A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu, pritarus Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ši taryba sudaryta 2022 metais V. Zelenskio dekretu siekiant palengvinti laikinai Rusijos okupuotos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijos, reintegracijos ir teritorinio vientisumo atkūrimo procesą, koordinuoti laikinos okupacijos padarinių pašalinimo ir kompensavimo priemones.

Šių metų gegužės viduryje Ukrainos prezidentas atnaujino jos sudėtį.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu

Tarybai priklauso Aukščiausiosios Rados deputatai, Ukrainos vykdomosios valdžios, saugumo, viešosios tvarkos ir teisėsaugos pareigūnai, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) atstovai, užsienio ekspertai. Iš viso ją sudaro 43 nariai.

Kaip nurodoma dekrete, taryba, bendradarbiaudama su partneriais užsienyje, prisidės teikiant siūlymus dėl Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo, jos piliečių teisių ir interesų apsaugos, valstybei bei jos piliečiams padarytos žalos šalinimo ir  kompensavimo, teisės aktų tobulinimo.

Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais po vadinamojo referendumo, kurio rezultatų nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

The post A. Jakubauskas paskirtas į Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamąją tarybą appeared first on LAIKMETIS.

* Lietuvos pasienyje su Baltarusija pareigūnai sulaikė 52 neteisėtus migrantus – Irako, Sirijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečius. Dauguma jų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas pranešė, jog augant nelegalių migrantų srautams, pasienyje su Baltarusija trigubai stiprinamos pajėgos, į pagalbą rengiamasi pasitelkti ES pasienio būrio „Frontex“ pareigūnus, pagalbos gali būti prašoma iš kariuomenės.

* Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė apie, kaip teigiama, beprecetentį diplomatinį paštą gabenusio Lietuvos automobilio sulaikymą. Baltarusijos pareigūnai pasienyje pareikalavo nuplėšti diplomatines plombas ir atidaryti automobilį. Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu, automobilis buvo priverstas grįžti į Lietuvos teritoriją. Dėl įvykio Baltarusijos ambasados atstovui įteikta protesto nota.

* Baltarusijos opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius vėl pasirodė valstybinės televizijos parodytame emocingame interviu, kurį jo artimieji ir aktyvistai laiko išgautu prievarta. Pusantros valandos trukmės interviu R. Pratasevičius atrodė besijaučiantis nepatogiai ir prisipažino pernai raginęs rengti protestus, taip pat gyrė Aliaksandrą Lukašenką. Įrašo pabaigoje jis pradėjo verkti ir užsidengė veidą rankomis. Baltarusijos valdžią dėl šio interviu pasmerkė tiek opozicija, tiek Vakarų šalys.

* Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komitetas sutarė dėl sankcijų Baltarusijos oro bendrovėms už priverstinį bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą Minske. Baltarusijos nacionalinės oro vežėjos „Belavia“ ir kitų šalies oro bendrovių lėktuvams bus uždrausta kirsti ES oro erdvę ir leistis Bendrijos šalių oro uostuose. ES šalių nacionalinėms oro vežėjoms negalima rengti skrydžių į Baltarusiją.

Musko įmonė. JAV verslo magnato, elektromobilių bendrovės „Tesla“ įkūrėjo Elono Musko kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ steigiasi Lietuvoje: įregistruota bendrovė „Starlink Lithuania“.„Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas, Lietuvoje bendrovė ketina teikti palydovinio interneto paslaugą, kuri aktualiausia atokesnėse šalies vietose.

Koronavirusas:

* Nustatyti 365 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Praėjusią parą paskiepyta beveik 36 tūkst. žmonių. Ligoninėse gydomi 644 COVID-19 pacientai, iš jų 76 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų beveik pasiekė šių metų žemumas: dabar jis yra 227, o mažiausias šių metų kovą buvo – 222.

* Naujausi vakcinavimo duomenys rodos, jog Neringoje mažiausiai viena doze nuo koronaviruso pasiskiepiję jau yra trys ketvirtadaliai gyventojų, o bent trečdalis žmonių vakcinuoti daugumoje savivaldybių.

* Pranešta, jog gegužę gauti 986 pranešimai apie nepageidaujamas vakcinos nuo COVID-19 reakcijas, 48 iš jų – sunkios. Taip pat pirmą kartą Lietuvoje registruotas miokardito – širdies raumens uždegimo – atvejis.

* Tokijas pranešė dovanojantis daugiau kaip milijoną „AstraZeneca“ vakcinos dozių Taivanui. Šis žingsnis žengtas Taibėjui ieškant skiepų dozių ir kaltinant Kiniją kišimusi. Kinija demokratiškai ir nepriklausomai valdomą salą laiko savo teritorija ir stengiasi išlaikyti ją diplomatiškai izoliuotą.

* Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Amerika greitai padovanos 25 mln. atliekamų vakcinų nuo COVID-19 dozių Jungtinių Tautų remiamai programai COVAX, ir pažadėjo, kad vakcinų gaus Pietų Amerika, Centrinė Amerika, Azija, Afrika ir kiti regionai, kur skiepų labai trūksta.

Ginklų kontrabanda. Muitinės kriminalistai Vilniuje ir jo apylinkėse išaiškino stambią rusiškų ginklų kontrabandą: sulaikyti keturi asmenys, paimta 319 rusiškos gamybos šautuvų ir pusiau automatinių karabinų „Saiga“, 12 tūkst. šovinių. Bendra jų ginklų ir šaudmenų vertė – apie 335 tūkst. eurų.

Jakubausko kandidatūra. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Trakų merus žada kelti atleisto Genocido centro vadovo Ado Jakubausko kandidatūrą.

Leidimas maršui. Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo „Šeimos gynimo maršo“ organizatoriams dar vienam renginiui birželio viduryje. Meras Remigijus Šimašius sako, kad leidimas neišduotas, nes tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė pirmasis renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.

„Ekstremizmo“ įstatymas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymo projektą dėl draudimo „ekstremistinių“ organizacijų darbuotojams, nariams ir rėmėjams dalyvauti parlamento rinkimuose. Remiantis šiuo įstatymu kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygiams gali būti uždrausta dalyvauti rinkimuose.

Tiananmenio atminimas. Honkongo parkas, kuriame tradiciškai vykdavo gausūs Tiananmenio aikštės įvykių Kinijoje minėjimai, šiemet pirmą kartą buvo tuščias. Teisėsauga blokavo įėjimą į jį bei sulaikė vieną iš šių minėjimų organizatorių. Amerikos diplomatijos vadovui pareiškus, kad jo šalis pagerbs žuvusiuosius per 1989 metų kruviną susidorojimą su protestuotojais, Kinija sukritikavo žmogaus teisių padėtį Jungtinėse Valstijose ir liepė Vašingtonui „pažvelgti į veidrodį“.

The post Svarbiausi birželio 4 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

* Iš pareigų atleistas Genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius Adas Jakubauskas, konstatavus, kad jam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo. Atleistas vadovas teigė patekęs tarp politinių girnų, o patį procesą vadino susidorojimu. Kandidatą į centro vadovus Seimo pirmininkė tikisi pateikti po Velykų.

* Naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku paskirtas Gediminas Šimkus. Jis pakeis dvi kadencijas centriniam bankui vadovavusį Vitą Vasiliauską. G. Šimkus žada siekti mažinti koncentraciją skandinavų bankų dominuojamame sektoriuje.

* Priimtos pataisos, leidžiančios kurti elektros kaupimo įrenginių sistemą. Maždaug 100 mln. eurų vertės kaupikliai bus naudojami momentiniam rezervui užtikrinti, o ateityje leis balansuoti vėjo jėgaines. Jie taip pat galės užtikrinti maitinimą avarijos atveju.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 869 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 803 COVID-19 pacientai, iš jų 88 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 339.

* Praėjusią parą paskiepyta beveik 19 tūkst. žmonių – tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius.

* Prezidentas Gitanas Nausėda su didmiesčių merais aptarė vakcinavimą švenčių dienomis bei vangų vyriausių gyventojų skiepijimą, ragindamas ieškoti būdų juos pakviesti vakcinuotis. Vilnius paskelbė per šventinį savaitgalį sudarysiąs galimybę pasiskiepyti 12 tūkst. prioritetinių grupių atstovų.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, jog baigus skiepyti sergančius lėtinėmis ligomis, toliau skiepijimas vyks keliomis kryptimis, paraleliai skiepijant didelius kolektyvus ir visuomenę. Ministerija sako, kad prioriteto tvarka skiepytis galinčių darbuotojų sąrašais pasirūpinti turėtų pačios įstaigos. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama skubiai paskiepyti pareigūnus.

* Lenkijoje pasiektas naujas didžiausias paros atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios: 35 251.

* Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos ir įvedamas dalinis karantinas. Šis sprendimas priimtas po to, kai sausio pabaigoje jis nepaisydamas rekomendacijų nusprendė neskelbti Prancūzijoje trečio karantino.

* „Pfizer“ ir „BioNTech“ pranešė, kad jų vakcina yra veiksminga prieš Pietų Afrikos viruso atmainą.

Tarša Mažeikiuose. Aplinkosaugininkai pranešė įtariantys Mažeikių rajono ekologiškai švarių degalų komponentą gaminančią įmonę „Rapsoila“ į aplinką išleidus beveik 19 tūkst. litrų nevalytų gamybinių ir buitinių nuotekų. Bendrovė teigia, kad paleidimas buvo nustatytas ne reguliariai, o tik kartą.

Bideno investicijos. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pristatė 2 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros planą, kurio tikslas – modernizuoti nusidėvėjusį šalies transporto tinklą bei sukurti milijonus naujų darbo vietų. JAV vadovas tvirtina, kad planuojamos investicijos bus finansuojamos padidinant mokesčius įmonėms ir turtingiems amerikiečiams, kurie, anot prezidento, nemoka sąžiningos dalies.

Nuteisti aktyvistai. Devyni Honkongo aktyvistai nuteisti pagal kaltinimus, susijusius su neteisėtais susibūrimais organizuojant vieną didžiausių demokratinių protestų 2019 metais. Tarp nuteistųjų yra keletas žymiausių miesto demokratijos aktyvistų. 

Slovakijos vyriausybė. Slovakijoje prisaikdinta nauja vyriausybė, suformuota po to, kai ankstesnis premjeras Igoris Matovičius atsistatydino. Jo kabinetas tapo pirmuoju žlugusiu dėl savo veiksmų valdant koronaviruso pandemiją.

Bado streikas. Rusijoje kalinamas opozicionierius Aleksejus Navalnas pareiškė pradedantis bado streiką, reikalaudamas, kad jį būtų leista apžiūrėti gydytojui. Jis sako jaučiantis nugaros ir kojos skausmus bei nesulaukiantis dėl to pagalbos.

Nerimas dėl Mianmaro. Jungtinių Tautų pasiuntinė Mianmarui paragino Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl valstybėje didėjančios krizės ir įspėjo dėl pilietinio karo bei kraujo liejimo grėsmės. „Jei tik lauksime, kol jie bus pasirengę kalbėtis, padėtis šalyje tik pablogės. Gresia skerdynės“, – įspėjo Christine Schraner Burgener.

The post Svarbiausi balandžio 1 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo valdybos siūlymą atleisti A. Jakubauską iš pareigų, nes šiam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo.

Per slaptą balsavimą už šio pareigūno atstatydinimą balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo 3, 1 biuletenis sugadintas.

Kad pareigūnas būtų atleistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Atstatydinti pernai paskirtą pareigūną siūlė Seimo valdyba.

Kreipdamasis į parlamentarus A. Jakubauskas sakė, kad jis nėra kaltinamas, kad vadovaudamas Genocido centrui būtų padaręs kokį nors administracinės teisės nusižengimą ar tarnybinį pažeidimą.

„Turbūt pagrindinė priežastis, kodėl stoviu čia, yra bandytos pradėti centre vykdyti reformos, pradėti daryti tas reformas mane įpareigojo buvusio Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados“, – sakė A. Jakubauskas.

Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų.

„Jaučiuosi patekęs tarp politinių girnų, tiksliau tarp dviejų Seimų valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos – girnų“, – teigė jis.

A. Jakubauskas sakė, kad prieš trejus metus LGGRTC paskelbus KGB agentų registracijos žurnalą su kardinolo Vincento Sladkevičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio, aktoriaus Donato Banionio pavardėmis, Seimo valdyba sudarė darbo grupę ištirti centro darbą.

Pasak A. Jakubausko, pernai vasarą pradėjęs vadovauti LGGRTC jis ėmėsi įgyvendinti šios darbo grupės išvadas ir taisyti nurodytus trūkumus. Direktorius tvirtino sugriežtinęs viešinimo taisykles, pradėta kalbėti, kaip gerinti tyrimų kokybę ir pan.

„Tai sukėlė šeštadalio darbuotojų nepasitenkinimą“, – sakė A. Jakubauskas.

Didelė kaita, mažos algos

Jis tvirtino, kad pradėjęs dirbti ir susipažinęs su padėtimi centre, likęs priblokštas padėtimi ten. Anot direktoriaus, vienas įstaigos darbuotojas ją apibūdino kaip apimtą gangrenos.

„Seimo nariai, įsiklausykite – 543 centro darbuotojai išėjo iš centro per 24 metus, vadinasi, kasmet vidutiniškai darbuotojų palikdavo 16 darbuotojų. Tokia darbuotojų kaita būtų normali, kai įstaigoje dirba 500 ar 1000 žmonių, o ne 142“, – ketvirtadienį kalbėjo A. Jakubauskas.

Jo duomenimis, Genocido centras mažiausiai finansuojamas tarp 23 Seimui pavaldžių institucijų.

„Centro darbuotojų atlyginimai daug metų tik nežymiai viršijo minimumą. 2015 metais vidutinis darbuotojų atlyginimas buvo plius minus 370 eurų“, – tvirtino A. Jakubauskas.

Jis priminė, kad LGGRTC darbuotojai anksčiau ne kartą kreipėsi į Seimą dėl prastos finansinės būklės, tačiau nė karto nereaguota. 

A. Jakubausko teigimu, tuomet tokiu būdu siekta numarinti centrą.

Įžvelgia norus suvesti sąskaitas

Dabar jam mestus kaltinimus įstaigos vadovas vadino susidorojimu.

Genocido centro vadovas atmetė kaltinimus dėl mobingo. A. Jakubauskas tvirtino, kad dirbdamas dėstytoju niekada nėra pakėlęs balso ir panaudojęs kreipinio „tu“.

„Mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai“, – teigė centro vadovas.

Jis sakė, kad siekiant normalizuoti mikroklimatą įstaigoje žadama kviesti mediatorių.

A. Jakubauskas taip pat teigė, kad permainos LGGRTC būtinos, nes galiojančios tvarkos – ydingos.

Jo duomenimis, istorikų parengtos pažymos teikiamos teisiai centro direktoriui apeinant skyriaus ir departamento vadovus.

„Generalinis direktorius negali būti visų galų meistras ir kaišyti skyles“, – teigė Genocido centro vadovas.

Jis pasakojo asmeniškai sustabdęs kelias darbuotojų klaidas, kurios būtų sukėlusios rezonansą visuomenėje.

„Pats asmeniškai sustabdžiau dvi kliurkas, kurios būtų labai negarbingos – viena apie žydų gelbėtoją, kita apie sušaudytus žmones, kurie neatėjo balsuoti į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir buvo primestas šešėlis partizanams“, – sakė A. Jakubauskas.

Jis pasakojo taip pat neleidęs paversti žinomo gamtininko Tado Ivanausko KGB bendradarbiu.

„Kažkodėl pažymą apie Tadą Ivanauską patikėta parašyti ne iškiliam istorikui, o buvusiai žurnalistei Daivai Vilkelytei. Ji parašė ne pažymą, o 52 puslapių žurnalistinį tyrimą ir bandė prakišti, kad tą tyrimą direktorius pasirašytų. Aš pažiūrėjęs, kad tai nėra pažyma, o kad tai yra citatos iš įvairių sovietmečio laikraščių, pasiūliau padaryti dviejų-trijų puslapių koncentratą. Garbioji žurnalistė baisiai užpyko ir pasakė, kad spaudžiame ir darome mobingą“, – tvirtino A. Jakubauskas.

Jis sakė, kad pasitaiko, jog LGGRTC bandoma pasinaudoti suvedant asmenines sąskaitas.

„Tokie paklausimai net neturėtų būti priimami, kada bandoma apdergti kažkurio žmogaus vardą“, – teigė A. Jakubauskas.

Konfliktą ne sprendžia, o gilina

Teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė konstatavo, jog A. Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.

„Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – sakė ji.

Parlamento vadovė priminė, kad kovo 12 dieną iš pareigų atleista istorikė Mingailė Jurkutė. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, darbo ji neteko iš esmės dėl pareikštos nuomonės apie centro vadovybę.

„Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė Seimo pirmininkė.

„Pastaruoju metu centro vadovybei ne tik nepavyko šios situacijos išspręsti, bet ji dar labiau paaštrėjo. Centro vadovui Adui Jakubauskui nepavyko išspręsti iškilusių problemų konstruktyviai, pasirinktas veikimo būdas tik padidino įtampą ir susipriešinimą jo vadovaujamame centre“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl vadovo veiksmų ir įtampos įstaigoje į Seimą metų pradžioje kreipėsi 17 Genocido centro darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad po Genocido centro direktoriaus interviu Krymo totorių televizijai ATR šis pareigūnas vargiai galėtų likti vadovauti Europos Sąjungos valstybės narės institucijai.

Praėjusią savaitę interviu Krymo totorių televizijai A. Jakubauskas tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ grupių spaudimu. Jis taip pat sakė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.

Vėliau Lietuvos žiniasklaidai jis sakė apgailestaujantis dėl išsakytų teiginių ir teigė taip kalbėjęs dėl nuovargio.

Kai kurios organizacijos, signatarai, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai ragina neskubėti atleisti centro vadovo.

Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas pernai vasarą.

Šis centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą. 

The post Iš pareigų šiandien atleistas LGGRTC direktorius Adas Jakubauskas teigia patekęs tarp politinių girnų, o patį procesą Seime vadino susidorojimu appeared first on LAIKMETIS.

Man, kaip Vašingtone dirbusiam su nacionalinio saugumo, gynybos ir dezinformacijos tiriamąja veikla, susirūpinimą kelia klausimas: ar šiuo metu valdančiųjų vykdomi veiksmai susiję su istorijos politika nėra antivalstybiniai?

Seimo valdyba kritikuoja LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko teisę formuoti įstaigos tyrimų gaires, stengiantis atkreipti dėmesį į tai, kad instituto misija yra ne tik įgyvendinti istorinius tyrimus, tačiau ir tų tyrimų pagalba apginti Lietuvą nuo viešai platinamo priešiškų valstybių šmeižto apie 1941 m. birželio sukilimą ir partizanus.

Pasak VSD vadovo D. Jauniškio, tokios nacionalinio saugumo grėsmės kaip bandymai perrašyti Lietuvos istorijos politiką kyla ne tik iš išorės, bet ir iš valstybės viduje veikiančių asmenų: “Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai ir subjektai iš išorės ar veikėjai valstybės viduje.”

Ypač TS-LKD partijai priklausančių Seimo narių pritarimas istorijos perrašinėjimui ir solidarizacija su Lietuvos istoriją kūjais daužančių antivalstybinių elementų veikla, įgyvendina ilgus metus Kremliaus vykdytą Lietuvos istorijos naikinimo politiką.

Stebint viešąją erdvę, valdantiesiems netinka dabartinis centro vadovas, o jo vietą turėtų užimti kitas centro vadovo posto siekiantis Vilniaus Universiteto dėstytojas Nerijus Šepetys. Šis laisvės kovotojų juodinimu pagarsėjęs istorikas kartu su R. Vanagaite ir kitais Kremliui naudingais veikėjais dalyvauja antivalstybinėje kampanijoje vadinančioje lietuvius “žydšaudžiais”.

Katalikų bažnyčios kronikos leidėjai ir iškilūs rezistentai, kurių dėka 1990 m. buvo iškovota nepriklausomybė, dabartinį bandymą politiškai susidoroti su LGGRTC vadovu Adu Jakubausku vertina neigiamai ir įspėja visuomenę, jog šalyje bręsta grėsmingi pokyčiai. Taip pat, verčia užduoti klausimą, kodėl TS-LKD turėjusi tokį didelį pasitikėjimo kreditą ir pagarbą tarp politinių kalinių ir tremtinių, tapo partija primenančia tą, kuriai iki Nepriklausomybės pradžios priklausė Algirdas Mykolas Brazauskas Lietuvos trispalvę pavadinęs skuduru.

The post Mantas Macikas. Kūju per mūsų istoriją appeared first on LAIKMETIS.

Šiandien net politiškai naiviausiam šalies piliečiui ir karščiausiam TS-LKD rėmėjui turėtų būti akivaizdu, kad po Seimo rinkimų prasidėjo atviras ir spartus Lietuvos valstybės naikinimas mėginant šliaužiančio konstitucinio perversmo keliu įtvirtinti totalitarinę neokomunizmo ideologiją grindžiamą politinę santvarką. Tai būtų neįmanoma be pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos TS-LKD pritarimo ir aktyvaus dalyvavimo griaunant valstybę. 

Tačiau yra žinoma, kad šios partijos vadovybė iki šiol sugebėdavo įtikinti daugelį savo narių ir rėmėjų, kad net tokie pragaištingi Lietuvai veiksmai kaip pastangos primesti genderistinę Stambulo konvenciją kažkokiu stebuklingu būdu padės apsaugoti Lietuvą nuo pavojingų putiniško Rusijos kėslų. Kad ir kaip sunku tai įsivaizduoti, vis dėlto buvo tikinčiųjų net ir tokiu sveiku protu neįsivaizduojamu melu ir begėdiškiausiu mulkinimu.

Ir vis dėlto šis apgaudinėjimo žaidimas baigėsi. Tik aklas gali nematyti ir nesuprasti, kad LGGRTC vadovo pakeitimas ,,nenorinčiu dalyvauti istorinės atminties karuose“ istoriku realiai reiškia, kad oficialiu valstybiniu lygmeniu kartojami 1940 metai – tai dvasinė, moralinė ir politinė Lietuvos kapituliacija prieš Kremlių. Jeigu tai įvyks – fizinė aneksija be pasipriešinimo taps tik laiko klausimu. TS-LKD įeis į Lietuvos istoriją (jeigu dar bus kam ją rašyti) kaip valstybės išdavikų ir duobkasių partija.

TS-LKD įeis į Lietuvos istoriją (jeigu dar bus kam ją rašyti) kaip valstybės išdavikų ir duobkasių partija.

Šito dar galima išvengti. Dori ir patriotiški TS-LKD nariai šiuo lemiamu momentu turi apsispręsti. Jie gali pasielgti taip, kaip Sąjūdžio laikais pasielgė Lietuvą, o ne tarnystę okupantui pasirinkę tuometinės LKP nariai. Pakako, kad ištikimų Maskvai komunistų absoliučiai dominuojamoje LSSR Aukščiausioje Taryboje atsirastų vos keli Sąjūdžio atstovai, kurie iš aukščiausios pavergto krašto politinės tribūnos pradėjo drąsiai ir atvirai kalbėti apie Lietuvos ateitį ir likimą, ir šalyje daug kas pradėjo keistis. Šių kalbų, kaip ir jų buvimo ten reikšmės, neįmanoma pervertinti. 

Dabartiniame LR Seime taip pat esama patriotiškų ir ištikimų valstybei asmenų. Ypač svarbus TS-LKD frakcijai priklausančių politikų apsisprendimas šią lemtingą akimirką. Turint omenyje, kokia menka ir trapi valdančioji dauguma, pakaktų, kad nors keli iš jų išstotų iš Lietuvos išdavikų grupe netrukus galinčios galutinai tapti šios partijos frakcijos ir suformuotų atskirą VALSTYBININKŲ frakciją. Iki šiol sklandžiai vykdomas Lietuvos valstybės metodiško sugriovimo scenarijus tą pačią akimirką subyrėtų it kortų namelis.

Taip – tai iš tiesų yra tas gana retai istorijoje pasitaikantis atvejis, kai vos keleto žmonių sąmoningas ir aiškus apsisprendimas galbūt gali pakeisti vėl į politinės ir istorinės nebūties prarają stumiamos Lietuvos likimą ir ateitį. Tai – vienintelis įmanomas sprendimas šiuo valstybei kritišku momentu. Likti TS-LKD frakcijoje ir tik balsuoti prieš prof. A. Jakubausko atleidimą jau nepakanka. 

Jeigu tokiam žingsniui pritrūks drąsos ir ryžto – vadinasi, bus pakartota paskutiniame anos Lietuvos vyriausybės posėdyje padaryta neatitaisoma klaida, kai valstybė buvo atiduoda sudraskyti ir nukrito į grobikų rankas be šūvio. Šiandien atėjo tokio pat masto LR Seimo narių apsisprendimo akimirka. 

The post Prof. Vytautas Radžvilas. Laikas valstybininkų frakcijai appeared first on LAIKMETIS.

Interviu televizijai ATR šią savaitę jis tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu. Jis taip pat sako turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.

„Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją. Deja, Lietuvoje iškilo istorikų mokykla, kuri kitaip traktuoja savo tėvynę, savo šalį, nei istorikai, dirbę daugelį metų, ypač po nepriklausomybės atgavimo, kurie sukūrė Lietuvos praeities paveikslą – ypač vokiečių, sovietinės okupacijos, Holokausto, ginkluoto pasipriešinimo“, – kalbėjo A. Jakubauskas.

Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją.

Jis citavo vieno, kaip teigė, „Vokietijoje gyvenančio žmogaus“ mintį, kad „Markso ir Engelso fantomas dar gyvas, tik jis jau nebemojuoja raudonomis vėliavomis, bet kaip ir visos bakterijos, jis mutavo“.

„Atvejai, kai jaunoji karta išrenkama į parlamentą, turi savo pasekėjų, stengiasi visas šias leftistines pažiūras – vienalytes santuokas, narkotikų dekriminalizaciją ir t. t. įdiegti Lietuvos visuomenėje. Taip nutiko, kad Lietuvoje mes tapome kaip ir šių įvykių dalimi, nes mes kaip ir atstovaujame tradicinėms vertybėms, o parlamente iškilo tam tikrų valdininkų, kurie atstovauja kitam sparnui, paskyrimo klausimas, iškilo toks pasipriešinimas“, – kalbėjo Genocido centro vadovas.

Jis dėstė, kad jo vadovaujama institucija tapo tokio visuomenės susipriešinimo „lakmuso popierėliu“.

„Manau, kad sveika Lietuvos visuomenės dalis tiesiog neleis, kad kas nors nutiktų su mūsų centru, kuris gali būti prilygintas ministerijai ir atstovauja interesams stiprių, deportuotų žmonių, kurie kovojo už tėvynę po Antrojo pasaulinio karo ar jų palikuonių. Labai jaučiu jų palaikymą“, – tvirtino A. Jakubauskas.

„Mes atleidome vieną merginą, kuri užsiėmė intrigomis, rašė laiškus darbuotojams naktimis ir yra kaip ir kitos mokyklos dalis, kuri klesti Vilniaus universitete, kuri tapo jos gynėja. Atsiųstas laiškas Lietuvos parlamentui, kad mes neva pažeidžiame teises, bet tai netiesa, patikėkite, netiesa – tiesiog susidūrė dvi pasaulėžiūros, apie kurias kalbėjau, ir nauja pasaulėžiūra, kylanti iš Europos Sąjungos valstybių“, – kalbėjo jis.

A. Jakubauskas sakė, kad „rimtos diskusijos“ vyksta jau du mėnesius, tačiau „krizė aprimo“. Jis esą įsitikinęs, kad Seime neatsiras 71 vieno politiko, kad būtų pritarta jo atleidimui.

„Tai praktiškai neįmanoma. Todėl, matyt, valdantieji suprato, kad tokiu būdu manęs atleisti nepavyks, todėl greičiausiai bus pristatytas koks nors kitas planas“, – teigė A. Jakubauskas.

Seimo valdyba penktadienį parlamentui pasiūlė atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą A. Jakubauską iš pareigų.

Sprendimą valdyba priėmė po specialiai suburtos darbo grupės tyrimo. Jo išvadose teigiama, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Daug diskusijų sukėlė A. Jakubausko sprendimas iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę.

Pagal įstatymą, centro direktorių skiria ir atleidžia Seimas.

A. Jakubauskas vadovauti LGGRTC pradėjo pernai vasarą. 

Jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Krymo totorių Medžliso (Tautinio Parlamento) atstovas Lietuvoje.

A. Jakubauskas sako apgailestaujantis dėl išsakytų žodžių Krymo totorių televizijai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas sako apgailestaujantis dėl savo komentarų Krymo totorių televizijai, kad jo atleidimo siekia „leftistinių pažiūrų“ įtakos grupės.

Jis tvirtino pasirinkęs netinkamą retoriką ir taip pasielgęs dėl patirto nuovargio.

„Atsiprašau dėl šito pasisakymo, buvau pagautas gatvėje, kada ėjau namo, kada grįžau namo, iš tiesų, buvo techniniai nesklandumai. Visi esame pavargę. Esu ujamas du mėnesius. Ko gero, peržiūrėjęs šį įrašą, turiu pripažinti, kad man irgi buvo pačiam nesmagu. Bet supraskite, kad esu du mėnesius persekiojamas“, –  žurnalistams penktadienį sakė A. Jakubauskas.

Keliskart klausimas, jis nekomentavo, ar atsiriboja nuo savo teiginių, ar ir toliau laikosi išsakytos nuomonės. 

„Nenoriu dabar komentuoti. Patikėkite, tas įrašas buvo daromas turbūt prieš dešimt dienų. Nežinojau, kada jis bus paleistas į eterį. Tikrai toks moralinis nuovargis buvo, tikrai atsiprašau“, – pridūrė jis.

Jis taip pat sveikino Seimo valdybos sprendimą siūlyti jį atleisti Seimui.

„Vertinu labai palankiai, tai ko gero vienintelis galimas sprendimas šioje situacijoje. Demokratinėje visuomenėje, jei kyla abejonių dėl galimybės eiti pareigas, visada reikėtų pasitikrinti. Jei bus nuspręsta, kad pareigūnas, taigi aš, negaliu eiti pareigų – vienas sprendimas, jei bus nuspręsta, kad aš galiu eiti pareigas, tikiuosi, kad netrukdomas galėsiu dirbti iki kadencijos pabaigos, taigi – iki 2025-ųjų liepos 1-osios“, – tvirtino Genocido centro direktorius.

Jis kartojo, kad pats trauktis iš pareigų neketina dėl „nepadarytų darbų arba dėl pirmtakų padarytų darbų“.

The post A. Jakubauskas totorių televizijai sakė susidūręs su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu, vėliau apgailestavo appeared first on LAIKMETIS.