Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

„VSD duomenimis, Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė V. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba“, – teigiama dokumente, kurį turi BNS.

Ji pati BNS paneigė bendradarbiavusi su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.

Jame rašoma, kad O. Karač 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot VSD, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.

Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.

Pasak VSD, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su Rusijos žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai.

O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje

„Rusijos žvalgybos tarnybos atstovai rūpinosi O. Karač įvaizdžiu Lietuvoje ir užsienyje, teikė patarimus ir siūlymus dėl veiklos viešojoje erdvėje, perspėdavo ir instruktuodavo, kaip sumažinti kylančias rizikas“, – rašoma dokumente.

Jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnyba išlaiko interesą O. Karač išnaudoti žvalgybos ir įtakos tikslams Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinti.

„Rusijos žvalgybos tarnyba gali pasinaudoti ryšiais su O. Karač veiklai, nukreiptai prieš Lietuvą ir jos interesus, todėl ji kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui“, – nurodoma išvadoje.

Joje priduriama, kad pateiktas aplinkybes pagrindžia ir VSD turima įslaptinta informacija.

Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį O. Karač praėjusią savaitę.

„Mūsų namų“ vadovė nuo 2014 metų Lietuvoje gauna leidimus gyventi ir teigia iki 2020-ųjų pavasario gyvenusi tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o po to atsikrausčiusi į Vilnių. Prieglobsčio ji pasiprašė 2022 metais.

Pati O. Karač sakė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) motyvuose dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui buvo įvardytos jos buvusios kelionės į konferencijas Rusijoje, 2021 metais darytas interviu su Rusijos politiku Vladimiru Žirinovskiu.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į „teroristų sąrašą“.

The post VSD: prieglobsčio Lietuvoje ieškojusi Baltarusijos aktyvistė dirbo su Rusijos žvalgyba appeared first on LAIKMETIS.

„Mes su tuo nesutiksime... Mes, jaunesnioji karta“, – antradienį virtualioje spaudos konferencijoje pasakė švedų paauglė.

Ji ir dar trys paaugliai iš jos judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future) prieš lapkritį Glazge Škotijoje įvyksiančią Jungtinių Tautų klimato konferenciją kalbėjosi su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu).

Pagal Paryžiaus klimato susitarimą turtingosios ir neturtingosios šalys raginamos imtis veiksmų ir apriboti pasaulio temperatūros kilimą, dėl kurio tirpsta ledynai, kyla jūrų lygis ir keičiasi kritulių režimas.

Per JT klimato derybų procesą 200 valstybių raginamos iki lapkričio padidinti savo įsipareigojimus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinimo iki 2030 metų. Turtingosioms šalims reikia pasiūlyti daugiau pinigų, kad neturtingesnės šalys galėtų pereiti prie „žalesnės“ energijos ir prisitaikyti prie klimato kaitos nulemtos sunkios realybės. Be to, šalims po kelerių aklavietės metų reikia sutarti dėl taršos anglies junginiais kainos.

„Galvoju, kad reikės kompromisų, – žurnalistams sakė 18-metė G. Thunberg. – Taip pat privalome nepamiršti, kad negalime paneigti fizikos dėsnių.“

2018 metais, būdama 15-os, G. Thunberg ėmė vietoje pamokų piketuoti prie Švedijos parlamento, kad atkreiptų dėmesį į būtinybę imtis veiksmų dėl klimato šiltėjimo. Jos inicijuotas judėjimas išplito visame pasaulyje.

„Nesidžiaugiame, kad esame tie blogieji, turintys kalbėti nemalonius dalykus“, – angliškai pasakė G. Thunberg ir paragino kitus pasisakyti šia itin svarbia tema.

„Visi turime daugiau ar mažiau išeiti iš savo komforto zonos ir ši atsakomybė neturėtų tekti mums – paaugliams, jaunimui, aktyvistams ir mokslininkams. Nes tai ne mūsų darbas; mūsų darbas yra būti paaugliais ir gyventi paauglių gyvenimą“, – sakė ji.

The post G. Thunberg: jaunesnioji karta nenuleis rankų kovos su klimato kaita klausimu appeared first on LAIKMETIS.