Apžvalgininkai atidžiai stebėjo tas derybas, kad sužinotų, kaip toli Kremlius eis palaikydamas Minsko režimą, A. Lukašenkai sekmadienį įsakius pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė Sofija Sapega. Jie buvo sulaikyti.

Po priverstinio lėktuvo nutupdymo Europos Sąjunga paragino Bendrijoje įsikūrusius vežėjus vengti Baltarusijos oro erdvės ir pažadėjo paskelbti naujų sankcijų prieš A. Lukašenką ir režimo pareigūnus.

Vėliau ir Baltieji rūmai paskelbė, kad Baltarusija sulauks JAV sankcijų, o amerikiečių keleiviniai lėktuvai turi „būti labai atsargūs“, jei ketinama skristi virš Baltarusijos oro erdvės.

„Kuriame Sąjunginę valstybę“

Per derybas Sočyje V. Putinas šiltai pasveikino A. Lukašenką ir sutiko su juo, kad Vakarų reakcija dėl lėktuvo yra „emocijų protrūkis“.

Rusijos lyderis sakė, kad „labai džiaugiasi“ matydamas A. Lukašenką ir kad jiedu turėtų eiti paplaukioti.

Kruopščiai suformuluotose replikose prieš žurnalistus V. Putinas taip pat sakė, kad 2013 metais, kai tuometinio Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas leistis Austrijoje, Vakarų pasipiktinimo nebuvo daug.

„Prezidentas buvo išvestas iš lėktuvo ir nieko, tyla“, – pradėdamas derybas sakė V. Putinas.

Lėktuvui, kuriuo iš Maskvos skrido E. Moralesas, teko kelias valandas praleisti Vienoje, įtariant, kad orlaivyje buvo bėglys JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Tačiau skirtingai nuo incidento Baltarusijoje, į kurį buvo įtrauktas naikintuvas ir per kurį pranešta apie orlaivyje neva esančią bombą, Bolivijos lėktuvą, anot „The Washington Post“, teko tupdyti dėl biurokratijos: kelios Europos šalys atsisakė leisti jam patekti į jų oro erdvę, ir buvo kilę neaiškumų dėl tolesnio maršruto namo, vėliau žurnalistams sakė Bolivijos pareigūnai.

A. Lukašenka Sočyje skundėsi, esą Vakarai siekia sukelti neramumų jo šalyje.

„Vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį“, – sakė A. Lukašenka, turėdamas omenyje protestus prieš jo režimą, kilusius po ginčijamų prezidento rinkimų.

„Aišku, ko tie draugai vakariečiai iš mūsų nori“, – kalbėjo autoritarinis prezidentas.

A. Lukašenka, į Sočį atvykęs su portfeliu, sakė norintis parodyti V. Putinui „tam tikrus dokumentus“, susijusius su „Ryanair“ incidentu, ir dėkojo už palaikymą konflikte su Vakarais.

Derybos truko ilgiau nei penkias valandas, tačiau apie jų rezultatus pranešta nebuvo.

Be kita ko, V. Putinas ir A. Lukašenka gyrė augantį dvišalį bendradarbiavimą.

„Kuriame Sąjunginę valstybę“, – prasidėjus deryboms Sočyje svečiui sakė Rusijos vadovas.

„Užtikrintai judame ta linkme, tas darbas jau duoda konkrečių rezultatų mūsų piliečiams“, – nurodė jis.

Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius. Rusija ragina stiprinti šalių integraciją, tačiau A. Lukašenka anksčiau nekart atmetė abiejų valstybių suvienijimo galimybę. 

Pastaraisiais metais, kilus įtampai tarp Maskvos ir Minsko, A. Lukašenka vis labiau siekdavo bendrauti su Vakarais ir garsėdavo savo pastangomis kiršinti Rusiją su ES, kai jam tai patogu.

Tačiau po incidento su „Ryanair“ lėktuvu A. Lukašenkos galimybės, panašu, yra ribotos.

V. Putinas ir A. Lukašenka reguliariai susitikinėja nuo rugpjūčio, kai po ginčijamų rinkimų prasidėjo masiniai protestai dėl beveik tris dešimtmečius besitęsiančio A. Lukašenkos valdymo.

66-erių Baltarusijos autoritarinis prezidentas ėmėsi negailestingų represijų prieš savo oponentus ir, pasmerktas Vakarų, vis labiau linksta V. Putino pusėn.

Keli žmonės žuvo per neramumus Baltarusijoje, tūkstančiai buvo sulaikyti, šimtai pranešė apie kankinimus kalėjime.

Sekmadienį įvykęs priverstinis orlaivio nutupdymas buvo dramatiškas eskalavimas – ES vadovai apkaltino Minską iš esmės užgrobus Europos lėktuvą, kad areštuotų R. Pratasevičių.

The post Tvyrant Vakarų pasipiktinimui dėl lėktuvo nukreipimo V. Putinas Sočyje priėmė A. Lukašenką appeared first on LAIKMETIS.