Apie tai šeštadienį jis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Mano sprendimas yra likti mieste, užmigti ir atsibusti su miesto problemomis, įgyvendinti pažadėtus darbus. Nes ant mano pečių (...) uždėtos miesto mero regalijos yra ne tik sunkios, bet ir svarbios patikėta atsakomybe, tad jas gali nuimti tik alytiškiai“, – feisbuke rašė N. Cesiulis.

Meras teigė likti pareigose pažadėjęs Alytaus miesto žmonėms.

„Ne kartą ir ne vienoje scenoje esu pasakęs, kad jei alytiškiai išrinks mane antrai kadencijai, mero pareigų nekeisiu nei į Seimo nario, nei į europarlamentaro ar ministro kėdę“, – teigė N. Cesiulis. 

N. Cesiulį į vidaus reikalų ministrus pasiūlė būsimasis premjeras Gintautas Paluckas.

„Nelengvas sprendimas, bet tikiu, kad teisingas, nes jis yra mano. Ačiū premjerui ir komandai už pasitikėjimą ir įvertinimą. Tikiu, kad turėsime kitą naują ir kompetentingą Vidaus reikalų ministerijos ministrą“, – rašė jis.

Socialdemokratas N. Cesiulis Alytaus mero pareigas eina nuo 2019-ųjų. Jis labiausiai išgarsėjo per „Ekologistikos“ teritorijoje kilusį panaudotų padangų gaisrą.

The post Kandidatu į vidaus reikalų ministrų įvardytas N. Cesiulis nusprendė likti Alytaus miesto meru appeared first on LAIKMETIS.

Anot jo, finansinė parama bus sumokama gydytojams, kurie pasirašys darbo sutartį ketveriems metams ir atvyks gyventi į Alytų. 

Iki šiol atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams trejus metus buvo mokama po 10 tūkst. eurų į rankas kasmet. 

Taip pat pakeista trūkstamų specialybių rezidentų finansinės paramos tvarka – ją nuo šiol iš miesto savivaldybės gaus ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys rezidentai.

Anksčiau rezidentui, tęsiančiam studijas valstybės nefinansuojamoje vietoje, kasmet mokama ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų dydžio stipendija pagal rezidentūros išlaidų sąmatą, skirtą joms padengti. Nuo šiol tokia pat finansinė parama bus skiriama ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems rezidentams.

Metinę stipendiją, kuri atitinka universitetų nustatytą metinę rezidentūros kainą, Alytaus miesto savivaldybė gali skirti nepaisant kokiame kurse studijuoja rezidentas.

Pabaigus rezidentūros studijas, gydytojai bus kviečiami dirbti pasirinktoje Alytaus gydymo įstaigoje tiek pat metų, kiek Alytus jam mokėjo stipendiją.

Stipendijas šiuo metu gauna 16 būsimų gydytojų, iš kurių vienas jau pradėjo dirbti apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje.

Alytaus miesto savivaldybė atvykstantiems dirbti trūkstamų specialybių gydytojams į jai pavaldžias gydymo įstaigas finansinę paramą skiria nuo 2019 metų –  trejus metus į rankas buvo mokama po 5 tūkst. eurų.

Nuo to laiko į Alytaus polikliniką ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę pritraukta 15 gydytojų.

The post Alytus trūkstamų specialybių gydytojus ketina pritraukti tūkstantine parama appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienio vakarą Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių garbės sargyba budės paskutine Lietuvos okupacijos auka vadinamo A. Sakalausko žūties vietoje prie paminklinio akmens netoli Seimo.

Vėliau tylos minute bus pagerbtas kario savanorio atminimas, nuaidės atminimo salvės, vyks gėlių padėjimo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, laukiama atvykstant pirmojo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio.

Metinių proga iki rugsėjo 2-osios Seimo II rūmų parodų galerijoje veiks fotografijų paroda „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris Artūras Sakalauskas (1963–1991)“, į ją įėjimas laisvas.

Tuo metu Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčioje trečiadienį bus laikomos šv. mišios, vėliau – pagerbimo ceremonija prie A. Sakalausko kapo.

Šeštadienį Alytuje rengiamas A. Sakalausko vardo futbolo turnyras, jame dalyvaus KASP, Lietuvos kariuomenės dalinių, Lenkijos kariuomenės atstovų komandos.

Būdamas 27 metų A. Sakalauskas 1991-ųjų sausį įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 metų rugpjūčio 19 dieną jis kartu su Alytaus rinktinės savanoriais vėl stojo ginti parlamento.

1991 metų rugpjūčio 21 dieną, žlungant pučui Maskvoje, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų specialiosios paskirties dalinio kariais.

Jie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu A. Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

The post Vilniuje ir Alytuje - kario savanorio A. Sakalausko žūties metinių minėjimo renginiai appeared first on LAIKMETIS.

Ti­kin­tie­siems, mėgs­tan­tiems lan­ky­tis ir ki­to­se ša­lies pa­ra­pi­jo­se, įdo­mu, ar nau­ja­sis Pir­mo­jo Aly­taus kle­bo­nas at­vyks su le­gen­di­niu ka­ti­nu Nag­liu, dėl kai­lio spal­vos dar va­di­na­mu Ry­ži­ku? 

Vi­sus pa­ly­din­tis, pa­kal­bi­nan­tis ka­ti­nas – vie­tos įžy­my­bė, tu­rin­tis sa­vo ins­tag­ra­mą. Ka­ti­nui, kaip mėgs­ta pa­sa­ko­ti Ker­na­vės kle­bo­nas, pa­tin­ka mie­go­ti ant kny­gų, lan­ko­si jis ir mi­šio­se, ka­vi­nė­se, tu­ri sa­vo au­kų dė­žu­tę ir per mė­ne­sį su­si­ren­ka po ke­lis šim­tus eu­rų. Tad iš­lai­ko sa­ve, bro­lį, bi­čiu­lį šu­nį, pri­rei­kus pa­sko­li­na pi­ni­gų ir ku­ni­gui.

Prieš dve­jus me­tus, ap­si­lan­kius Ker­na­vė­je, kle­bo­nas pa­sa­ko­jo, jog ka­ti­nui Nag­liui pa­tin­ka, kad jį glos­ty­tų, jis iš­si­rei­ka­lau­ja dė­me­sio. Tad vie­nas jau­nuo­lis ins­tag­ra­me su­kū­rė jam pa­sky­rą „Ker­na­vės ry­ži­kas“. Jis ga­na pa­mal­dus, vos var­pas su­skam­ba bė­ga į baž­ny­čią. Dar žmo­nės bū­na ne­spė­ję su­si­rink­ti, o jis jau čia kur bu­vęs, kur ne­bu­vęs. Kar­tais per šven­tas mi­šias at­si­sė­da ant suo­lo ir pa­mėg­džio­ja pa­ra­pi­jie­čius. Vi­si žmo­nės pa­krei­pę gal­vas klau­so­si pa­moks­lo, Nag­lis, pa­krei­pęs gal­vą ir iš­tem­pęs au­sy­tes, ir­gi įdė­miai klau­so. 

„Į Aly­tų at­vyk­siu vie­nas, Nag­liui jau 14 me­tų, pės­tu­te par­ei­ti at­gal į Ker­na­vę bū­tų per sun­ku, o į sa­vo na­mus jis tik­rai eis. Ten jo vie­ta, o ir pri­žiū­rė­ti bus kam. Ker­na­vė­je jis jau­čia­si kri­viu, sa­va­ran­kiš­ku ka­ti­nu, Aly­tu­je ne­tu­rė­tų to­kios lais­vės“, – kal­bė­jo kle­bo­nas M. Ta­lu­tis.

Pa­klaus­tas, ka­da pats at­vyks į Pir­mo­jo Aly­taus pa­ra­pi­ją, ati­ta­rė, kad tik­riau­siai tai bus jau po Žo­li­nės. Nau­ja­sis kle­bo­nas nors ir aukš­tai­tis, dzū­kuo­ja, tei­gia, kad šios tar­mės iš­mo­ko še­šis me­tus dva­si­nin­ko tar­nys­tę at­lik­da­mas Puns­ke.

Kle­bo­nas Ma­rius ne­draus­da­vo į baž­ny­čią pa­ra­pi­jie­čiams at­si­ves­ti au­gin­ti­nių. Ke­tur­ko­jų te­ko ma­ty­ti ir Bab­riš­kių Šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo baž­ny­čio­je, kur kle­bo­nau­ja ku­ni­gas Pran­ciš­kus Či­vi­lis. Ir pri­va­čio­je Ro­ko­nių baž­ny­čio­je per mi­šias tu­pin­tis ka­ti­nas – tar­si mei­lės ir ge­ru­mo sim­bo­lis.

The post Kunigas M. Ta­lu­tis: į Aly­tų at­vyk­siu vie­nas, be katino appeared first on LAIKMETIS.

Minėjimas vyks partizanų žūties vietoje Žemaitėlių kaime, kur dabar pastatytas paminklas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1949 metų kovo 7 dieną Kalesninkų miške sovietų vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas vykdė karinę operaciją. Per ją sunaikinti du Dainavos apygardos štabo bunkeriai prie Žemaitėlių ir Jotiškių kaimų.

Viename – Dainavos apygardos štabo – bunkeryje  Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentai Rytas (Algirdas Skinkys) ir Varnas (būsimas poetas Kostas Kubilinskas) nušovė miegantį Šarūno rinktinės vadą, nuo 1948 metų spalio mėnesio laikinai ėjusį Dainavos apygardos vado pareigas Benediktą Labėną (Labenską)-Kariūną.

Kitame – Kazimieraičio rinktinės štabo – bunkeryje žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas V. Voveris-Žaibas, Kazimieraičio rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, šios tėvūnijos būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir skyriaus vadas Petras Šilanskas-Labutis.

Žuvusiųjų palaikai buvo išniekinti MGB Alytaus apskrities skyriaus kieme. Jų užkasimo vieta iki šiol nerasta.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

The post Alytaus rajone bus minimos partizano V. Voverio-Žaibo 75-osios žūties metinės appeared first on LAIKMETIS.

Renginys vyko miesto Jaunimo centre.

Vilkaviškio vyskupija pasakoja: „Dramos studijų „Taškas” ir „Skrajokliai” etiudas, parapijos jaunimo giesmės ir šokiai, futbolo žaidėjo Sauliaus Mikoliūno liudijimas, viktorina, Gitos ir Jokūbo žodžiai, jaunatviškas juokas ir šypsenos – dar labiau priartino pal. Karolį Akutį prie mūsų, o per jį arčiau mūsų pats Jėzus".

Dėkota įmonei, parėmusiai knygos išleidimą, leidyklai – spaustuvei, išspausdinusiai knygą, vertėjai, kalbos redaktorei ir „visiems bei kiekvienam asmeniškai, kad tikite Dievo darbais per žmones ir padedate juos įgyvendinti".

Knygą galima įsigyti Alytaus Šv. Kazimiero parapijos knygynėlyje, netrukus ir Šv. Jurgio knygyne Marijampolėje (su siuntimu į kitus miestus, miestelius ir kaimus).

„Karoli Akuti, melski už mus!" - priduriama pranešime.

Renginio akimirkos / Vilkaviškio vyskupijos nuotr.

The post Įvyko komiksų knygos apie Karolį Akutį pristatymas Alytuje appeared first on LAIKMETIS.

Alytaus Šv. Kazimiero bendruomenė, lydima klebono Ryčio Baltrušaičio, lapkričio viduryje leidosi į piligriminę kelionę po Italiją.

Kelionės tikslas buvo padėkoti Dievui už palaimintąjį Karolį Akutį, kurio pirmo laipsnio relikvijos yra saugomos Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje.

Dalinamasi, kad lapkričio 14 dieną keliauninkai lankėsi Asyžiaus Rūbų Atidavimo šventovėje, kurioje yra palaimintojo Karolio kūno relikvija.

Pasakojama, kad lankydami Šv. Rufino katedrą, jie „išgyveno, kunigo R. Baltrušaičio žodžiais tariant, Dangaus bučinį", netikėtai susitikdami Karolio Akučio mamą Antonią. Ši alytiškių grupei linkėjo, kad, sekant jos sūnaus pavyzdžiu, Eucharistija taptų kiekvieno iš jų gyvenimo centru.

Piligrimai iš Alytaus taip pat dalyvavo ir tradicinėje bendrojoje popiežiaus audiencijoje Vatikane, o įspūdžiais buvo dalinamasi bažnyčios paskyroje feisbuke.

Alytaus Šv. Kazimiero Bažnyčia šiuo metu kviečia: „Mielieji, džiaugiamės, jog pagaliau turime komiksų knygelę apie palaimintąjį Karolį Akutį, penkiolikmetį, skaitmeninių technologijų gerbėją, sukūrusį stulbinamą parodą apie Eucharistinius stebuklus visame pasaulyje, todėl vadinamą - 21 amžiaus interneto apaštalu".

Ji ragina atvykti į komiksų knygelės pristatymo vakarą lapkričio 27 d. 17.30 val. Alytaus Jaunimo centre (Tvirtovės g. 3).

The post Piligrimai iš Alytaus netikėtai sutiko palaimintojo Karolio Akučio mamą appeared first on LAIKMETIS.

Alytaus Šv. Kazimiero parapija išleido komiksų knygelę apie palaimintąjį Karolį Akutį. Penkiolikmetį, skaitmeninių technologijų gerbėją, sukūrusį stulbinamą parodą apie Eucharistinius stebuklus visame pasaulyje, todėl vadinamą XXI amžiaus interneto apaštalu.

„Jūsų laukia aktorių etiudas, knygelės pristatymas, įkvepiantys muzikiniai bei žaismingi intarpai. Savo įžvalgomis ir patirtimi pasidalins svečias - futbolo žaidėjas Saulius Mikoliūnas. Laukiame jūsų!" - skelbiama pranešime.

Daugiau informacijos.

The post Komiksų knygelės apie palaimintąjį Karolį Akutį pristatymas Alytuje appeared first on LAIKMETIS.

Šeimoje dažnai buvo prisimenamos Lietuvos Nepriklausomybės kovos. Būdamas šeštoje ar septintoje klasėje, Artūras su kitais mokiniais slapta spalvino draudžiamas trispalves, o per istorijos pamoką, su dviem klasės draugais, ant kitų mokyklos kabinetų durų, klijavo popierines trispalves vėliavėles ir lapelius su užrašu „Už laisvą Lietuvą“. Už tokį Vasario 16-osios paminėjimą sovietmečiu, A. Sakalauskas buvo įtrauktas į Alytaus milicijos nepilnamečių įskaitą bei pateko į KGB akiratį.

Mokydamasis vidurinėje mokykloje Artūras mėgo sportuoti, lankė rankinio treniruotes sporto mokykloje, vėliau žaidė Alytaus „Varsos“ rankinio komandoje.1981 m. A. Sakalauskas baigė Alytaus 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Alytaus Dainavos progimnazija) ir stojo į Žemės ūkio akademiją, tačiau pritrūko pusės stojamojo balo. Tuomet mokėsi Alytaus 9-oje profesinės technikos mokykloje, kurioje įgijo metalo apdirbėjo-surinkėjo specialybę. Iki pat lemtingų 1991 m. įvykių dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

Po 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką, stojo savanoriu į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuriamą Alytaus rinktinę (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-oji rinktinė). Jis kartu su kitais savanoriais dalyvavo vykdant savanoriams skirtas užduotis – rūpinosi 1991 m. vasario 9 d. referendumo balsadėžių su biuleteniais apsauga, užtikrino saugų biuletenių pristatymą Centrinei balsavimo komisijai, vykdė IV Pasaulio lietuvių žaidynių dalyvių apsaugą. Budėjo Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune ir Sitkūnuose (Kauno raj.).

Maskvoje 1991 m. rugpjūčio 19 d. prasidėjo karinis pučas, juo bandyta užkirsti kelią sutarties dėl naujos Suverenių valstybių sąjungos, kuri turėjo panaikinti Sovietų Sąjungą, pasirašymui. Apie situacijos rimtumą bylojo aplinkybė, kad Lietuvos Vyriausybė dar kartą išsiuntė užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą į užsienį su įgaliojimais sudaryti Lietuvos Respublikos egzilinę Vyriausybę, jei Lietuvos Vyriausybei būtų sutrukdyta eiti pareigas.

Dar vasaros pradžioje buvo pradėta stiprinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų, kuriuose dirbo nepriklausomos Lietuvos parlamentas, gynybą. Aplink pastatą buvo įrengtas minų laukas, iškasti prieštankiniai grioviai, sustiprintos barikados, įrengti apsaugos postai, kuriuose budėjo kariai savanoriai.

Pučo pradžioje buvo sustiprinta parlamento apsauga, padidintas apsaugos postų skaičius, dalis postų perkelta į išorinę parlamento dalį stebėti sovietinės kariuomenės judėjimo. Pučo dienomis pačiuose rūmuose buvo įrengtos smėlio maišų užtvaros, įrengti medicinos punktai, o svarbiausi dokumentai iš Parlamento buvo pervežti į saugesnę vietą. Būta pranešimų, kad bus atakuojamas Parlamentas ir Vyriausybė, bus bandoma internuoti ar net likviduoti Aukščiausiosios Tarybos deputatus ir Vyriausybės narius.

Dėl to buvo greitai mobilizuotas rūmų gynybai reikalingas žmonių skaičius, buvo sukviesti savanoriai iš visų rinktinių Lietuvoje, tarp jų ir savanoriai iš Alytaus. Kartu su jais ginti Aukščiausios Tarybos rūmų atvyko ir A. Sakalauskas.

1991 m. rugpjūčio 21 d., jau žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu buvo nušautas Alytaus rinktinės savanoris A. Sakalauskas, dar keletas savanorių buvo sužeisti sovietų sprogstamųjų užtaisų. Artūras Sakalauskas tapo paskutiniąja auka XX amžiuje, paaukota už Lietuvos Nepriklausomybę.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, parlamento gynėjai ir visuomenė su A. Sakalausku atsisveikino prie Parlamento Vilniuje. Vėliau jis buvo pervežtas į Alytų ir pašarvotas Alytaus sporto rūmuose, laidotuvės vyko 1991 m. rugpjūčio 25 d.

A. Sakalauskas buvo palaidotas Alytuje, prie Šv. Angelų Sargų bažnyčios esančiose kapinėse, šalia 1919 metais Nepriklausomybės kovose žuvusio pirmojo Lietuvos karininko Antano Juozapavičiaus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už didvyrišką narsumą ir ištvermę ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę Artūras Sakalauskas apdovanotas (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), 1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medaliu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. spalio 29 d. įsakymu už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą A. Sakalauskas apdovanotas (po mirties) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

2010 metais Alytaus senamiestyje Artūro Sakalausko vardu buvo pavadinta gatvė. 2011 metais ant Alytaus Dainavos progimnazijos sienos, kurioje 1970–1981 m. mokėsi A. Sakalauskas, atidengta atminimo lenta. Kasmet rugpjūčio mėnesį Alytuje vyksta futbolo turnyras, skirtas savanorio Artūro Sakalausko taurei laimėti. Turnyre rungiasi profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai.

A. Sakalausko žūties vietoje, Vilniuje, netoli Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, A. Goštauto gatvėje pastatytas paminklinis akmuo su metaliniu kryžiumi. Ant paminklo iškalti žodžiai: „Čia žuvo gindamas Lietuvos parlamentą savanoris Artūras Sakalauskas. 1991 rugpjūčio 21“. Šalia paminklo yra pasodintas atminimo ąžuolas. Šioje vietoje kasmet vyksta parlamento gynėjui skirti minėjimai.

The post Prisimenant prieš 60 metų gimusį Alytaus rinktinės savanorį, Lietuvos parlamento gynėją A. Sakalauską appeared first on LAIKMETIS.

12 - 17.30 val. vyks Eucharistinė adoracija bažnyčioje.

18 val. vyks Eucharistija.

Homiliją tądien sakys Šakių parapijos vikaras kunigas Tautvydas Kapcevičius.

Liturgijoje giedos Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras.

Po šv. Mišių vyks Kauno sakralinės muzikos mokyklos choro koncertas bažnyčioje.

Bažnyčios knygynėlyje galima įsigyti apyrankę/vėrinį su pal. Karolio Akučio mintimi „Non io ma Dio“ („Ne aš, o Dievas“).

The post Alytuje vyks pal. Karolio Akučio minėjimas appeared first on LAIKMETIS.