I. Vėgėlė: žmonių siunčiamą žinia labai aiški ir nedviprasmiška

Advokatas, profesorius Ignas Vėgėlė išreiškė viltį, kad valdžios viršūnės išgirdo nepatenkintų piliečių balsą.

„Kai švenčiausio tautos pasipriešinimo ir laisvės minėjimo metu žmonės stumiami į paraštes – už tvorų – tampa akivaizdu, kad minėjimas skirtas ne jiems. Kaip ir laisvė ar geresnio gyvenimo viltis.

Ką sako pagarbi kapų tyla per tylos minutę žuvusiems ir jiems skiriamus pranešėjo pagarbos žodžius bei švilpimas ir pyktis per atsakingų pareigūnų kalbas, turbūt, paaiškinimo nereikia. Viliuosi, kad minėjime kalbėję pareigūnai išgirdo žmonių siunčiamą žinią. Labai aiškią ir nedviprasmišką.

Vis dėlto, neramina pirmosios reakcijos: vietoje bandymo suprasti priežastis, išgirsti, susikalbėti, atrasti takoskyras ir pabandyti jas siaurinti – „jedinstvininkų“, fašistų ir pamišėlių etiketės. Ir jos limpa kiekvienam, kuris nepritaria žmonių skirstymui, neapgalvotai Lietuvos užsienio ar ekonomikos politikai. Tai juk etiketės tiems patiems žmonėms, kurie buvo gyvu skydu 1991 metų sausio 13-ąją.

Iš anksto dalies žiniasklaidos ir politikų apgalvota ir paruošta reakcija į tai, kas atsitiko, ko gero, rodo, kaip sunku susitaikyti su faktu, kad žmonės taikiai išreiškė nepasitenkinimą, o riaušės neįvyko. Sako, „ne laiku ir ne vietoje“ – lygiai taip buvo vertinama ir mano kalba rugpjūtį. Ji davė paskatas pradėti kalbėti, jungtis, klausti.

Viliuosi, kad ši nepritarimo akcija, taip pat ir jos vertinimas pabudins ir išgelbės Lietuvą nuo gresiančių dar skausmingesnių pasekmių“, - mano vienas žinomiausių šalies teisininkų.

A. Jokubaitis: pramogaudami nepastebėjome kaip atėjo rimta politinė liga

Politikos filosofas, VU TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis kalbėjo apie visuomenę kamuojančias ligas.

„Viena politinė pusė mano, kad jos principai teisingi. Tačiau, kita pusė taip pat mano, kad jos principai teisingi.

Lietuvoje dabar viskas svyruoja su priklausomybe vienai ar kitai pusei. Mes ilgai gyvenome pramogomis, ir nepastebėjome, kaip atėjo rimta politinė liga.

Jautriai reaguojame į artimųjų ligą, tačiau neatpažįstame visus ištikusios Lietuvos ligos“, - perspėja filosofas.

A. Švarplys: dabartinė valdžia yra praradusi legitimumą

Renginyje dalyvavęs politologas dr. Andrius Švarplys sako, kad viskas matėsi plika akimi.

„Dabartinės valdžios atstovai save aptvėrė į gardą. Panašiai elgiasi globalistinė valdžia kitose valstybėse (pavyzdžiui, dabar JAV Kongrese dominuojanti Demokratų partija) ir autoritariniai režimai, kaip A. Lukašenkos: tokio sukirpimo valdžia tiesiog bijo savo piliečių.

Antra, protestuotojų buvo daugiau negu valdžios palaikytojų ar šiaip į minėjimą atėjusių žmonių, kurių apskritai buvo saujelė. Ką tai pasako apie visuomenę ir apie dabartinę valdžią?

Be to, protestuotojai nušvilpė valdžią, o ne žuvusius Sausio 13-tos gynėjus. Tai buvo akivaizdu visos ceremonijos metu. Švilpimai Laisvės premijos laureatei vienuolei buvo pavieniai. Aš pats švilpiau apsimelavusiai valdžiai ir plojau apdovanotiems LKB „Kronikos" leidėjams. Vadinasi, dabar „žiniasklaidos" kartojama mintis apie nepagarbą žuvusiesiems yra tiktai valdžiai palanki versija.

protestuotojai nušvilpė valdžią, o ne žuvusius Sausio 13-tos gynėjus.

Pagaliau, iš kart po ceremonijos aukščiausi valstybės vadovai pratrūko didžiule panieka savo valstybės piliečiams. Labiausiai įstrigo šie: fašistai, jedinstveninkai, ne žmonės, samdyti niekšai.

Viską sudėjus darau išvadą, kad dabartinė valdžia yra praradusi legitimumą. Jos ryšys su Sausio 13-tos gynėjais ir nepriklausomybės kova yra prarastas, be turinio, likęs tik įvaizdis. Šiandien protestavę žmonės atkreipė dėmesį į dabartinės valdžios neadekvatumą: visuomenę sukiršinusi, prievartą pandemijos valdyme panaudojusi, pagal globalistines madas šokinėjanti valdžia negali lyg niekur nieko ateiti ir švęsti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.

Todėl mano akimis, būtent šiandien protestavusi visuomenės dalis išsaugojo tiesos ir orumo galimybę. Dėl ko ir įvyko 1991m. sausio 13-tos žygdarbis“, - įsitikinęs dr. A. Švarplys.

V. Sinica: tik ši valdžia sugeba privesti visuomenę iki tokio elgesio

Pasak politologo Vytauto Sinicos, oficialusis Laisvės gynėjų dienos minėjimas tapo didžiulio liūdesio ir susirūpinimo priežastimi daugumai valstybę mylinčių Lietuvos piliečių. Jo manymu kaip reta vaizdingai pasimatė formaliojo elito ir visuomenės priešprieša, Lietuvos susiskaldymas.

„Asmeniškai nepritariu bandymams perrėkti kalbas tokioje ceremonijoje. Valdžia nusipelnę žmonių pasmerkimo, tačiau šios kalbos vis tiek yra Laisvės premijos įteikimo ir Laisvės gynėjų dienos minėjimo dalis. Galima turėti kokias tik norisi asmenines interpretacijas ir pagrįstai smerkti Vyriausybės ir Seimo darbą, tačiau toks elgesys žeidžia pačios progos sakralumą, šios šventės „savininkus“ laisvės gynėjus, tikrai niekuo neatsakingus už valdžios veiksmus.

Tačiau tokių akcijų šventomis dienomis nebuvo niekada anksčiau ir prie jokių valdžių. Ši valdžia padarė stebuklus, visus metus priešindama visuomenę. Tada simboliškai Sausio 13-osios išvakarėse labai vieningai subalsavo visa eile visuomenę itin piktinančių klausimų: kitas kalbas piliečių pasuose, priverstinį atskirų grupių skiepijimą, alkoholio liberalizavimą, „smurtą dėl lyties“.

Politikai žino, kad dauguma žmonių (skirtingos grupės skirtingais klausimais) tam nepritaria ir nepritaria audringai, protestavo visus metus. Kalbos klausimu laisvės kovotojai, Lietuvos sąjūdžio skyriai, kariuomenės kūrėjai, antisovietiniai rezistentai šiemet ir daug kartų prieš tai siuntė raštus valdžiai, tačiau viskas buvo ignoruojama.

Premjerės pasakyta, kad dialogo su visuomene nebus – „per rinkimus galėsite išsirinkti kitą valdžią“. Nepritarianti visuomenės dalis tad labai sąmoningai įvaryta į kampą. O tada dar galutiniam išerzinimui ceremonija surengiama lauke ir pastatomos tvoros. Galutinis rezultatas šlykštus visiems savaip: turbūt ir elitui, ir protestuotojams, o jau tikrai visai likusiai visuomenės daliai.

Prof. V. Landsbergio neadekvatus komentaras siunčia aiškią žinią, kaip į visuomenę valdantieji žiūrės ateinančiais metais. Išvadino renginį sabotavusius „ne Lietuvos žmonėmis“, „Jedinstvo“, „fašistais“, „pamišėliais“ ir kitaip, pasakyti, kad „tegul jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu.“ Tarp eilučių vėl girdime: šuo loja, karavanas eina. Ir iš praeities ataidi chrestomatinis žodis „šunauja“.

Priminimas, kodėl tik ši valdžia sugeba privesti visuomenę iki tokio elgesio, ir kodėl nieko geriau ir ateinančiais metais tikėtis neverta. Kad ir sunkiai tikėdamas tokia viltim, visgi linkėčiau, kad šios dienos makabriškas reginys būtų atspirties taškas permąstyti tragišką Lietuvos būklę ir sąmoningai apsispręsti eiti kompromisų ir pagarbos vieni kitiems keliu. Patyčių iš gyvųjų ir mirusiųjų Lietuvai su kaupu užtenka“, - teigė politologas.

The post Šalies visuomenės veikėjai sutaria - valdžia pati išprovokavo žmonių reakciją appeared first on LAIKMETIS.

Laikmetis.lt paprašė pakomentuoti savivaldybės sprendimą politologų Vytauto Sinicos ir Andriaus Švarplio.

„Remigijaus Šimašiaus sprendimas neleisti mitinguoti Šeimų maršui rodo arba visišką kvailumą, arba sąmoningą norą kurstyti vertybinius konfliktus visuomenėje. Spėčiau, kad susiduriame būtent su kurstymu, nes tą patį modelį jis jau taikė kurdamas paplūdimį Lukiškių aikštėje. Neišduotas leidimas savaime aktualizuoja renginį ir įtikinamai parodo esant diskriminaciją situacijoje, kai Seime buvo bent laikinai atsitraukta nuo visų leftistinių šeimą griaunančių projektų ir tarytum nebebuvo konkrečių klausimų, prieš kuriuos mitinguoti dabar būtų įtikinama būtinybė. R. Šimašius tokį klausimą paduoda ant lėkštutės - juo tapo pati tradicinių pažiūrų cenzūra“, - Laikmetis.lt komentavo V. Sinica.

„Šiaip šokiruoja gal net ne tiek pats Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, o tai kaip jį komentavo Vilniaus meras R. Šimašius. Meras ėmėsi vertinti protesto turinį ir neradęs ten tinkamų politinių idėjų, uždraudė renginį. Teisė į taikius susirinkimus yra laikoma viena pagrindinių prigimtinių žmogaus teisių“, - sakė A. Švarplys.

Teisė mitinguoti yra užfiksuota mūsų Konstitucijos 36 straipsnyje, taip pat mūsų kalbintas pašnekovas prisiminė ir JAV Konstitucijos pirmą pataisą, kurios prasmė yra būtent apsaugoti nuo tokių veiksmų, kaip Laisvės partijos dominuojamos Vilniaus savivaldybės.

Esame 99 proc. tikri, kad teismo sprendimas bus mūsų naudai.

„Ši prigimtinė teisė saugo piliečių teisę į protestą nuo valdžios politinių ir administracinių ribojimų. Dabar būtent taip ir atsitiko, ko neslepia net pats meras. Jis ėmėsi vertinti piliečių susirinkimo turinį: jam nepatiko, kad Šeimų Maršo metu sveikinimo žodį tarė pats valstybės Prezidentas G. Nausėda, taip pat minėjo, kad tai yra „politinis festivalis“, kad „nėra dėl ko protestuoti“, - tęsė A. Švarplys.

„Esame 99 proc. tikri, kad teismo sprendimas bus mūsų naudai, nes savivaldybės sprendimas remiasi tik prielaidomis, kad susirinks per daug žmonių ir neužteks vietos, kad žmonės nedėvės kaukių. Visas šis sprendimas yra grįstas jeigu, jeigu, jeigu...Nors mes sakome, kad gali atvykti mažiau žmonių, nei telpa aikštėje. Kitas dalykas, susirinks šeimos, kurioms nereikia laikytis socialinio atstumo. Gali būti keturi ar penki žmonės, kurie stovės grupelėmis. Įstatymiškai negalima pagrįsti neleidimo mitinguoti“, - Laikmetis.lt sakė A. Daunys.

„Visuomenės santarvei Vilniaus savivaldybės sprendimas yra labai blogas ėjimas, tačiau jis yra labai naudingas Šeimų sąjūdžio raidai. Protestuotojai tikrai gali laimėti šį ginčą teisme. Pirmiausiai todėl, kad susirinkimų laisvė yra viena iš taikomų beveik besąlygiškai, ką matėme ir iš to, kad mitingai buvo leidžiami karantino metu, kai riboti net šeimų susitikimai. Egzistuoja ir praktika, ir loginis pagrindas leisti piliečiams reikšti pilietinę poziciją“, - teigė V. Sinica.

„Bet dar akivaizdžiau tai, kad pats R. Šimašius absurdiškai motyvavo savo draudimą, apsiėmęs vertinti ir spręsti, ar tai tikrai protestas ir ar yra prieš ką protestuoti. Meras ar joks kitas politikas negali spręsti, ar yra prieš ką protestuoti - tai sprendžia patys žmonės. Juo labiau, kai protestuojama iš esmės prieš mero partijos veiksmus ir politiką. Šiame kontekste R. Šimašiaus sprendimas ir ypač argumentai natūraliai primena žmonėms diktatorių savivaliavimą. Neturiu abejonių, kad jeigu teismas bus sąžiningas, protesto rengėjai turėtų laimėti. Visos šios įtampos galėjo nebūti, jei ne R. Šimašiaus veiksmai“, - Laikmetis.lt teigė V. Sinica.

„Vyksta pilietinės visuomenės konstitucinės laisvės apribojimas remiantis politiniu angažuotumu. Vilniaus valdžia (konkrečiai Laisvės partija ir TS/LKD) į pilietinės visuomenės renginį pažiūrėjo kaip į politinį konkurentą ir panaudojusi administracinę galią susidorojo su juo. Įdomu tai, kad dabar šiomis dienomis Baltarusijoje vyko nedidelis protestas, kurį leido šiaip diktatoriškais, brutaliais, fizinio susidorojimo veiksmais prieš oponuojančius savo piliečius pasižymintis A. Lukašenkos režimas. Turbūt neatsitiktinai tarp lietuvių šaipokų atsirado nauja pavardė Šimašenko...“, - ironizavo A. Švarplys.

Pagal įstatymus Administracinis teismas sprendimą turėtų priimti per tris darbo dienas. „Šeimų sąjūdis“ planavo protesto mitingą birželio 15 – 17 d.

The post „Šeimų sąjūdis“ Vilniaus savivaldybės sprendimą neleisti mitinguoti apskundė teismui - politologų komentarai appeared first on LAIKMETIS.

Tradicionalistai turi visišką teisę ginti savo konstitucines sampratas ir priešintis elitistiniu biurokratiniu būdu primetamoms „euro zonos šalių vertybėms“. Tačiau rimta politinė programa visuomet turi ką pasakyti visoms visuomenės grupėms bei politiniams oponentams. Kitaip ji nebus rimta.

Kol kas tradicionalistai nesiunčia jokios žinutės minėtoms grupėms, išskyrus karą. Taip, prieš Lietuvos Konstituciją vykdomas karas, siekiama performuluoti šeimos sampratą. Viešajame lauke (LRT) begėdiškai stumiama politikos ir gyvenimo seksualizacija. Seime ir Vyriausybėje valdo tie, kurie neatstovauja Lietuvos konstitucinėms sampratoms, vadinasi daugumos piliečių nuostatoms. Tačiau gintis ir pulti yra tiktai pirmos ir nebrandžios politinės fazės bruožas. Reikia užaugti ir siūlyti bendro gyvenimo taisykles. Nes karas nėra bendras gyvenimas, o gyventi reikės.

Karas nėra bendras gyvenimas, o gyventi reikės.

Tradicionalistai turi pripažinti Lietuvos žydų kultūrinį paveldą, kuris yra įspūdingas. Pripažinti ir akcentuoti holokaustą Lietuvoje, lietuvių vaidmenį jame, bet kartu pasakyti, kad holokausto atmintis neturi virsti nusipelniusių Lietuvos valstybingumui žmonių niekinimu. Sėsti ir kartu sutarti, kaip turi būti viešai atmenami tarp dviejų totalitarinių režimų girnų atsidūrę politiniai veikėjai. Lietuva nėra vienintelė šalis, susidūrusi su tokio pobūdžio problemomis ir pasaulyje yra įvairių atminimo formų.

Tradicionalistai turi nusiųsti žinutę LGBT: jūs esate Lietuvos piliečiai ir mes suinteresuoti, kad jūsų pilietinės, politinės ir socialinės teisės būtų užtikrintos. Tačiau nevalia keisti dviejų lyčių, šeimos ir santuokos prasmės. Nevalia kėsintis į religines, sąžinės, tikėjimo, žodžio laisves, negalima transformuoti švietimo sistemos pagal seksualizacijos (lyties pasirenkamumo) principą. Reikia tartis dėl bendro gyvenimo ar kitokios formos įstatymo.

Taip pat reikia eiti pas Lietuvos lenkus ir tartis dėl jų problemų. Reikia rodyti atvirumą ir aiškintis kur yra raudonos linijos. Aiškintis reikia kartu, o ne atskirai pavieniui.

Kol kas jokio tarimosi nėra. Vyrauja jėgos principas: kas valdo Seimą, LRT, to ir valia. Elitistinis buldozeris iššaukia vis labiau masinį pasipriešinimą.

Tradicionalistai turi paruošti programą su siūlomais sugyvenimo modeliais, o svarbiausia - įsileisti į savo mąstyseną šias nuostatas. Ir eiti realiai ieškoti dialogo, steigti viešų diskusijų forumus. Elitistai turi nustoti triggerinti visuomenę, nenuleidinėti revoliucijų iš viršaus ir taip pat ieškoti politinio dialogo. Jie labai klysta galvodami perlaužti visuomenei stuburą kabinetinėmis instrukcijomis.

Be šito Lietuvos laukia masinis konfliktas. Nėra abejonių, kad yra ne vienas to norintis.

Kol kas abejose pusėse yra politinis tikros lyderystės vakuumas. Kol dar ne vėlu, reikia bandyti. Vėliau gali būti peržengtas slenkstis ir įsisiūbuos masiniai referenduminiai judėjimai, kuriuos bus labai sunku civilizuotai suvaldyti.

Požeminė perėja Vilniuje tapo susipriešinimo simboliu, Vu-du badoma lėlyte, sublimacijos koncentratu. Tipiška pradinė primityvaus konflikto fazė. Kas ryšis iš jos išvesti?

The post Dr. Andrius Švarplys. Be dialogo Lietuvos laukia didžiulis konfliktas appeared first on LAIKMETIS.