„Labai džiaugiamės, kad esate su mumis! Dėkojame už nuoširdžią Jūsų tarnystę, už nuolatinį rūpestį mumis, už mūsų šventovės begalinį puoselėjimą! Te visi Jūsų darbai būna paguoda Viešpačiui ir džiaugsmas žmonėms! Te Dievas laimina ir saugo, o mes lydime malda!" - rašoma jos pranešime.

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas neseniai buvo spaudoje kalbintas apie ant bažnyčios bokšto atsiradusius ryšio palaikymo siųstuvus.

„Ramygalos bažnyčia nėra kultūros paveldo pastatas, o antra – ant daugelio bažnyčių yra iškelti ryšio palaikymo siųstuvai. Truskavos bažnyčioje yra iškeltos antenos. Ant Ramygalos bažnyčios jau seniai iškeltos antenos. Kai pradėjau dirbti Ramygaloje, jau radau iškeltas antenas. Yra sudarytos sutartys su bendrovėmis „Telia“ ir „Bitė Lietuva“. Noriu nutraukti sutartis, nes moka nedidelius pinigus. Ir naudos nedaug, o ir bažnyčios vaizdą gadina", - kalbėjo jis „Jūsų Panevėžys".

A. Puško yra Ramygalos, Truskavos ir Anciškio klebonas.

The post Ramygalos parapija džiaugiasi septintais metais su kunigu A. Puško appeared first on LAIKMETIS.

Rekordiškai išaugusios sąskaitos už elektrą į neviltį varo ir Panevėžio rajono bažnyčias. Maldos namai dar nešildomi – dvasininkai sako, kad ateityje teks priprasti prie šaltų Dievo namų ir parapijiečius į pamaldas kviečia ateiti su vilnonėmis kojinėmis, žieminiais batais ir šiltais kailiniais.

Skaičiuoja tūkstantines sąskaitas

Vieni maldos namai išvis neturi jokios šildymo sistemos, kiti turi, bet dar nejungia ir parapijiečius šildo pledais, kilimėliais ar pagalvėmis.

Šiuo metu Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje temperatūra laikosi ties 12 laipsnių šilumos padala. Bazilika šildoma elektra – infraraudonųjų spindulių lempomis, tačiau šį rudenį jos nė karto nebuvo įjungtos.

Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. Gediminas Jankūnas skaičiuoja tūkstantinę sąskaitą.

„Už keturis objektus: baziliką, kleboniją, parapijos namus ir piligrimų centrą, kai buvo elektros kainų pakilimas, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais už elektrą mokėjome 3800 eurų, kas anksčiau būdavo 600–800 eurų. Dabar kiek nukritus rinkos kainai, už praėjusį mėnesį sąskaita siekė 1800 eurų“, – skaičius pateikė kunigas G. Jankūnas.

Anot klebono, bazilikoje šildymas dar neįjungtas, kol kas skaičiuojami kiti kaštai, bazilikos, parapijos namų, raštinės apšvietimas. O pati klebonija šildoma sistema oras–oras, kuri buvo įrengta prieš dvejus metus.

„Esam įjungę taupymo režimą. Nuo spalio pabaigos mūsų senoje klebonijoje – piligrimų centre – nebegyvena ukrainiečių šeima, kuri taip pat šildėsi elektra. Patalpos nėra pritaikytos žiemos sezonui, negalime užtikrinti nei tinkamo šildymo, nei kitų eksploatavimo dalykų. Šeima išsikėlė gyventi į Linkaučius, bet, kiek žinau, šiuo metu ji laikinai išvykusi į Ukrainą susitvarkyti dokumentų“, – pasakojo G. Jankūnas.

Kvies į mažesnes patalpas

Kunigas pastebi, kad žmonės į baziliką ateina šiltai apsirengę. „Mes dar duodame pledukus – kilimėlius, kuriuos tikintieji pasikloja ar tai ant suoliuko, kad nebūtų toks šaltas kontaktas su medžiu, ar tai ant jų atsiklaupia, kad sąnariams būtų minkščiau“, – vardijo klebonas.

Paklaustas, kur ir kaip vyks pamaldos paspaudus šaltesniems orams, G. Jankūnas aiškino, kad žiemos metu gali būti, kad tikintieji bus pakviesti į mažesnę, jaukesnę ir šiltesnę erdvę.

„Klebonijoje, kur aš gyvenu, įrengtas pečius. Patalpos čia šildomos malkomis ar briketais. Tai vienas iš efektyviausių būdų, kaip šalčiausiu metu sumažinti pastato kaštus. Taipogi ir parapijos namuose nuo seno yra salė, kurioje taip pat yra pečius. Kada bazilikoje jau tikrai bus šalta, ko gero parapijiečius pakviesim į didžiąją salę, kur pamaldos vykdavo ir bazilikos remonto metu. Pasišildysim malkomis, kaštai taps mažesni, ir žmonėms nereikės šalti, juk ir jaukiau būti mažesnėje erdvėje“, – kalbėjo kunigas G. Jankūnas.

Sukasi, kaip išmano

Savo patirtimi dalijasi ir Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo klebonas Alfredas Puško:

„Mano bažnyčios, tarp jų ir Ramygalos, nėra šildomos, tik Truskavoje esanti bažnyčia šildoma infraraudonaisiais šildytuvais. Už elektrą paskutinį mėnesį mokėjau po 74 centus už kilovatvalandę, bet šildymo dar neįjungėm.

Žinoma, niekur nedingsi, žiemą vis vien reikės įjungti šildytuvus, bet kol kas nieko baisaus nėra. Aišku, daug kainuoja parapijos namų išlaikymas. Pavyzdžiui, Truskavoje esantys rekolekcijų namai kūrenami granulėmis, jų reikia apie 25 tonas. O kaip žinia, šiais metais jų kaina už toną siekia net 800 eurų. Parapijos namams Ramygaloje reikia apie 5–6 tonas, jeigu šalčiau – tai ir daugiau“, – pasakojo kunigas A. Puško.

Dvasininkas pernelyg nesijaudina ir dėl Ramygalos bažnyčioje išnaudotos elektros, sako, kiek gi jos ten reikia. Šviestuvai įjungiami kasdien – valandai, kol vyksta pamaldos. „Na ir kiek mes čia išdeginam – per savaitę apie dešimt valandų. Nėra jau tiek daug“, – mano A. Puško.

Kunigas skaičiuoja, jog per mėnesį bažnyčiai pavyksta surinkti apie 1200 eurų. Tikinčiųjų aukos išdalijamos bažnyčios tarnams, vargonininkams, sąskaitoms apmokėti, parapijos namų išlaikymui.

„Kartais reikia lėšų ir kokiam smulkiam remontui, lietvamzdžių išvalymui. Kad nereikėtų samdyti žmonių, tuos darbus, kuriuos moku, padarau pats, pjaunu žolę, prižiūriu aplinką. Kažkaip verčiamės. Yra kaip yra“, – sako klebonas.

Į save nežiūri

Visgi kunigas pastebi, kad tikintiesiems dabar sudėtingas laikotarpis.

„Parapijiečiai liūdni ir prislėgti. Žmonės skundžiasi, kad visą pensiją skiria vien tik elektros mokesčiams. Kartais pats neįsivaizduoju, kaip jie išgyvena, tai labai sudėtinga. Gerai, kada senjorai gyvena dviese, ar jiems vaikai padeda. Bet ką daryti vienišiems žmonėms?

Kenčia pažeidžiamiausios grupės: ne tik senukai, bet ir daugiavaikės ar mažas pajamas gaunančios šeimos. Nežinau, gal jau ir valstybės mastu reikia sukilti, kaip tą daro kaimyninės ir kitos šalys, kur gyventojai susigriebė ir sukilo prieš kylančias kainas“, – svarsto A. Puško.

Dviprasmių minčių kyla ir apie maldos namus, kurie šildomi nuolatos. „Nežinau, kaip jie išgyvens, tikrai bus sudėtinga. Man atrodo, kad šiai metais bažnyčios bus visos atjungtos. Gal dar ne taip sunku, kurios turi infraraudonųjų spindulių šildymą – tai akimirkai įjungei, išėjo žmonės – išjungei. Kolegos, kur parapijos namuose ir klebonijoje turi įsirengę geoterminį šildymą, neslepia, kad gauna „kosmines“ sąskaitas“, – kalbėjo kunigas.

Svarbu, kad karo nebūtų

Anot jo, dabartinės bažnyčios didelės, gražios, bet nėra ekonomiškos. Visais amžiais jos nebuvo šildomos, o ir mišios būdavo ilgesnės, ir orai šaltesni. Žmonės tam pasiruošdavo, šiltai apsirengdavo.

„Įpratom, kad būtų šilta ir patogu, bet dabar tenka rinktis – ar nori būti kataliku krikščioniu ir atlikti visas savo pareigas, melstis, dalyvauti, apsirengi šilčiau. Žmonės, kurie myli bažnyčią, ateis. Ramygaliečiai sako – nieko tokio, ateisim, nesušalsim, svarbu, kad karo nebūtų“, – pasakojo dvasininkas ir pridūrė, kad žmonės į maldos namus ateina pasiruošę: vilkėdami po kelis šiltus megztinius, paltą, avėdami žieminius batus ir vilnones kojines.

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje tikintiesiems dalijamos ir pagalvėlės, kad būtų šilčiau sėdėti ant suolo.

Išėjo ir negrįžo

Naujamiesčio Šv. Apaštalo Mato bažnyčios klebonas Raimondas Kazlauskas taip pat skaičiuoja sąskaitas, paskutinė už elektrą – 380 eurų. O kur dar kiti kas mėnesį mokami mokesčiai už šiukšlių išvežimą ir vandenį. Kas mėnesį bažnyčiai tenka atseikėti apie 500 eurų.

„Daug elektros mums nereikia, dar kažkaip išsisukam. Mišios vyksta dieną, ne naktį, tik tiek, kad šildymo neturim, bažnyčios nekūrenam“, – teigė klebonas R. Kazlauskas ir paaiškino, kad šalta bažnyčioje nebūna, reikalingas tik tinkamas rūbas. „Jeigu reikia, dalijam veltinius, duodam šiltas kojines, jei kas neturi“, – pridūrė kunigas.

Paklaustas, ar bažnyčiai pavyksta surinkti pakankamai aukų išaugusioms sąskaitoms apmokėti, R. Kazlauskas pyktelėjo: „Apie kokias aukas jūs kalbate? Turbūt nesiorientuojate, kokia situacija Lietuvoje dabar yra. Čia žmonių nebėra, kaip išėjo visi per pandemiją, taip ir negrįžo. Gal tik 15–20 procentų žmonių sugrįžo. Nes kažkada kažkas pasakė, ko ten veržtis į bažnyčią, ir žmonės tą labai gerai išgirdo.“

Tikėjimas neturi priklausyti nuo oro

Rekordiškai didelės sąskaitos neaplenkia ir Dievo namų. Parapijos gauna net kelis tūkstančius siekiančias sąskaitas už elektrą ir dujas, o apie šildymą maldos namuose svajoti dar neverta. Vieną po kito smūgius atlaikę dvasininkai parapijiečiams nuolat primenama apie finansinę situaciją ir prašo prisidėti prie parapijos išlaikymo. Apsirengti šilčiau ir melstis karščiau kviečia ir Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

The post Didelės sąskaitos neaplenkia ir Dievo namų appeared first on LAIKMETIS.

Šalino avarinius padarinius

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos žmones dvasinio gyvenimo keliu jau ketverius metus lydintis kunigas Alfredas Puško naujienui portalui JP priminė, kas buvo tvarkoma bažnyčioje prieš porą metų.

„Tuomet buvo šalinami avariniai padariniai, kad ant žmonių galvų neužkristų betono gabalai. Aptvarkėme ir sutvirtinome betonines konstrukcijas. Bažnyčios pastatas didžiulis, o tvarkome tik avarines vietas“, – aiškino kunigas ir teigė, kad dvasininko pareiga tvarkyti dvasinius žmogaus dalykus, o ne pastatus remontuoti.

Pasak bažnyčios klebono, remontui tuomet gavo šiek tiek lėšų.

„Dešimt tūkstančių eurų skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Dar šiek tiek prisidėjo parapijiečiai. Iš viso betoninių konstrukcijų tvirtinimas kainavo 13 tūkst. eurų“, – sakė A. Puško.

Prieš 107 metus pastatyta Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia vėl sulaukė remonto. Prieš porą metų joje buvo tvirtinamos betoninės konstrukcijos.

Kaip teigė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, bažnyčia jau labai sena ir kai kurios vietos nekondicinės, jas reikia tvarkyti.

„Tad po truputį ir stengiamės su parapija remontuoti maldos namus. Pernai įdėjome vitražinius langus. Pinigų remontams nėra per daug, todėl stengiamės taupyti. Ir toliau taupysime bei stengsimės gražinti neogotikinę bažnyčią, nes ilgą laiką pastatas nebuvo remontuojamas. Bandome šalinti avarinės būklės vietas“, – aiškino dvasininkas ir sakė, kad šiais metais tvarko bažnyčios bokštą – dažomas skardinis stogas.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas A. Puško sako, kad per ketverius klebonavimo metus tikrai nemažai nuveikta.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas sako, kad per ketverius klebonavimo metus tikrai nemažai nuveikta.

„Tačiau darbų dar begalė. Pavyzdžiui, pernai, tvarkydami žaibolaidžius ant bažnyčios stogo, pamatėme, kad juda kryžius. Atidarę bokšto smailę, pamatėme, kad ten viskas supuvę ir reikia viską keisti. Šiais metais jau galime galvoti apie kitus darbus, kurie padės pailginti bažnyčios gyvavimo metus, kad pastatas galėtų ilgiau tarnauti žmonėms“, – pasakojo A. Puško.

„Kadangi neturėjome daug pinigų, tai pats perdažiau bažnyčios grindis – beveik tūkstančio kvadratinių metrų plotą. Dažymo procesas vyko du – tris kartus. Sutvarkyta presbiterija, valomas bažnyčios vidus. Tiesa, remontas padarytas ir parapijos namuose, kad žmonės galėtų ateiti, vyktų katechezės“, – klebonas aiškino, kaip tvarkomasi pagal turimas finansines išgales.

Prieš 107 metus pastatyta Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia vėl sulaukė remonto. Prieš porą metų joje buvo tvirtinamos betoninės konstrukcijos.
Pinigų sumos įvairios

Pasiteiravus, kiek kainuoja bažnyčios pastato remonto darbai ir iš kur gaunamos lėšos, kunigas A. Puško skaičiavo pinigus.

„Bene kasmet pinigų skiria Panevėžio rajono savivaldybė. Tos sumos skirtingos. Ir penki tūkstančiai eurų, ir 15 tūkstančių, ir 10 tūkstančių, ir 8 tūkstančiai. Savivaldybė neskiria labai daug, bet bandome suktis su tais pinigais. Dar žmonės aukoja, pridedu ir pats iš savo algos“, – prisipažino dvasininkas.

The post Ramygalos bažnyčios remontui klebonas skiria ir dalį savo algos appeared first on LAIKMETIS.