Pirmadienį advokatų kontora „ADF UK" paskelbė, kad Isabel Vaughan-Spruce (Izabelė Vogan Sprius), aktyvistė už gyvybę, kuri buvo kelis kartus suimta už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos Anglijoje, gavo 13 000 svarų sterlingų (15 237 eurų) kompensaciją iš Vest Midlandso policijos. Ją religijos laisvės teisinė organizacija apibūdino kaip „neteisėto elgesio su ja pripažinimą“.

„XXI a. Britanijoje nėra vietos Orvello „minčių policijai“, ir dėka teisinės paramos, kurią gavau iš Jungtinės Karalystės ADF, džiaugiuosi, kad šiandien gautame susitarime tai pripažįstama, - kalbėjo I. Vaughan-Spruce. - Vis dėlto, nepaisant šios pergalės, esu labai susirūpinusi, kad šis pažeidimas gali pasikartoti kitų policijos pajėgų rankose.“

Pasak aktyvistės, „tyli malda nėra nusikaltimas. Niekas neturėtų būti suimamas vien už mintis, kurias turi savo galvoje - tačiau man tai du kartus nutiko Vakarų Midlandso policijoje, kuri aiškiai pasakė, kad „malda yra nusikaltimas“.

I. Vaughan-Spruce pirmą kartą buvo suimta 2022 m. gruodį už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos Birmingeme, tariamai pažeisdama Viešosios erdvės apsaugos įsakymą, draudžiantį tam tikru atstumu nuo abortų klinikos „protestuoti, t. y. bet kokiomis priemonėmis dalyvauti bet kokiuose pritarimo ar nepritarimo veiksmuose, susijusiuose su abortų paslaugų klausimais“. Policijos pareigūnas jos paklausė, kodėl ji stovi prie įstaigos ir ar ji meldžiasi.

„Galbūt meldžiuosi mintyse, o ne garsiai“, - atsakė ji. Policija sulaikė I. Vaughan-Spruce po to, kai ji atsisakė savanoriškai vykti į policijos nuovadą. Nors kaltinimai buvo panaikinti, po trijų mėnesių ji vėl buvo suimta prie tos pačios klinikos.

Kai 2023 m. kovo mėn. pareigūnai susidūrė su aktyviste prie abortų klinikos, už gyvybę pasisakanti aktyvistė gynė savo buvimą joje. „Aš neprotestuoju, nedalyvauju jokioje draudžiamoje veikloje“, - tuomet tvirtino ji.

Nors pareigūnai teigė, kad jos malda buvo „įžeidimas“, ji pabrėžė, kad ji tik „tyliai meldėsi“.

„Jūs vis tiek meldžiatės. Tai yra nusikaltimas“, - atsakė vienas iš pareigūnų. Kaltinimai, susiję su šiais dviem areštais, buvo panaikinti praėjusių metų rugsėjį.

Sausio mėnesį „ADF UK" paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas trečiasis I. Vohan-Spruce ir policijos pareigūnų susidūrimas kitoje gatvės pusėje nuo abortų klinikos. Pareigūnas jos paklausė, ar ji „protestuoja“, o ši atsakė „ne“.

Atsakydama į nurodymą atlikti veiksmus „kitoje vietoje“, I. Vaughan-Spruce tvirtino, kad ji „neatlieka jokių veiksmų“, o „tiesiog tyliai mąsto savo galvoje“. Pareigūnas ir toliau klausinėjo jos buvimo prie abortų įstaigos priežasties, todėl ji pripažino, kad „meldėsi už tuos, kurie nukentėjo nuo abortų“.

Nors aktyvistė išsamiai papasakojo, kaip ji „buvo du kartus suimta“, „kreipėsi į teismą ir buvo išteisinta“ ir „gavo elektroninį laišką iš policijos, kuriame sakoma, kad man leidžiama būti šioje teritorijoje“, pareigūnas teigė, kad ji vis tiek „pažeidžia Viešosios erdvės apsaugos įsakymą“, ir liepė jai persikelti „už draudžiamos zonos ribų“. Tačiau I. Vaughan-Spruce tvirtino, kad ji turėjo teisę likti stovėti ir tylėti. Tuomet vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas išrašo jai „pranešimą apie fiksuotą baudą“.

Nors ją gynusios organizacijos vyresnysis teisininkas teigė, kad „džiaugiasi, jog Vest Midlandso policija pripažino, kad elgesys su Isabel Vaughan-Spruce buvo neteisėtas ir neteisingas“, abu išreiškė susirūpinimą dėl perspektyvos, kad dėl neseniai Britanijoje valdžią perėmusios kairiosios Leiboristų partijos ateityje gali būti panašiai elgiamasi ir su kitais gyvybės gynėjais.

„ADF UK" taip pat pažymėjo, kad leiboristų vyriausybė ketina priimti Viešosios tvarkos įstatymą, kuriuo draudžiama bet kokia „įtaka“ 150 metrų atstumu nuo abortų klinikos. „Netrukus [vyriausybė] pradės įgyvendinti „buferinės zonos“ politiką, kurios formuluotės iš esmės yra neaiškios ir kuri greičiausiai lems tolesnius laisvės melstis, taikiai kalbėtis ar siūlyti pagalbą šalia abortų įstaigų pažeidimus“, - perspėjo I. Vaughan-Spruce.

Teisininkas pridūrė: „Tai, kad vyriausybė, kaip pranešama, ketina įvardyti „tylią maldą" kaip nusikalstamą veiką, įžūliai prieštaraudama savo įsipareigojimams laikytis tarptautinių žmogaus teisių, atskleidžia žodžio ir minties laisvės krizę dabartinėje Jungtinėje Karalystėje. Teisėsaugos institucijos privalo budriai saugoti, o ne persekioti už taikų naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis.“

The post Aktyvistė už gyvybę gavo daugiau nei 15 tūkst. eurų kompensaciją iš JK policijos - buvo suimta už tylų meldimąsi appeared first on LAIKMETIS.

Atsiliepdamos į judėjimo „Mothers Rebellion“ kvietimą, moterys susirinko prie Riksdago su šaliku, pagamintu iš 3 tūkst. mažesnių šalikų, ragindamos politikus gerbti įsipareigojimą apriboti pasaulinį atšilimą 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su priešindustriniais laikais.

„Esu čia dėl savo vaiko Dinalo ir visų vaikų. Esu pikta ir nuliūdusi, nes politikai Švedijoje veikia prieš klimatą“, – naujienų agentūrai AFP sakė 41-erių žmogiškųjų išteklių konsultantė ir keturmečio mama Katarina Utne (Katarina Utnė).

Susirinkusios moterys išvyniojo savo šalikus ir kelis šimtus metrų ėjo, dainuodamos ir mojuodamos plakatais, raginančiais „išsaugoti klimatą vaikų ateičiai“.

„Ankstesnė vyriausybė veikė per lėtai. Dabartinė vyriausybė eina neteisinga kryptimi kalbant apie klimato politiką“, – teigė psichologė Sara Nilsson Loov (Sara Nilson Liov), kalbėdama apie naują ataskaitą dėl Švedijos klimato politikos.

Konservatoriaus premjero Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) vadovaujama vyriausybė, remiama kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, gali nepasiekti savo 2030-iesiems nustatytų klimato tikslų, neseniai pranešė agentūra, atsakinga už klimato politikos vertinimą.

Pasak Švedijos klimato politikos tarybos, vyriausybė priėmė sprendimų, įskaitant finansinius, kurie trumpuoju laikotarpiu padidins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

„Paprasti žmonės turi būti aktyvūs. Švedija – ne blogiausia šalis, bet anksčiau buvo geriau“, – teigė 67-erių pensininkė Charlotte Bellander (Šarlotė Belander).

Pasaulinį judėjimą „Mothers Rebellion“ įkūrė grupė motinų iš Švedijos, Vokietijos, JAV, Zambijos ir Ugandos.

Jis rengia taikias akcijas viešosiose erdvėse, kai susirinkusieji sėdi ir dainuoja, tačiau jų akcijų dalyviai neįsitraukia į pilietinį nepaklusnumą, kitaip nei judėjimas „Extinction Rebellion“.

The post Klimato aktyvistės Švedijos parlamentą apjuosė šaliku, pagamintu iš 3 tūkst. mažesnių šalikų appeared first on LAIKMETIS.

G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

G. Thunberg anksčiau prisijungė prie kelių šimtų protestuotojų, ėjusių iš Nyderlandų miesto centro link A12 magistralės, vedančios iš miesto.

Ankstesniuose „Extinction Rebellion“ protestuose aktyvistai užblokuodavo greitkelį, o policija panaudodavo vandens patrankas ir sulaikydavo kovotojus prieš klimato kaitą.

Tačiau šeštadienį kelios dešimtys policininkų, tarp kurių buvo ir raitosios policijos pareigūnų, neleido grupei eiti ant greitkelio, įspėję, kad „gali būti panaudotas smurtas“, jei jie vis tiek bandys tą padaryti. 

Policija akylai stebėjo protestuotojus, kurie ėjo nešini grupės „Extinction Rebellion“ vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykite subsidijas degalams!“ bei „Planeta miršta!“.

Kai kurie protestuotojai rado kitą kelią ir užblokavo pagrindinį kelią netoli greitkelio, kuris veda iš prie jūros įsikūrusios Hagos į Utrechtą šalies centrinėje dalyje. 

Pilkais marškinėliais, juodomis kelnėmis dėvinti ir mėlynus batus avinti G. Thunberg prisijungė prie grupės protesto pradžioje ir kartu su ja skandavo šūkius, kol visi buvo priversti sustoti. 

„Šiandien svarbu surengti demonstraciją, nes gyvename nepaprastosios padėties planetoje sąlygomis“, – AFP sakė G. Thunberg, policijai blokuojant protestuotojus.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes“, – teigė ji.

AFP korespondentas matė, kad anksčiau mažiausiai vienas protestuotojas buvo sulaikytas ir nuvestas į laukiantį policijos mikroautobusą.

Paklausta, ar nerimauja dėl policijos veiksmų ir sulaikymo, G. Thunberg atsakė: „Kodėl turėčiau?“

Aktyvistai teigė, kad, nepaisant Nyderlandų parlamento daugumos pritarimo ir plačios visuomenės paramos iškastinio kuro subsidijų mažinimui, „planai nebus įgyvendinti iki 2030 ar net 2035 metų“.

„Tuo metu ekologinė krizė toliau siautėja, o kadenciją baigiantis šalies ministrų kabinetas apsimeta, kad turime visą pasaulio laiką, nors krizė vyksta dabar“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame klimato grupės „Extinction Rebellion“ pranešime. 

 „Extinction Rebellion“ pridūrė, kad šis protestas buvo dalis plano daryti spaudimą Nyderlandų vyriausybei prieš birželį planuojamus debatus dėl subsidijų iškastiniam kurui.

The post Nyderlandų policija sulaikė aplinkosaugos aktyvistę Gretą Thunberg appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzijos sostinės Luvro muziejuje dvi moterys pylė raudoną ir oranžinę sriubą ant stiklo, saugančio besišypsančios moters paveikslą, teigė AFP žurnalistas.

„Kas svarbiau? Menas ar teisė į sveiką ir tvarų maistą“, – klausė jos, atsistojusios priešais paveikslą ir tęsusios savo kalbą.

„Jūsų žemės ūkio sistema serga. Mūsų ūkininkai miršta darbe“, – teigė jos, kol apsaugos darbuotojai priešais jas pastatė juodus ekranus ir evakavo patalpą.

Prancūzijos ūkininkai jau kelias dienas protestuoja reikalaudami geresnio darbo užmokesčio, mokesčių ir taisyklių.

Tai naujausias išpuolis prieš šį Luvro muziejuje esantį šedevrą po to, kai 2022 metų gegužę į jį buvo mestas kreminis pyragas, tačiau dėl storo stiklo korpuso jis nenukentėjo.

Atsakomybę už šią sekmadienį įvykdytą akciją prisiėmė grupė, pasivadinusi „Riposte Alimentaire“ („Maisto kontrataka“).

Prancūzijos ūkininkai jau kelias dienas protestuoja reikalaudami geresnio darbo užmokesčio, tinkamesnių mokesčių ir taisyklių.

Likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, kurie laikomi pagrindiniu išbandymu prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybei, vyriausybė stengiasi, kad žemės ūkio darbuotojų nepasitenkinimas neišplistų.

Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) sekmadienį skubiai paskelbė apie naujas priemones po to, kai kurie ūkininkai grasino pirmadienį blokuoti kelius į sostinę.

The post Aktyvistės, Paryžiuje sriuba apipylusios „Moną Lizą“: svarbiau menas ar teisė į tvarų maistą? appeared first on LAIKMETIS.

O. Karač žada sprendimą skųsti ir siekti didesnės kompensacijos.

„(Teismas nusprendžia – BNS) pripažinti, kad pareiškėjos Volhos Karač teisė, jog teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jos pateikto prašymo suteikti prieglobstį, buvo pažeista“, – nurodoma teismo nutartyje.

Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas nagrinėtas per ilgai – užsitęsė beveik vienerius metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

Pagal įstatymą prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

„Maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties“, – rašoma nutartyje.

O. Karač skunde prašė teismo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prieglobsčio prašymą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau dėl to teismas bylą nutraukė, įvertinęs, jog prieglobsčio prašymas tuo metu jau buvo išnagrinėtas.

„Įvertinus tai, kad iš esmės išnyko ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo yra išnagrinėtas, tačiau pareiškėja neatsisakė skundo, teismas konstatuoja, kad administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai“, – nurodoma teismo nutartyje.

O. Karač siekė iš Migracijos departamento priteisti 5 tūkst. eurų siekiančios neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, tačiau iš Migracijos departamento nusprendė priteisti 400 eurų bylinėjimosi išlaidų.

O. Karač trečiadienį teigė šį sprendimą ketinanti skųsti. Anot jos, kompensacija nėra pakankama.

„Be to, šiuo metu renkame faktus ir ketiname Europos Komisijai pateikti išsamią stebėsenos ataskaitą dėl masinio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo terminų pažeidinėjimo Lietuvoje, kai bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei metus (ilgiausia žinoma prieglobsčio prašymo nagrinėjimo trukmė siekė 18 mėnesių – tai absoliutus rekordas ir aiškus Lietuvos migracijos teisės pažeidimų įrodymas)“, – rašoma pranešime.

Migracijos departamento atstovas spaudai Rokas Pukinskas BNS ketvirtadienį sakė, kad teismo sprendimo neskųs, įvertinus, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės negu priteista kompensacija O. Karač.

Prieš kelias savaites Migracijos departamento priimtas sprendimas nesuteikti O. Karač prieglobsčio motyvuotas Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, kad jos gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.

Visgi tuo pačiu Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu, jis galės būti pratęsiamas.

Leidimus gyventi Lietuvoje aktyvistė gauna nuo 2014 metų, o prieglobsčio pasiprašė pernai.

„Mūsų namai“ skelbia teikiantys baltarusiams humanitarinę, psichologinę ir kitokią pagalbą tiek jų tėvynėje, tiek Lietuvoje, vykdantys žmogaus teisių pažeidimų stebėseną.

Šią organizaciją Minskas 2022 metais paskelbė ekstremistine, o 2021 metais Baltarusijos KGB O. Karač įtraukė į teroristų sąrašą.

The post Buvo pažeistos Baltarusijos aktyvistės O. Karač teisės - teismas appeared first on LAIKMETIS.

Aktyvistai Lauren Handy, Heather Idoni, Williamas Goodmanas, Johnas Hinshaw ir Herbas Geraghaw pripažinti kaltais dėl Laisvo patekimo į klinikas įstatymo (angl. Freedom of Access to Clinic Entrances, FACE) pažeidimo ir sąmokslo.

Kita aktyvistų grupė - Joan Andrews Bell, Jonathan Darnel, Paulette Harlow, Jean Marshall ir Jay Smith - bus teisiama už dalyvavimą toje pačioje blokadoje.

L. Handy yra Progresyvaus sukilimo prieš abortus (angl. Progressive Anti-Abortion Uprising, PAAU) - organizacijos, kuri ne kartą ragino atšaukti FACE aktą - aktyvizmo ir savitarpio pagalbos direktorė.

Antradienį „The Christian Post" pateiktame pareiškime ne pelno siekianti advokatų kontora „Thomas More Society", atstovaujanti L. Handy, nurodė, kad ketina apskųsti sprendimą.

„Ponia Handy buvo pasmerkta už savo pastangas apsaugoti nekaltų negimusių žmogiškų būtybių gyvybes, - sakė M. Cannonas, advokatas. - Rengiame apeliaciją ir toliau ginsime tuos, kurie kovoja už gyvybę, nuo J. Bideno Teisingumo departamento, kuris, atrodo, ketina persekioti tuos, kurie smerkia abortus ir pristato juos tokius, kokie jie yra - tyčinį vaikų žudymą gimdoje."

Jis teigia, kad „tikrasis smurtas yra tai, kas vyksta aborto procedūros metu".

FACE aktas JAV buvo pasirašytas 1994 m., pagal jį federaliniu nusikaltimu laikomas aktyvistų trukdymas pasidaryti abortus ar gauti reprodukcinės sveikatos paslaugas.

Viena iš L. Handy kolegių savo pareiškime teigė, kad grupė yra „sugniuždyta", tačiau tvirtino, kad „gelbėjimas tęsiasi".

„Negimusieji turi teisę būti gelbėjami, - sakė ji. - Abortas yra žmogžudystė, ir mes taip elgsimės, kad ir kokios būtų pasekmės, solidariai ir drąsiai".

Prokurorai teigė, kad L. Handy buvo blokados Vašingtono chirurgijos klinikoje 2022 m. spalio mėn. lyderė.

Kaip teigiama teisminio proceso santraukoje, kaltinamieji apie blokadą, kurią vadino „gelbėjimu", bendravo telefonu ir socialiniais tinklais, o kai kurie jų atvyko dalyvauti iš už miesto.

The post Už gyvybę pasisakantys aktyvistai JAV teisme pripažinti kaltais dėl Vašingtono abortų klinikos blokados appeared first on LAIKMETIS.

„Jungiuosi prie Katalikų Bažnyčios. Norėčiau dar daug ką pasakyti, bet tai užtruktų visą amžinybę", - rašo 21 m. amerikietė tviteryje.

„Man širdyje trūko Dievo. Bandžiau ją užpildyti viskuo, kas yra po saule, bet tai yra neįmanoma. Man Dievo reikia tiek pat, kiek Jam reikia manęs".

K. Turner sako, kad sprendimą tapti Katalikų Bažnyčios nare priėmė dėl daugybės dalykų, tačiau didelį vaidmenį atliko jos aktyvus dalyvavimas gyvybės gynimo veikloje.

Po to, kai patyrė vidurinės mokyklos mokytojo prievartą ir manė, kad pastojo dėl jo prievartos, amerikietė toliau tyrinėjo abortų temą. Po to, sakė ji, turėjo persvarstyti savo gyvybės poziciją iš naujo.

„Supratau, kad tas smurto aktas prieš mane yra lygiagretus smurto aktui, vykdomam prieš negimusį vaiką, kuris nelaikomas visaverčiu žmogumi, kurio kūnas negerbiamas, todėl prieš jį gali būti smurtaujama", - sakė amerikietė neseniai duotame interviu.

Amerikietė nusprendė pasisakyti už gyvybę - pirmiausia koledžo miestelyje įkūrė grupę už gyvybę, o vėliau įsteigė savo ne pelno siekiančią organizaciją „Take Feminism Back" (liet. „Susigrąžinkime feminizmą").

Kaip rašoma jos „LinkedIn" profilyje, grupė „siekia padėti nėščiosioms ir tėvams, kuriems reikia pagalbos. Taip pat siekia skatinti progresyvius socialinius pokyčius, kurie apimtų visus žmones nuo įsčių iki kapo".

Nuo 2021 m. K. Turner dirba komunikacijos direktore organizacijoje „Progressive Anti-Abortion Uprising" (PAAU), kurios misija „siekti socialinio ir politinio teisingumo negimusiųjų atžvilgiu, mobilizuojant prieš abortus pasisakančius aktyvistus tiesioginiams veiksmams ir pasipriešinant pasirenkamiems abortams per progresyvią prizmę", rašoma interneto svetainėje.

Organizacijos nariai protestavo prie abortų centrų ir žygiavo prie Aukščiausiojo Teismo.

K. Turner ir organizacijos įkūrėja 2022 m. lapkritį po akcijos prie Virdžinijos moterų centro net keturias dienas buvo įkalintos.

The post Ateistė, buvusi abortų aktyvistė ketina atsiversti į katalikybę appeared first on LAIKMETIS.

Tai itin retas atvejis, kai šioje šalyje taikomas draudimas nutraukti nėštumą.

„Šiandien įvyko tai, ko niekada neturėjo įvykti: maltietei buvo pateikti kaltinimai, kad ji namuose pasidarė abortą“, – teigiama organizacijos „Women's Rights Foundation“ išplatintame pranešime socialiniuose tinkluose. 

Organizacija teigė, kad jos teisininkų komanda padėjo šiai moteriai viso proceso metu. Pranešime teigiama, kad jai buvo paskirta lygtinė bausmė, tačiau išsamesnės informacijos nepateikiama.

Paramos ir kampanijos grupės „Doctors for Choice Malta“ atstovė daktarė Natalie Psaila (Natali Psaila) naujienų agentūrai AFP nurodė, kad moteris kreipėsi į jų karštąją liniją, prašydama padėti susirasti advokatą.

Ji teigė turinti nedaug informacijos apie tai, kas vyko toliau, nes ketvirtadienį byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.

„Nė viena moteris neturėtų būti persekiojama už tai, kad pati nutraukia nėštumą. Dekriminalizuokite abortus dabar!“ „Gydytojai už pasirinkimą Maltoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė N. Psaila. 

Malta, kur gyventojų daugumą sudaro katalikai, yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje visiškai draudžiami abortai.

Šiuo metu Parlamentas svarsto įstatymo projektą, pagal kurį būtų leidžiama nutraukti nėštumą, jei kiltų rimtas pavojus motinos gyvybei ar sveikatai.

Katalikų Bažnyčia ir pagrindinė opozicinė partija griežtai pasisako prieš šį žingsnį, tačiau visuomenė, ypač jaunimas, jam pritaria.

The post Maltos teismas pripažino moterį kalta dėl aborto appeared first on LAIKMETIS.

Vėlyvą antradienį demokratų valdomos valstijos įstatymų leidėjai priėmė teisės aktą, pagal kurį po trejų metų naujai statomi namai turės naudoti vien tik elektrą.

Šiuo žingsniu siekiama kovoti su klimato kaita, mažinant Niujorko priklausomybę nuo gamtinių dujų.

„Pakeitus energijos gamybos ir naudojimo būdus ir sumažinus mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro, bus užtikrinta sveikesnė aplinka mums ir mūsų vaikams“, – sakė valstijos asamblėjos pirmininkas Carlas Heastie (Karlas Heistis).

Įstatyme, kurį dujų pramonė gali užginčyti, numatoma, kad nuo 2026 metų naujuose ne aukštesniuose kaip septynių aukštų pastatuose bus reikalaujama, kad šildymas ir maisto gaminimas būtų vykdomas tik elektra.

Aukštesniuose dangoraižiuose tokie pakeitimai numatyti iki 2029 metų. 

Ligoninėms, ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, tokiems kaip transporto ir komercinėms maisto įstaigoms bus taikoma išimtis.

Įstatymas taip pat nebus taikomas pastatams, kurių vietinis elektros tinklas nepajėgus atlaikyti apkrovos.

Šie teisės aktai taip pat netaikomi esamiems pastatams, o tai reiškia, kad gyventojai gali pasilikti jau turimas dujines virykles.

Šių metų pradžioje šie prietaisai tapo aršių diskusijų tema Amerikos partijų politikoje po to, kai federalinis pareigūnas pasiūlė vyriausybei uždrausti naujas dujines virykles, nes jos gali didinti oro taršą patalpose.

Iškastinio kuro pramonės atstovai ir respublikonų sąjungininkai pasmerkė JAV Vartotojų produktų saugos komisijos nario Richardo Trumkos (Ričardo Trumkos) jaunesniojo komentarus, o Baltieji rūmai buvo priversti patikslinti, kad viryklės nebus uždraustos.

JAV energetikos departamento duomenimis, 52 proc. Niujorko valstijos namų ūkių šildymui ar maisto gaminimui naudoja gamtines dujas.

Niujorko priemonė buvo įtraukta į vietos įstatymų leidėjų patvirtintą valstijos biudžetą. Valstijos biudžetą sudaro 229 mlrd. dolerių (apie 209 mlrd. eurų). 

Be to, biudžete Niujorko energetikos tarnybai, valstybei priklausančiam komunalinių paslaugų teikėjui, suteikiami įgaliojimai statyti ir eksploatuoti atsinaujinančiosios energijos įrenginius.

Taip siekiama padėti Niujorkui pasiekti tikslą iki 2050 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 85 proc.

The post Aktyvistai džiaugiasi - Niujorko valstijos naujuose pastatuose jau uždrausta naudoti dujas appeared first on LAIKMETIS.

Kratos surengtos 11 adresų visoje šalyje, naujienų agentūrai AFP sakė Brandenburgo žemės Noirupino apygardos prokuroras.

Tyrimas susijęs su balandžio mėnesį vykusiu protestu, kai iš dalies buvo nutrauktas tiekimas į naftotiekius. Šie veiksmai turėjo įtakos tokiems objektams kaip PCK naftos perdirbimo gamykla Šveto mieste.

Klimato aktyvistų grupės atstovė spaudai Carla Hinrichs (Karla Hinrichs) socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino, kad reidai vyko, o antradienį jos bute buvo atlikta krata.

Ji pridūrė, kad yra „baisu, kai policija naršo po tavo spintą“.

Tačiau ji taip pat pridūrė: „Ar manote, kad dabar mes sustosime?“

Pastarosiomis savaitėmis šios grupės aktyvistai blokavo greitkelius, didžiųjų miestų kelius ir oro uostus, taip pat muziejuose prisiklijuodavo rankas prie garsių paveikslų

Per reidus, kurie vyko apie 6 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku, buvo konfiskuoti tokie elektroniniai prietaisai kaip nešiojamieji kompiuteriai ir mobilieji telefonai, taip pat plakatai, pranešė grupė.

Pastarosiomis savaitėmis šios grupės aktyvistai blokavo greitkelius, didžiųjų miestų kelius ir oro uostus, taip pat muziejuose prisiklijuodavo rankas prie garsių paveikslų, ragindami imtis skubių veiksmų, siekiant išvengti klimato katastrofos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) juos sukritikavo, lapkričio mėnesį pasakydamas, kad tokie veiksmai, kaip protestas, dėl kurio buvo kuriam laikui sustabdytas eismas Berlyno Brandenburgo oro uoste, yra „ne tik nesuprantami, bet ir labai pavojingi“.

Jis pridūrė, kad „nesupranta, kaip klimatui gali padėti meno kūrinių gadinimas. Susiję asmenys turėtų pagalvoti apie kitokią veiklą nei ta, kuriai Vokietijoje beveik niekas nepritaria“.

The post Vokietijos policija surengė reidus prieš klimato aktyvistus appeared first on LAIKMETIS.