JAV dolerių (469,48 mlrd. eurų) per metus, kad padėtų kitoms valstybėms, kurios „įkalintos užburtuose ratuose“, stabdančiuose jų pastangas skatinti ekonomiką, gerinti sveikatą ir švietimą.

46 mažiausiai išsivysčiusių šalių aukščiausiojo lygio susitikimas paprastai rengiamas kas 10 metų, tačiau nuo 2021 metų dėl koronaviruso pandemijos buvo dukart atidėtas.

Dohoje vykstančiame renginyje nedalyvauja dvi skurdžiausios šalys – Afganistanas ir Mianmaras, nes jų vyriausybių nepripažįsta JT narės.

Susitikime nedalyvavo nė vienos didžiausios pasaulio ekonomikos šalies vadovas.

„Ekonominis vystymasis yra iššūkis, kai šalims trūksta išteklių, jos skendi skolose ir vis dar kovoja su istorine neteisybe dėl nevienodo COVID-19 atsako“, – sakė jis.

Mažiausiai išsivysčiusios šalys jau seniai skundžiasi, kad negauna deramos dalies COVID-19 vakcinų, kurios buvo skirtos Europai ir Šiaurės Amerikai.

„Kovoti su klimato katastrofa, prie kurios atsiradimo niekaip neprisidėjai, yra sudėtinga, kai kapitalo kaina yra milžiniška“, o gaunama finansinė pagalba yra „lašas jūroje“, teigė A. Guterresas.

„Iškastinio kuro milžinės gauna didžiulius pelnus, o milijonai žmonių jūsų šalyse negali pasidėti maisto ant stalo“, – kalbėjo jis.

A. Guterresas teigė, kad skurdžiausios šalys atsilieka nuo „skaitmeninės revoliucijos“, o karas Ukrainoje tik padidino kainas, kurias jos moka už maistą ir degalus.

„Pasaulinę finansų sistemą sukūrė turtingosios šalys, daugiausia savo naudai, – sakė jis. – (...) Netekę likvidumo, daugelis jūsų dėl grobuoniškų palūkanų normų negalite patekti į kapitalo rinkas.“

Turtingosios valstybės nesilaikė pažado skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims 0,15–0,20 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Kadangi skurdesnės valstybės atsidūrė „tobuloje audroje, dėl kurios tęsiasi skurdas ir neteisybė“, A. Guterresas teigė, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims reikia „mažiausiai“ 500 mlrd. dolerių per metus, kad jos galėtų įveikti savo problemas, kurti darbo vietas kuriančias pramonės šakas ir grąžinti skolas.

Turtingesnės šalys taip pat pažadėjo, bet nesugebėjo skirti šimtų milijardų dolerių skurdesnėms valstybėms, kad padėtų kovoti su klimato kaita. A. Guterresas sakė, kad JT „ir toliau sieks, kad būtų skirti jau pažadėti ištekliai“.

The post Jungtinių Tautų generalinis sekretorius A. Guterresas peikia turtingąsias šalis appeared first on LAIKMETIS.

Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Nuo rugpjūčio 1 dienos JT būstinėje Niujorke šalys dalyvavo mėnesį trukusiose derybose. Baigiamoji sesija penktadienį buvo kelioms valandoms atidėta. Galiausiai konferencijos pirmininkas Gustavo Zlauvinenas (Gustavas Zlovainenas) iš Argentinos paskelbė, kad „susitarimo pasiekti nepavyko“, Rusijai pareiškus, kad ji nesutinka su parengto dokumento tekstu.

Rusijos atstovas Igoris Višneveckis sakė, kad baigiamojo pareiškimo projektas, kurį sudaro daugiau nei 30 puslapių, yra „nepakankamai subalansuotas“.      

„Mūsų delegacija turi vieną esminį prieštaravimą dėl kai kurių punktų, kurie yra akivaizdžiai politinio pobūdžio“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija nėra vienintelė šalis, kuriai tekstas kelia abejonių.

Pasak deryboms artimų šaltinių, Rusija ypač prieštaravo punktams, susijusiems su Zaporižios atomine elektrine Ukrainoje. 

pasauliui gresia „branduolinis pavojus, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų“.

Pietų Ukrainoje esanti Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Maskvos invazijos pradžios.

Parengtame deklaracijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl karinių veiksmų aplink Ukrainos elektrines, įskaitant Zaporižios jėgainę, taip pat dėl to, kad Ukraina prarado tokių objektų kontrolę ir tai daro neigiamą poveikį saugai.

Valstybės signatarės konferencijoje aptarė daug kitų aktualių temų, įskaitant Irano branduolinę programą ir Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus.

Ankstesnėje NPT peržiūros konferencijoje šalims taip pat nepavyko susitarti dėl esminių klausimų.

Atidarydamas šių metų konferenciją JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) įspėjo, kad pasauliui gresia „branduolinis pavojus, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų“.

„Šiandien žmoniją nuo branduolinio sunaikinimo skiria tik vienas nesusipratimas, vienas apsiskaičiavimas“, – sakė jis.

The post Rusija nesutiko su JT branduolinio nusiginklavimo dokumento priėmimu appeared first on LAIKMETIS.

Per kasmet rengiamą minėjimą A. Guterresas perspėjo dėl krizių Ukrainoje, Viduriniuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje keliamos rizikos ir priminė apie dviejų Japonijos miestų patirtą atominio bombardavimo siaubą.

„Šiame mieste akimirksniu buvo nužudyti dešimtys tūkstančių žmonių. Moterys, vaikai ir vyrai sudegė pragariškoje ugnyje“, – kalbėjo JT generalinis sekretorius.

Privalome paklausti: ko pasimokėme iš grybo pavidalo debesies, iškilusio virš šio miesto?

Tuo metu likę gyvi žmonės buvo „buvo pasmerkti radioaktyvaus palikimo prakeiksmui“, daugelis jų susirgo vėžiu arba patyrė kitų sveikatos sutrikimų.

„Privalome paklausti: ko pasimokėme iš grybo pavidalo debesies, iškilusio virš šio miesto?“ – sakė A. Guterresas.

1945 metų rugpjūčio 6-ąją Jungtinėse Valstijos numetė atominę bombą ant Hirošimos. Ši ataka pareikalavo apie 140 tūkst. žmonių gyvybių, įskaitant mirušius nuo spinduliuotės poveikio po sprogimo.

Mūsų dienomis „sparčiai plečiasi krizės, turinčios grėsmingą branduolinę potekstę“, tęsė A. Guterresas, kartodamas perspėjimus, šią savaitę išsakytus per Niujorke surengtą Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties konferenciją.

„Žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“, – pridūrė JT vadovas.

Šeštadienį paryčiais Hirošimos taikos memorialo parke pradėjo rinktis bombardavimą pergyvenę žmonės ir jų artimieji, kad pagerbtų aukas.

8 val. 15 min. vietos laiku – tuo pačiu metu, kai prieš 77 metus sprogo atominė bomba – žmonės nuščiuvo per tylią maldą.

Rusijos ambasadorius į ceremoniją nebuvo pakviestas, bet aplankė Hirošimą ketvirtadienį ir padėjo gėlių memoriale.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą leido suprasti, kad nevengtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus.

Šeštadienį Hirošimos meras Kazumi Matsui (Kadzumis Macujis) citavo rusų rašytoją Levą Tolstojų: „Niekada nekurk sau laimės iš kitų nelaimės. Tik jų laimėje gali rasti saviškę.“

Niekada nekurk sau laimės iš kitų nelaimės. Tik jų laimėje gali rasti saviškę.

Praėjus trims dienoms po Hirošimos bombardavimo Jungtinės Valstijos numetė ant Japonijos Nagasakio uostamiesčio antrąją atominę bombą. Pastaroji pražudė apie 74 tūkst. žmonių. Neilgai trukus Japonija kapituliavo ir Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Tebegyvena mažiau kaip 119 tūkst. žmonių, oficialiai pripažintų išgyvenusiais atominius bombardavimus, rodo kovą paskelbta vyriausybės statistika.

Jungtinės Valstijos tebėra vienintelė šalis, per konfliktą panaudojusi branduolinius ginklus.

Tačiau arsenaluose visame pasaulyje jų laikoma apie 13 000, sakė A. Guterresas.

A. Guterresas šeštadienį pirmąkart oficialiai aplankė Hirošimos memorialą kaip JT vadovas. Praeitais metais planuotas vizitas buvo atšauktas dėl COVID-19 pandemijos.

The post Žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu - JT vadovas appeared first on LAIKMETIS.

Ataka, per kurią buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės, buvo pirmasis toks smūgis Kyjivui nuo balandžio vidurio.

Naujienų agentūros AFP korespondentai sakė matę miesto vakariniame rajone liepsnojantį pastatą, kylančius tirštus juodus dūmus ir susirinkusius policijos pareigūnus bei gelbėtojus.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad buvo „du smūgiai Ševčenkos rajone“ ir kad vienas jų pataikė į „gyvenamojo pastato žemutinius aukštus“.

Meras pridūrė, kad trys žmonės buvo išvežti į ligoninę, bet jų būklė kol kas nežinoma.

Vienas JT generalinio sekretoriaus padėjėjas žurnalistams išsiuntė žinutę, patvirtinančią, kad jų delegacija saugi.

Jo atstovas sakė, kad A. Guterresas ir jo komanda buvo „sukrėsti“ smūgių artumo.

„Tai karo zona, bet sukrečiama, kad tai įvyko taip arti mūsų“, – AFP sakė JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu), bet nenurodė, už kokio konkrečiai atstumo nuo jų buvo smogta.

Ši ataka išprovokavo Ukrainos vyriausybės įniršį. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė, anot jo, „šlykštų barbariškumo aktą“, demonstruojantį Rusijos „požiūrį į Ukrainą, Europą ir pasaulį“.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas per „Twitter“ taip pat reiškė pasipiktinimą: „Tai yra ataka prieš generalinio sekretoriaus saugumą ir pasaulio saugumą!“

Smūgis įvyko praėjus dviem dienoms po A. Guterreso derybų Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastarasis jam sakė tebeturįs vilčių, kad konfliktą su Ukraina galima užbaigti derybomis.

Šią ironišką padėtį pastebėjo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.

„Raketų smūgis Kyjivo centre per @antonioguterres oficialų vizitą. Ankstesnę dieną jis sėdėjo prie ilgo stalo Kremliuje, o šiandien – sprogimai virš jo galvos“, – per tviterį parašė jis.

Anksčiau per savo pirmąjį vizitą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją A. Guterresas aplankė keletą miestų ir gyvenviečių netoli Kyjivo, kuriuos anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, kaltinamos civilių žudymais.

Karas yra XXI amžiaus absurdas. Karas yra blogis. XXI amžiuje karas niekaip negali būti priimtinas“, – sakė A. Guterresas, apsilankęs šiose vietose, įskaitant Bučos miestą, kur buvo rasta dešimtys civilius drabužius vilkėjusių nužudytų žmonių, kai kurie – surištomis rankomis ar palaidoti negiliuose kapuose.

Vėliau per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su V. Zelenskiu A. Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba nepadarė visko, ką galėjo, kad išvengtų Rusijos karo Ukrainoje ir jį užbaigtų.

„Noriu labai aiškiai pasakyti: Saugumo Taryba nesugebėjo padaryti viską, ką galėjo, kad užkirstų kelią šiam karui ir jį užbaigtų. Ir tai yra didelio nusivylimo, nevilties ir pykčio šaltinis“, – kalbėjo JT vadovas.

The post JT generalinio sekretoriaus vizitą Kyjive palydėjo Rusijos raketų smūgiai appeared first on LAIKMETIS.