PETA sukurta sukūrimo istorijos versija reklamuojama kaip „pirmoji veganiška Pradžios knygos interpretacija, sukurta dirbtinio intelekto.“

Pasak PETA, „Pradžios knygos žinia - Dievas sukūrė kiekvieną gyvą būtybę, matė, kad jos yra geros, ir davė joms žalumynų pragyvenimui".

75 puslapių knygą parašė ChatGPT.

Tarp pakeitimų, kuriuos PETA padarė Dievo žodyje, iš karto krinta į akis tai, kad gyvūnai vadinami „kūriniais", o ne „žvėrimis" ar „padarais".

Kitas nukrypimas - drabužiams naudojamas augalinis pluoštas, pavyzdžiui, kanapės ir bambukas, o ne gyvūnų odos, o tai labai skiriasi nuo Pradžios knygos pasakojimo, kuriame Dievas padarė Adomui ir jo žmonai „drabužius iš kailių (...) ir juos aprengė" (Pr 3, 21).

PETA knygoje taip pat visiškai pakeičiama tai, ką dauguma mokslininkų laiko Senojo Testamento Jėzaus aukos ant Golgotos pranašyste, - pasakojimas apie Abromą, paaukojusį savo vienintelį sūnų Izaoką ant Morijos kalno.

„PETA" versijoje, Pradžios knygos 22 skyriuje, Abraomas eina į Morijos žemę, kur susidraugauja su avinėliu, užuot jį pjovęs, kad parodytų pagarbą Dievo kūrinijai ir pademonstruotų savo tikėjimą. „Panašiai kaip žmonių aukojimas - kadaise realybė, o dabar visame pasaulyje uždrausta", - rašoma leidinio aprašyme.

„žmonių aukojimas - kadaise realybė, o dabar visame pasaulyje uždrausta", - rašoma leidinio aprašyme.

Gyvūnų teisių grupė taip pat įterpė visiškai naują siužetinę liniją į Pradžios knygos 21 skyrių, kuriame Abraomas ir Sara „papildo savo augančią šeimą, pasiimdami šunį, vardu Herbis".

Ištraukoje rašoma: „Pasivaikščioję su Herbiu, Sara ir Abraomas susimąstė, kaip svarbu šunis įsivaikinti iš prieglaudų ir gelbėjimo organizacijų, o ne pirkti iš veisėjų.

Jie kalbėjo apie tai, kad šuns ar katės pirkimas iš veisėjo ar gyvūnų prekių parduotuvės prisideda prie gyvūnų pertekliaus krizės, nes daugybė šunų ir kačių prieglaudose laukia mylinčių šeimininkų, o veisėjai toliau gamina daugiau šuniukų ir kačiukų siekdami pelno."

Pareiškime PETA prezidentė Ingrida Newkirk (Ingrida Njukirk) gynė laisvę taip elgtis su Šventojo Rašto tekstu.

„Biblija ilgą laiką buvo naudojama visoms priespaudos formoms pateisinti, todėl mes pasitelkėme ChatGPT, kad aiškiai parodytume, jog mylintis Dievas niekada nepritartų gyvūnų išnaudojimui ar žiauriam elgesiui su jais", - sakė I. Newkirk.

„Dievui prireikė tik šešių dienų visam pasauliui sukurti, tačiau supratome, kad perrašyti visą Bibliją užtruktų ne vienerius metus, todėl pradėjome tik nuo pirmosios knygos."

PETA atstovas Jungtinėse Valstijose sakė, kad, nepaisant to, jog perrašyta pirmoji krikščionių Biblijos knyga, jie neketina iš naujo aiškinti kitų religijų šventraščių.

Dėl tokių interpretacijų, galinčių įžeisti krikščionis, PETA pavadino visus, kuriuos ši knyga įžeidžia, „suklaidintais".

„Šis modernus Pradžios knygos vertimas yra pozityvus požiūris į tai, kad daugiau žmonių suprastų Dievo gailestingumo žinią, sugrįžimą į Edeno sodą, jei norite", - teigė PETA. - Tokia sukūrimo istorijos interpretacija paaiškina ir pabrėžia Dievo numatytą žinią apie gerumą, švelnumą ir meilę visiems.“

The post PETA išleido veganišką Pradžios knygos versiją appeared first on LAIKMETIS.

Abraomas tuojau pakluso Dievo balsui ir pasiėmęs žmoną Sarą, giminaitį Lotą, artimiausius žmones bei tarnus leidosi į kelionę. Tačiau kai pasiekė kanaaniečių kraštą, tenai kilo didelis badas. Todėl Abraomas keliavo toliau, kol pasiekė Egiptą, bet ir čia vargai nepasibaigė: faraonas išvarė Abraomą su visais jo žmonėmis atgal, iš kur buvo atėjęs.

Dievas buvo pažadėjęs, kad Abraomo palikuonys bus tokie gausūs, kaip pajūrio smėlis ir dangaus žvaigždės, tačiau šis pažadas atrodė netikroviškas, nes Abraomas jau buvo šimtametis, o žmona Sara taip pat buvo sena. Nepaisant senyvo amžiaus Sara susilaukė sūnaus, tačiau Abraomo laukė naujas išbandymas: Dievas paliepė sūnų Izaoką paaukoti kaip deginamąją auką.

Abraomui galėjo atrodyti, kad Dievas užmiršo savo pažadą apie kilsiančią iš jo didelę tautą. Skaudama širdimi Abraomas ruošėsi paaukoti sūnų, tačiau Dievo angelas sustabdė Abraomą, o už parodytą klusnumą pažadėjo Dievo palaimą jam ir jo palikuonims (žr. Pr 22). Ši Abraomo istorija moko ypač svarbių dalykų, kuriuos reikia giliai įsisąmoninti, kad ir mūsų tikėjimo kelionė turėtų laimingą pabaigą.

Pirmiausia, reikalingas besąlyginis klusnumas Dievui, nors žmogiškai žvelgiant jis atrodytų sunkiai įvykdomas. Dekalogo įsakymai mūsų prigimčiai kartais atrodo per sunkūs. Būtina giliai įsisąmoninti, kad mus mylinčio Dievo visuomet reikia paklausyti ir nesileisti į derybas, kai būname gundomi klausyti ne Dievo, bet eiti savimeilės diktuojamu keliu.

Mes esame linkę įsivaizduoti Dievą kaip savo vaikams pataikaujantį tėvą; mums atrodo, kad jei Dievas mus myli, tuomet turi duoti mums visa, ko mums dabar reikia: sveikatą, pasisekimą ir medžiaginę gerovę. Ištikimybė Dievui negarantuoja, kad, kol gyvename žemėje, neištiks sunkumų, kurie kartais atrodys sunkiai pakeliami.

Mes esame linkę įsivaizduoti Dievą kaip savo vaikams pataikaujantį tėvą.

Pavyzdys galėtų būti palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimas. Jis net tris kartus buvo teisiamas ir ilgus metus praleido kalėjimuose bei lageriuose; sugrįžęs po dešimties metų kalinimo Mordovijoje vėl buvo ištremtas iš savo vyskupijos, kad negalėtų atlikti ganytojo pareigų, ir mirė tremtyje. Popiežius Pijus XI apie vyskupą Teofilių pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį.“

Dievas klusnų žmogų visada laimina ir duoda daugiau nei gali tikėtis; žinoma, nebūtinai apipila žemiškomis gėrybėmis. Ištikimybė Dievui garantuoja patį svarbiausią siekinį – laimingą amžinąjį gyvenimą. Tai Dievo dovana, kurios negalima lyginti su didžiausiais šio pasaulio turtais. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24).

Sekti paskui Jėzų ne visuomet lengva, todėl jis mums paliko savo pavyzdį: nešė kryžių į Golgotą ir mirė ant kryžiaus už mūsų nuodėmes, kad mes būtume išgelbėti. Kai kartais pajusime savo kryžiaus sunkumą, prisiminkime Nukryžiuotąjį ir iš jo semkimės ištvermės malonės.

The post Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Abraomo tikėjimas - 2 gavėnios sekmadienis appeared first on LAIKMETIS.

Tikimasi, kad naujoji šventykla pritrauks daugybę krikščionių piligrimų, norinčių pagarbinti vietovę, kuri pasauliui davė Abraomą.

Šį statybos projektą inžinierius Aduras Ftuhi Boutrosas Katelma pristatė Chaldėjų katalikų bažnyčios patriarchui Luisui Rafaeliui Sako.

Pasak Chaldėjų patriarchato spaudos tarnybos, inžinierius posėdyje išreiškė pasirengimą paaukoti visas savo asmenines lėšas šiai grandiozinei svajonei įgyvendinti. Idėją savo ruožtu palaikė ir palaimino patriarchas Sako. Jis taip pat pasiūlė piligrimų svečių namus pavadinti popiežiaus Pranciškaus garbei, kuris aplankė Chaldėjų Urą kovo 6 dieną savo apaštalinio vizito metu.

Per inžinieriaus Boutroso Katelmos ir patriarcho Sako susitikimą taip pat buvo paskelbta, kad Irako ministras pirmininkas Mustafa Al Kadhimi išreiškė pritarimą šiam projektui ir pasirengimą jį paremti.

The post Irako vietovėje, iš kurios Abraomas išvyko į Pažadėtąją žemę, pradėta bažnyčios statyba appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) valdžia teigė, kad „Abraomo šeimos namų“ arba trijų religijų šventyklų Saadiyato saloje Abu Dabyje statybos šiuo metu baigtos 20 procentų.

Šventyklas planuojama pastatyti iki 2022 m. Vieno komplekso teritorijoje iškils krikščionių Šv. Pranciškaus bažnyčia, Al Tayebos mečetė ir Mozės Ben Maimono sinagoga. Šventyklų architektūrinis stilius atitiks islamo, krikščionybės ir judaizmo tradicijas.

Vieno komplekso teritorijoje iškils krikščionių Šv. Pranciškaus bažnyčia, AHMEDO Al Tayebos mečetė ir Mozės Ben Maimono sinagoga.

Komplekse įsikurs kultūros centras, kuriame bus kalbama apie žmogaus brolybės ir solidarumo idėjas, padedama kurti visuomenę, paremtą abipusės pagarbos ir taikaus sambūvio vertybėmis, išlaikant unikalų kiekvienos religijos pobūdį.

Pirmą kartą projektą JAE užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministras šeichas Abdullah bin Zayedas Al Nahyanas pristatė pasauliniame susitikime Niujorke 2019 m.

Planuojama, kad šventykla taps JAE sostinės kultūriniu orientyru ir pasauliniu trijų religinių konfesijų draugystės simboliu. Projektavime dalyvavo įvairių religinių bendruomenių atstovai iš viso pasaulio.

Laikmetis.lt anksčiau skelbė, kad trijų religijų šventovė pradėta statyti Berlyne. Čia trijų religijų maldos namai, skirtingai nei JAE kompleksas, bus viename pastate.

The post JAE statomas trijų religijų šventyklų kompleksas „Abraomo šeimos namai“ appeared first on LAIKMETIS.

Jau įpusėjo gavėnia, ir šis sekmadienis paženklintas džiaugsmo tema. Šv. Mišias pradedame gražia pranašo Izaijo eilute: „Džiaukis, Jeruzale! Skubėkite į būrį visi, kurie mylite ją: pradžiukite, kurie tik buvote nuliūdę“.

Ar galime džiaugtis, ypač per šią gavėnią? Jau kelintą mėnesį tęsiasi karantinas, niekaip nesuvaldomas viruso plitimas, nesibaigia gerokai įkyrėję gyvenimo suvaržymai. Šiuo laiku tiek daug kalbame ir ginčijamės dėl to, kas yra šeima, kaip valstybėje turėtų atsižvelgti į kiekvieną asmenį, ko reikia, kad neliktų smurto. Kartais šiuose ginčuose, deja, pasireiškia ir nemažai pykčio (koks paradoksas, kai smurtu kovojama prieš smurtą!).

Jei pažvelgtume dar plačiau – ką tik popiežius Pranciškus lankėsi Irake, patriarcho Abraomo tėvynėje. Tai istorinis vizitas. Bet kartu labai liūdna, kad apaštalų laikus menančios krikščionių bendruomenės yra drastiškai sumažėjusios. Dėl karo ir persekiojimo į kitas šalis pasitraukė didžioji krikščionių dalis. Kur pasaulis eina, kai nesibaigia įtampa, kariniai konfliktai, vis daugiau prekiaujama ginklais?

Iš štai šiandien skaitome Evangeliją, kuri atrodo tokia neįtikėtina: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. O kad neliktų jokių abejonių, Jėzus pratęsia: „Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“.

Galime sakyti, kad Dievo valia – išgelbėti pasaulį. Jis nenori, kad mes pražūtume. Dievas pasaulio nenurašė, o nori išgelbėti. Šio noro dydį ir valios rimtumą matome iš to, kiek Dievas pasiruošęs „sumokėti“. Jis ne iš tolo kaip nors pasirūpina žmogumi, o siunčia brangiausią savo Sūnų. Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra Dievo meilės matas.

Didžiosios viso pasaulio ir mūsų asmeninio gyvenimo problemos gali būti sprendžiamos tik laikantis tiesos ir atveriant jas Dievo šviesai.

Lankydamasis Irake popiežius Pranciškus prisiminė tikėjimo protėvį Abraomą ir jo žvilgsnį į dangų. Dievas jį šaukė išeiti iš savo krašto ir pažadėjo, kad jo palikuonys bus gausūs, kaip dangaus žvaigždės. Abraomas iškeliavo neturėdamas jokio kito užtikrinimo, tik šį Dievo pažadą. Jis – ir mūsų tikėjimo tėvas.

Šiandien ir mes, kaip anuomet Abraomas, esame kviečiami žvelgti į dangų, aukštyn ir patikėti, kad Dievas toliau veikia šiame pasaulyje, kad nesame vieninteliai šio pasaulio šeimininkai. Todėl yra daugiau, negu dabartinis vargas ir rūpesčiai, yra šviesa, kuri išblaško mus apsupusią tamsą. Reikia nuolat kelti akis, kad pamatytume, jog Dievo šviesa ir toliau šviečia.

Jėzus kalbėjo apie amžinąjį gyvenimą, bet Jam rūpėjo šiame pasaulyje gyvenantys žmonės. Todėl kvietė apsispręsti, nepasilikti tamsoje, o rinktis Dievo šviesą. Didžiosios viso pasaulio ir mūsų asmeninio gyvenimo problemos gali būti sprendžiamos tik laikantis tiesos ir atveriant jas Dievo šviesai.

Ką tik paminėjome Kovo 11-ąją. Lietuvos himno žodžiai apie šviesą ir tiesą gali priminti šio sekmadienio evangelijos pagal Joną eilutes. Tikėjimas teikia drąsos, kad Dievo meilė nenuvils, nes Dievas nori išgelbėti pasaulį. Todėl šiandien, šioje gavėnioje, su visais dabartinio meto sunkumais galime džiaugtis ne paviršutinišku, greitai praeinančiu džiaugsmu, bet tuo, kuris kyla iš pasitikėjimo mylinčiu Dievu.

The post Arkivysk. Lionginas Virbalas. Gavėnios ir mūsų gyvenimo džiaugsmas (IV gavėnios sekmadienis) appeared first on LAIKMETIS.