Anot ministerijos pirmadienį išplatinto pranešimo, laiške A. Bilotaitė pabrėžė, kad būtina skubiai modernizuoti ir atnaujinti sienos stebėjimo sistemas.

„Apskaičiuota, kad šio modernizavimo išlaidos sieks beveik 16 mln. eurų, o reikalingas finansavimas – 13,7 mln. eurų“, – nurodo ministerija.

Laiške A. Bilotaitė išreiškė viltį, kad rezervų sąrašas bus skubiai peržiūrėtas ir Lietuva galės gauti reikiamą Bendrijos įnašą. Teigiama, jog iš viso iki 2030-ųjų lėšų poreikis sienos stebėjimo sistemų atnaujinimui sieks 65 mln. eurų.

„(...). Šiandien Lietuvos 275 km ilgio sienos su Rusija saugumo stiprinimas yra mūsų prioritetas. Didžioji dalis sienos stebėjimo infrastruktūros reikalauja atnaujinimo – tam, kad būtume tinkamai informuoti apie padėtį pasienyje ir galėtume užtikrinti Europos Sąjungos (ES) išorės sienų saugumą. Tikimės tolesnės Europos Komisijos (EK) paramos sprendžiant šį svarbų klausimą“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Praėjusių metų spalį Lietuvai buvo pranešta apie 9,3 mln. eurų ES paramą, ji leido atnaujinti sienos stebėjimo sistemas visame sienos su Baltarusija ruože.

Ministerijos teigimu, laiške A. Bilotaitė pabrėžė EK indėlį, atremiant prieš tris metus prasidėjusią Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

„Kartu mes sutrukdėme Lukašenkos bandymams atverti naują migracijos kelią į ES, pasipriešinome priešiškų režimų destabilizacijos pastangoms ir sustiprėjome. Padidinome atsparumą, sustiprinome reagavimo pajėgumus, pagerinome Kaliningrado tranzito saugumą ir pakėlėme savo išorės sienų apsaugos standartus iki precedento neturinčio lygio. Šie pasiekimai nebūtų buvę įmanomi be Europos Komisijos pagalbos“, – teigė A. Bilotaitė.

Nuo migracijos iš Baltarusijos antplūdžio pradžios 2021 metais pradžios EK suteikė Lietuvai apie 100 mln. eurų paramą sienos su Baltarusija stiprinimui.

The post Lietuva siekia ES finansinės paramos sienos apsaugos su Rusija sustiprinimui appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu. Visas sienos ruožas stebimas moderniomis stebėjimo sistemomis, pasienio pareigūnai operatyviai reaguoja į bet kokius sienos pažeidimus. Tačiau atsižvelgus į galimas grėsmes, taip pat karo Ukrainoje pamokas, kontrmobilumo ir kitomis priemonėmis siekiame dar labiau sustiprinti sienos apsaugą. Taip pat turime stiprinti VSAT ir jos sąveiką su kariuomene“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Pagrindinės grėsmės prie valstybės sienos su Rusijos Federacija yra susijusios su geopolitine situacija, galimomis įvairiomis provokacijomis bei pavieniais valstybės sienos pažeidimais. Šiais metais užfiksuoti 5 valstybės sienos su Rusijos Federacija pažeidimai. 95 proc. sienos pažeidimų įvyko dėl neatsargumo (plaukiojant, pramogaujant ir pan.). Praktiškai neliko valstybės sienos pažeidimų susijusių su kontrabandos gabenimu (2021 m. ir 2022 m. nustatyta po 6 atvejus, 2023 – 4 atvejai).

Vidaus reikalų ministerija rengiasi įvairių, sienos stiprinimui skirtų priemonių įgyvendinimui. Vykdant kontrmobilumo priemonių planą, šiuo metu vyksta inžinerinių priemonių pirkimo procedūros, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenė. Planuojama įkurti kelias dešimtis Inžinerinių priemonių parkų savivaldybių teritorijose, iš jų ir netoli sienos su Rusijos Federacija.

Pasienyje su Rusijos Federacija numatoma tęsti patrulio tako remonto ir įrengimo darbus, suplanuoti sienos stebėjimo sistemų atnaujinimo etapus, tęsti dronų ir antidroninės įrangos plėtrą, stiprinti pasieniečių sąveiką su Lietuvos kariuomene, organizuoti bendras pratybas.

Visa siena su Rusijos Federacija yra kontroliuojama moderniomis stebėjimo sistemomis, įskaitant vietas, kur nėra fizinio barjero. Siekiant sustiprinti personalo pajėgumus užtikrinant sienos stebėjimą, 2024 m. papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių etatų.

Valstybės sieną su Rusijos Federacija saugo dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio rinktinės: Pagėgių pasienio rinktinė ir šiemet atkurta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė. Siekiant užtikrinti sienos saugumą, VSAT bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Karinėmis jūrų ir oro pajėgomis.

Valstybės sienos linijos ilgis su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 297,12 km. Siena pasižymi išskirtinėmis gamtinėmis sąlygomis – didžiąją jos linijos dalį sudaro upės ir kiti vandens telkiniai.

The post Ministrė A. Bilotaitė: mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu appeared first on LAIKMETIS.

„Lietuvai tenkanti dalis tokiu atveju būtų apie 158 perkeliamus asmenis arba finansine išraiška būtų 3,16 mln. eurų“, – trečiadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Vėliau ji patikslino, kad tiek finansų skirti arba migrantų priimti šaliai reikėtų kasmet.

Taip ministrė kalbėjo trečiadienio vakarą EP ketinant balsuoti dėl Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketo. 

Priėmus paketą atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas. Tai reikštų tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis. Jei kuri nors bloko narė atsisakytų priimti migrantus, ji turėtų skirti finansinį ar materialinį indėlį priimančioms šalims.

Priėmus paketą atsirastų privalomo solidarumo mechanizmas. Tai reikštų tam tikros migrantų dalies perkėlimą į kitas ES šalis

„Valstybė galėtų pasirinkti vieną arba kitą alternatyvą ir tas procesas atrodytų taip, kad bus sudaryta komisija, kuri ir priims sprendimą dėl vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo“, – kalbėjo ministrė.

„Lietuva nuosekliai nuo pat pradžių laikėsi tokios pozicijos, kad negali būti primetama valstybei prievarta, ką jinai turi priimti ar priimti atitinkamą skaičių žmonių, ar finansiškai prisidėti“, – pridūrė ji.

A. Bilotaitė teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kurį variantą rinktųsi Lietuva, nes sprendimą turėtų priimti iš skirtingų ministerijų atstovų sudaryta komisija.

The post Patvirtinus ES migracijos reformą, Lietuvai tektų 158 migrantai arba 3 mln. eurų mokestis appeared first on LAIKMETIS.

Policijos ir pasienio pareigūnai yra pasiruošę atlikti asmenų patikrą, gavus išankstinės informacijos ar nustačius galimas rizikas. Panašios priemonės bus taikomos visose Baltijos šalyse. Taip pat dėl teisėto buvimo Lietuvoje pagrindų bus vykdomos patikros.

 „Mūsų tarnybos glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos kolegomis, palaiko nuolatinį ryšį, dalinasi informacija ir koordinuoja veiksmus. Esame pasiruošę užtikrinti viešąją rimtį ir visuomenės saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktuose su Kaliningrado sritimi yra numatytos papildomos pasieniečių pajėgos, kurios prireikus galėtų padėti užtikrinti sklandų darbą ir reaguoti į galimus incidentus. Rusijos pusėje įrengti mobilūs balsavimo punktai, kuriuose galės balsuoti Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai.

Latvijoje šį savaitgalį bus atliekama pasienio procedūra, kurios metu pasieniečiai tikrins balsuoti einančių Rusijos piliečių teisinę padėtį.

The post Savaitgalį Lietuvoje sustiprintas viešasis saugumas appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo pirmadienį pristatydama priedangų žemėlapį, kuris nurodo situaciją kiekvienoje savivaldybėje.

„Šiandien turime jau dvylika savivaldybių, kurios yra pasiekusios šį Vyriausybės nustatytą tikslą“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mes nuo nulio pradėjome kurti priedangų tinklą, tą paskatino karas Ukrainoje. Tai paskatino mus sukurti visiškai naują priedangų sistemą, kuri užtikrintų mūsų žmonių saugumą“, – pridūrė ji.

Per pusantrų metų šalyje, ministerijos duomenimis, sukurtas 3 310 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo. 

„Tai yra procesas, kuris juda į priekį, tai nėra baigtinis sąrašas“, – teigė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu laikina apsauga galėtų pasinaudoti daugiau nei 900 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų. Vyriausybės tikslas, kad priedangose laikiną apsaugą gautų apie 50 proc. gyventojų – 60 proc. didmiesčiuose ir 40 proc. rajonuose.

Pagal įstatymą, savivaldybės atsakingos ir už priedangų parinkimą, žymėjimą bei parengties organizavimą. Priedangų situaciją šalyje kartu su savivaldybėmis koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Kaip teigė PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, Lietuva yra priedangų plėtros lyderė Baltijos šalyse. Anot jo, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.

Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas

E. Geda tarp gerųjų pavyzdžių išskyrė Kauno rajoną, kuriame prieglobstį priedangoje gautų pusė savivaldybės gyventojų. Viena prasčiausių situacijų Vilniaus rajone, kur priedangų užtektų vos 6 proc. gyventojų.

Pristatytame priedangų žemėlapyje savivaldybės pažymėtos trimis spalvomis. Raudona spalva pažymėtos savivaldybės, kurios nėra pasiekusios Vyriausybės numatytos 50 proc. ribos, geltona spalva pažymėtos savivaldybės, kuriose situacija kiek geresnė, žalia spalva nuspalvintos savivaldybės, kurios pasiekė ministrų kabineto iškeltą tikslą.

Prieš dvejus metus įsigaliojęs Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas įtvirtino prievolę suprojektuoti ir įrengti priedangas visuose naujai statomuose visuomeniniuose pastatuose, skirtuose daugiau nei šimtui žmonių, bei didesniuose nei penkių aukštų daugiabučiuose.

The post A. Bilotaitė: penktadalis savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą priedangų tikslą appeared first on LAIKMETIS.

„Šio renginio tema – nematau, negirdžiu nerūpi. Arba – matau girdžiu, rūpi. Tai pasirinkimas, kurį turime daryti kiekvienas asmeniškai. Nuo jo priklausys, kaip mūsų Tėvynėje nuo išnaudojimo bus apsaugoti žmonės, ypač jaunimas“, – pabrėžė arkivyskupas.

Pasak Carito globėjo, su vergove Vakarų kultūros kaunasi jau du tūkstančius metų, o Kristaus žodžiai apie išlaisvinimą, kad nėra nei žydo, nei graiko – akcentuoja kiekvieno žmogaus tą patį orumą.

„Jis kalba, kad vergovė – didžiausias nusikaltimas prieš žmogų, o tai reiškia – ir Dievą. Ši mintis persmelkusi visą krikščioniškąją pasaulėžiūrą, tad matome nuolatines pastangas nuo pat krikščioniškos kultūros pradžios rauti prekybos žmonėmis ydą, dovanojant supratimą, kad visi žmonės – lygūs. Kad joks žmogus negali būti naudojamas kito žmogaus tikslams, nes pats savyje yra tikslas, o ne priemonė. Paversti žmogų priemone, pažeminti jo orumą galiausiai reiškia pažeminti patį Kūrėją – kiekvieno žmogaus autorių“, – pabrėžė arkivyskupas K. Kėvalas.

Tiek dirbantys pagalbos prekybos žmonėmis aukoms srityje, tik siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius žino, kad vergijos formos – įvairios ir keičiasi. Arkivyskupo K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja. Todėl pirmiausia turime atpažinti, kokiu būdu išnaudojimas paslaptingai bet vis dėlto kerojasi mūsų visuomenėje, ir bandyti jį užkardyti.

K. Kėvalo žodžiais, šiandien prekyba žmonėmis mums atrodo kaip tam tikra neįmanomybė, bet vis dėlto egzistuoja.

„Kitas labai svarbus dalykas – girdėti aukas, pamatyti vieną iš žmogaus naikinimo būdų – prekybą žmonėmis, kuri kartais labai subtiliai užslėpta, įvyniota į gražius pasiūlymus, pagalbą išvykti į tolimą kraštą, darbo galimybes, – vardijo ganytojas, pridurdamas, jog pačios aukos neretai ne iš karto supranta, kad papuolė išnaudotojams į rankas.

Mums, kurie su tokiais žmonėmis susitinkame, taip pat svarbu žinoti apie modernią vergiją, kad jauniems ir pažeidžiamiems žmonėms galėtume perteikti, kas tai yra, kaip veikia besipelnantys iš prekybos žmonėmis, kad prireikus jie patys galėtų atpažinti, kad gal vyksta negeri dalykai ar net nusikaltimas jų atžvilgiu.

Kaip sukurti sistemą, kuri padėtų mums būti akyliems, dar daugiau – jautriems ir prireikus pasiūlyti sistemišką pagalbą prekybos žmonėmis aukoms? Pasak arkivysk. K. Kėvalo – tai svarbiausias klausimas minint Pasaulinę maldos ir apmąstymų apie prekybą žmonėmis  dieną, kviečiant klausyti, svajoti, veikti.

„Klausyti reiškia atsisakyti abejingumo – pažinti problemą, nenusigręžti nuo jos kylant pagundai sakyti, kad čia ne mano reikalas, manęs neliečia, nieko neturiu su tuo bendro. Ir vis dėlto visi turime būti jautrūs. Įsiklausyti. O gebėjimas svajoti kyla iš žinojimo, kad galime siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, aukštesnio civilizuotumo laipsnio per artimo meilės pajautą ir dovanojimą kitiems. Tai – svajonė apie visuomenę be prekybos žmonėmis, atpažįstant išnaudojimą. Ir jau tuomet – veikti. Nes svajones paversti tikrove reikia drąsos, išmanymo, rūpesčio vieni kitais. Taigi ši pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena duoda mums suvokimą, įkvėpimą, bet ir padrąsinimą kalbėti apie moderniąją vergiją, ją atpažinti, vieni kitus drąsinant veikti savose aplinkose“, – sakė Carito globėjas.

Pagalba prekybos žmonėmis nusikaltimų aukoms.

The post Vergovė – didžiausias nusikaltimas prieš žmogų ir Dievą, teigė arkivyskupas K. Kėvalas Carito renginyje appeared first on LAIKMETIS.

„Augantis srautas kelia grėsmę, nes darosi akivaizdu, kad sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo nerimą kelianti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybų tarnybų veikimui“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, šiemet į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Tai daugiausia Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos, Kirgizijos piliečiai. Taip pat daugėja užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano. 

„Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų uždrausti atvykti užsienio piliečiams į Lietuvą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, – pranešė vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje, 562 atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 600 Baltarusijos piliečių. Tai rodo, kad mūsų anksčiau priimti sprendimai, ribojančios priemonės tikrai duoda rezultatų“, – tvirtino A. Bilotaitė.

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas parengė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kad penkerius metus Lietuvoje pragyvenusiam užsieniečiui ir norinčiam pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, toks dokumentas būtų išduodamas, tik jeigu asmuo pateiktų valstybinės kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai, kurie atsiranda kreipiantis dėl leidimo nuolat gyventi. Anot jų, tai kelia riziką formuotis užsieniečių diasporoms.

Parlamentarų teigimu, praktika rodo, kad asmenys linkę neterminuotai tęsti leidimą laikinai gyventi, todėl jiems netaikomi valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų patikrinimo reikalavimai

Taip pat siūloma sugriežtinti darbdavio atsakomybę įdarbinant užsieniečius. Pataisomis norima nustatyti, kad darbo pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas arba atsisakoma išduoti naują, jeigu pas darbdavį ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui.

Be to, siūloma nustatyti, kad į Lietuvą atvykęs užsienietis pakeisti darbdavį galėtų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos.

Pagal dabartinį reglamentavimą darbdaviai įsipareigoja įdarbinti užsienietį šešiems mėnesiams, tačiau praktika rodo, kad jau po mėnesio ar kelių užsieniečiai prašo Migracijos departamento leisti pakeisti darbdavį.

Seimo nariai taip pat siūlo riboti laikinų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo skaičių lietuvių kilmės armenims arba užsieniečiams, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Pagal projektą, jiems laikinas leidimas būtų išduodamas vieną kartą. 

Tokie asmenys, Lietuvoje pragyvenę penkerius metus, turėtų pramokti lietuvių kalbos, išlaikyti Konstitucijos pagrindų įstatymą ir galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.

The post Ministrė: augantis darbo imigrantų srautas kelia grėsmę, jais dangstosi užsienio žvalgyba appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijai, pažymima Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Pilietybės atėmimo procedūrą VRM nurodymu pradėjęs Migracijos departamentas gavo VSD atsakymą, kad  I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų.

„Tokiu būdu I. Liepa išreiškia akivaizdų palaikymą Rusijos Federacijos vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams ir agresyviai užsienio politikai, keliančiai grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – sakoma pranešime.

VSD taip pat nurodo, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, I. Liepos pasisakymai ir viešai skelbiama informacija socialiniuose tinkluose stiprina Rusijos režimo galias, kadangi padeda plėtoti Rusijos kaip „pasaulio išgelbėtojos“ naratyvą, niekina Vakarų pasaulį bei jo vertybes ir pabrėžtinai iškelia Rusijos kultūros viršenybę virš Vakarų pasaulio, o tai visiškai atitinka Kremliaus skleidžiamą propagandą.

Migracijos departamento vertinimu, savo viešuose pasisakymuose I. Liepa save laiko tik Rusijos piliete ir savo ištikimybę deklaruoja vienai šaliai – Rusijai.

Pasak VRM, I. Liepa savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos Lietuvai ir bendradarbiaudama su Lietuvos valstybei priešišku režimu diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda anksčiau teigė laukiantis atitinkamo Vidaus reikalų ministerijos kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

The post Siekiama panaikinti Lietuvos pilietybę balerinai Ilzei Liepai appeared first on LAIKMETIS.

„Prieš savaitę turėjome susitikimą su visomis profesinėmis sąjungomis ir visi sutinka, kad tai reikalingas pokytis, tai yra susiję ir konkrečiu finansavimu, tai yra 24 mln. eurų, pirmiausia didžiausią dėmesį skiriant žemiausios ir vidurinės kategorijos pareigūnų algoms. Mes susitarėme dėl kai kurių kompromisinių dalykų, septyni punktai, profesinėms sąjungoms tiko, ir artimiausiu metu pati registruosiu tuos dalykus, kurie buvo suderinti su profesinėmis sąjungomis“, – pažymėjo ministrė.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė BNS patvirtino, kad pareigūnus Vidaus reikalų ministerijos pažadėtos korekcijos tenkina, svarbu, kad pakeitimai atsirastų projekte.

„Praėjusią savaitę mes turėjome rimtą susitikimą ministerijoje ir iš tiesų dėl tų punktų, kurie mums kėlė didžiausi nerimą, esame aptarę ir suradę kompromisinius variantus, kurie profesines sąjungas iš esmės galėtų tenkinti“, – BNS antradienį sakė L. Soščekienė.

Paketui antradienį vakariniame posėdyje pritarta po pateikimo: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 25 ir susilaikė 26 parlamentarai. Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai, svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gruodžio 12 dieną.

Atlyginimų kėlimui – 24 mln. eurų

Antradienį Seime pristatydama naują statutą A. Bilotaitė tvirtino, kad priėmus paketą kils atlyginimai mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, iš viso keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

„Naujas statutas orientuotas į ilgalaikės pareigūnų gerovės sukūrimą, nes susiduriame su ne vienu iššūkiu, statutinės tarnybos daugeliui yra nepatrauklios. Nepaisant to, kad nuosekliai didinamas darbo užmokestis, jos nepatrauklios, reikalavimai tikrai nemaži, tiek sveikatai, tiek pasirengimui, todėl visose statutinės tarnybose turime trūkumą, apie 16 procentų“, – sakė A. Bilotaitė.

„Kai šiandien kalbame, kaip pritraukti pareigūnus į pirmines pozicijas, mes suprantame, kad tai nėra patrauklu, ir šis statutas orientuotas į tai, kad pakeltume grindis, ir paskatintume jaunus žmones ateiti ir pradėti statutinę karjerą“, – tvirtino ministrė.

Ji teigė, kad bus didinami minimalūs pareigūnų algų koeficientai, dėl to pareiginė alga padidės 5711 pareigūnų, o priedas už laipsnį įtraukiamas į pareiginę algą.

„Priedas už tarnybą negalės viršyti  20 proc. pareiginės algos, tačiau gaunantiems šį priedą didesnį, jis nebus mažinamas, ir esame su profesinėmis sąjungomis sutarę, kad tie pareigūnai, kurie išdirbs daugiau nei 20 metų, darbo užmokesčio politikose bus numatytas didėjimas už kiekvienus papildomus metus“, – tvirtino ministrė.

Opozicija – kritiška

Opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas pažymėjo, jog pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitikimuose su frakcijomis sakė pakeitimams nepritariantys ir didelė dalis patyrusių pareigūnų gali palikti tarnybą.

prasidės protesto akcijos, mitingai, nes profesinės sąjungos akcentavo, kad, jei jis bus priimtas, iš tarnybų pasitrauks didelė dalis pareigūnų

„Kai jūs būtent šį projektą ruošėte, visos profesinės sąjungos apsilankė frakcijose, kad prasidės protesto akcijos, mitingai, nes profesinės sąjungos akcentavo, kad, jei jis bus priimtas, iš tarnybų pasitrauks didelė dalis pareigūnų, ir ypač šiomis dienomis, kai tokios grėsmės – tai nedovanotina“, – sakė D. Gaižauskas.

A. Bilotaitė tvirtino, kad atsižvelgiant į pareigūnų pastabas projektas bus koreguojamas, tai patvirtina ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė.

Pasak L. Soščekienės, kompromisai rasti dėl apmokėjimo už laipsnį, stažą, taip pat pareigūnų perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui, nuobaudų skyrimo terminų.

„Iš esmės aš manau, kad (kompromisus – BNS) galėčiau vertinti daugiau teigiamai“, – tvirtino L. Soščekienė, pridūrusi, kad sutarimų laikantis pareigūnai daugiau nerengtų protestų.

„Vienas dalykas iš tribūnos apsakyti, kad mes sutarėm, kitas dalykas – tuos susitarimus įgyvendinti. Jei tie susitarimai bus įgyvendinti ir atsiras projekte, viskas bus gerai“, – sakė federacijos vadovė.

Ministrė registravo pasiūlymus

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė antradienį registravo su profesinėmis sąjungomis suderintus kompromisinius siūlymus, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).

VRM nurodo, kad su profsąjungomis sutarta numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatytų centrinės statutinės įstaigos vadovas. 

Ministerija nurodo, kad būtų įtvirtinta galimybė darbo užmokestį padidinti ne tik tarnybinės veiklos vertinimo būdu, būtų nustatyti aiškūs priemokų dydžiai ir mokėjimo sąlygos, aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija ir už tai gaunamas atlygis.

Įgyvendinant valstybės tarnybos pertvarką nustatyta, kad priedas už stažą sudarys ne daugiau kaip 20 proc. pareiginės algos, tačiau, kaip pažymi A. Bilotaitė, šiuo metu didesnį priedą už stažą gaunantiems pareigūnams jis nebus mažinamas per visą tarnybos laiką.

Be to, tarnybos stažas bus vienas kriterijų nustatant pareiginės algos dydžius ir sudarys galimybę vėlesniais tarnybos metais didinti pareiginę algą. Priedą už laipsnį siūloma įtraukti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Pasak ministerijos, rastas kompromisas ir dėl pareigūnų perkėlimo tvarkos. Iki trijų mėnesių būtų sutrumpintas siūlomas laikotarpis, kai esant tarnybiniam būtinumui pareigūnas be jo sutikimo gali būti perkeliamas į kitas pareigas į kitą vietovę. Pirminiame projekte buvo įrašyti šeši mėnesiai. Taip pat siūloma tikslinti tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką.

Nerimavo dėl socialinių garantijų

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengus naują Vidaus tarnybos statutą, ministerija teigė, kad pakeitimai leis padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pareigūnų atlyginimus, bet pareigūnai nerimavo dėl, jų teigimu, prastėsiančių socialinių garantijų.

VRM teigia, kad nauju statutu numatoma didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų. 

Pagal projektą, būtų peržiūrimas pareigybių suskirstymas į pareigybių grupes – jų mažėtų nuo 15 iki dešimties. Ministerija teigia, kad taip būtų nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija. Centrinėse statutinėse įstaigose būtų patvirtintos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos.

Profsąjungos laikėsi pozicijos, kad siūlomi pakeitimai, kuriais pareigūnams taikomos garantijos sulyginamos su valstybės tarnautojų, pablogins jų padėtį.

Pareigūnai daugiausiai kritikavo pakeitimus, kuriais naikinamas priedas už laipsnį, priedas už stažą mažinamas nuo 30 proc. iki 20 proc. pareiginės algos dydžio, su perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, butpinigių ir kelionės išlaidų kompensavimo sąlygomis susijusiais pokyčiais.

Spalį pareigūnai dėl svarstomų pakeitimų buvo surengę protesto akciją.

Kai kurias garantijas žada išlaikyti

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas atsakydamas į profesinių sąjungų nuogąstavimus yra patvirtinęs, kad tie pareigūnai, kurie turi didesnį nei 20 proc. priedą už stažą, jį išlaikys.

Jis taip pat pabrėžė, kad priedą už laipsnį siūloma inkorporuoti į minimalų pareiginės algos koeficientą – dėl to padidės pareigūnams mokamas priedas už tarnybos stažą, kuris skaičiuojamas nuo pareiginės algos.

Vyriausybės teikiamas paketas numato, kad įgyvendinant Valstybės tarnybos pertvarkos antrąjį etapą, pareigūnų darbo užmokesčiui apskaičiuoti nuo 2024 metų sausio 1 dienos bus taikomas ir naujas pareiginės algos bazinis dydis – 1 tūkst. 785,4 euro.

Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad keičiant Vidaus tarnybos statutą pareigūnų atlyginimams didinti numatyta 24 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministerijos statutiniams pareigūnams – policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams, Viešojo saugumo tarnybos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams – numatyta 11,8 mln. eurų. Tuo metu Kalėjimų ir Probacijos tarnyboms numatyta 9,4 mln. eurų, o muitininkams – 2,7 mln. eurų.

The post Seimui pristatytas naujas vidaus statutas, ministrė sako radusi kompromisą su pareigūnais appeared first on LAIKMETIS.

„Kalbant apie asmenis, kurie yra pripažinti (aukomis – BNS), jų yra 148, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė ministrė. – Jei žiūrėtume į Europos Sąjungą, per metus yra pripažįstama nukentėjusiaisiais maždaug 7 tūkst. asmenų.“

„Tai dažniausiai tik ledkalnio viršūnė, nes ne visada aukos (visuomenėje – BNS) yra atpažįstamos“, – pridūrė ji.

Taip A. Bilotaitė kalbėjo dalyvaudama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiamoje konferencijoje „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“.

Nuteistas 131 prekeivis žmonėmis

Ministrės teigimu, prekyba žmonėmis yra pelninga nusikalstama veika, todėl į ją įsitraukti gali atrodyti „pakankamai patrauklu“.

„Ypatingai šiais laikais, kai internetinė erdvė yra išnaudojama kaip įrankis“, – kalbėjo A. Bilotatė.

Pasak jos, beveik du trečdaliai nusikaltimų aukų yra moterys, vyraujantis amžius siekia nuo 21 iki 30 metų.

Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys

„Tenka labai apgailestauti, kad kas penkta auka yra nepilnamečiai asmenys“ – sakė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, per penkerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų – nuteistas 131 prekeivis žmonėmis.

„Tai yra labai sudėtingos bylos, bet tai yra neblogas rezultatas, – teigė ministrė. – Šiuo atveju mums labai svarbu stiprinti savo veiksmus ankstyvajame prekybos žmonėmis aukų atpažinime.“

„Nuolatinis spaudimas liudytojams“

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila atkreipė dėmesį, kad neteisėta prekyba žmonėmis vykdoma ne tik siekiant naudos iš seksualinio išnaudojimo, bet ir „priverstiniam darbui, nusikalstamoms veikoms vykdyti, gali būti taip pat priverstinei santuokai“.

„Visos šitos formos paprastai sąlygojamos to, kad yra žmogaus sunki materialinė padėtis, menkas išsilavinimas gali būti, žmogus gali turėti tam tikrų fizinių ar elgesio sutrikimų“, – kalbėjo policijos atstovas.

„Aišku, kartais pasinaudojama tuo, kad žmogus neteisėtai yra vienoje ar kitoje valstybėje, turi vienokių ar priklausomybių“, – pridūrė jis.

M. Draudvila taip pat pabrėžė, kad tapimas prekybos žmonėmis auka „kartais pačiai aukai neatrodo savaite suprantamas nuo pat pirmų žingsnių“, nes visas procesas vykdomas palaipsniui.

Pasak jo, su tuo susiję teisėsaugos tyrimai nėra lengvi, ir reikalauja įsitraukimo iš daugelio institucijų.

„Kaip didžiausia problema šiuose tyrimuose yra tai, kad daromas pastovus, nuolatinis spaudimas ar poveikis liudytojams ir nukentėjusiesiems“, – kalbėjo M. Draudvila.

Daugėja besikreipiančiųjų pagalbos

Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Vainorė savo ruožtu teigė, kad pagalba tokių nusikaltimų aukoms yra sudėtinga ir trunka ilgą laiką.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. (...) Vienam galbūt reikia teisinio asistavimo, dažnas susiduria su psichologinėmis problemomis“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Pasak jos, per praėjusius metus pagalba teikta 235 galimoms prekybos žmonėmis aukoms, vien šiemet tokių žmonių jau buvo per 250.

„Galbūt mes pradėjome geriau pasiekti tuos žmones, o galbūt daugiau atsiranda tokių atvejų“, – svarstė D. Vainorė.

Nevyriausybininkė pabrėžė, kad pagalba tokiems žmonėms trunka ne vienus metus.

„Pirmiausia būna intensyvi pagalba, tada vyksta iš nevyriausybinės organizacijos nuolatinis kontakto palaikymas su jais“, – teigė Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė.

Europos Sąjunga spalio 18-ąją mini kovos su prekyba žmonėmis dieną.

The post „Tik ledkalnio viršūnė“: per penkmetį Lietuvoje nustatyta apie 150 prekybos žmonėmis aukų appeared first on LAIKMETIS.