Ataskaitoje teigiama, kad pernai Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis.

„Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys“, – ataskaitoje cituojama premjerė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, pernai Vyriausybė paspartino darbus modernizuojant ir gausinant ginkluotę, karinės infrastruktūros įrengimą NATO priešakinių pajėgų plėtrai šalyje, taip pat stiprinant valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą

Ataskaitoje teigiama, kad dėl geopolitinio jautrumo ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų šiemet išvengti nepavyks Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo, o tai tai verčia koreguoti Vyriausybės kadencijos pradžios planus.

Nurodoma, jog pernai nacionalinio saugumo stiprinimas buvo svarbiausias klausimas, krašto apsaugai skirta 2,45 proc. BVP, užsitikrinta nepertraukiama JAV karių rotacija iki 2025 metų vidurio, fiziniu barjeru sustiprinta valstybės siena su Baltarusija. Pabrėžiama energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemų ir energijos šaltinių.

The post Vyriausybė Seimui teikia 2022 metų ataskaitą appeared first on LAIKMETIS.

„Su džiaugsmu norime pristatyti 2022 m. mūsų veiklos ataskaitą. Galėjome padėti daugiau nei 26 tūkst. žmonių", - rašoma Carito feisbuko paskyroje.

Ataskaitoje rašoma, kad „2022 metai pasižymėjo rimtu išmėginimu – karas Ukrainoje suaktyvino visuomenės įsitraukimą į savanoriškas veiklas ir jautrumą socialiniam pažeidžiamumui".

Pranešama, kad praėjusiais metais Vilniaus arkivyskupijos Caritas, pasitelkęs darbuotojus ir savanorius, suteikė pagalbą daugiau nei 26 tūkst. žmonių. Tai yra 9 tūkst. asmenų daugiau nei 2021 m. Visuomenės brandą iliustruoja piliečių susitelkimas padėti kitam krizių akivaizdoje – kasmet pagalbos mastas organizacijoje auga.

Skelbiama, kad 2022 m. vykdyti misiją padėjo 155 darbuotojai ir 1 716 savanorių. 

Balandžio 26 d. paskelbtoje Vilniaus arkivyskupijos Caritas ataskaitoje supažindinama su veiklos užmojais, kuriems 2022 m. buvo skirta daugiau kaip 2 mln. Eur. Surinkta parama leido pasirūpini karo pabėgėliais iš Ukrainos, prieglobsčio prašančiaisiais iš kitų šalių, taip pat Lietuvos žmonėmis: vaikais, šeimomis, jaunuoliais ir vyresnio amžiaus žmonėmis, vienišais ir patiriančiais skurdą, kenčiančiais nuo smurto, priklausomybių, išgyvenančiais nepriteklių ir atskirtį.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pastebėjo, kad kiekvienais metais visuomenė susiduria su naujais, neregėtais iššūkiais: „Praėję metai neleido atsikvėpti. Kiekvienas mąstėme: ką daryti su tolimų šalių migrantais, kirtusiais Lietuvos su Baltarusija sieną, kaip padėsime karo Ukrainoje pabėgėliams, kaip stiprinsime vargstančius čia, Lietuvoje, kuriems kainų augimas gali tapti nepakeliamas.“

Vilniaus arkivyskupijos Caritas vadovė Audronė Kairienė, pristatydama metų veiklos ataskaitą, sako: „Turime nuolat atminti, kad esame didesnio – Dievo plano – dalis. Nesistengdami perprasti visų peripetijų siekiame patikėti žmogumi, matyti jo orumą ir priimti kiekvieną atvira bei rūpesčio kupina širdimi.”

The post Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“: 2022 m. padėjome daugiau nei 26 tūkst. žmonių appeared first on LAIKMETIS.

Solidarizuojantis su Ukraina

Baigiantis kelerių metų pandemijos iššūkiams, karas Ukrainoje 2022-ųjų vasario 24 d. sujudino nusistovėjusį maldos, veiklos ritmą arkivyskupijos bendruomenėje, paskatino visais įmanomais būdais atsiliepti į Ukrainos žmones ištikusį sukrėtimą. Vos tik nuskambėjus pirmosioms baugioms karo žinioms, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kreipėsi į bendruomenę vaizdo žinia, sakydamas, jog „broliams ir sesėms Ukrainoje reikalinga nepaprastai stipri pagalba“.

Vasario 27 d. Lietuvos vyskupų kvietimu rinktasi į sekmadienio maldą bažnyčiose, religinėse bendruomenėse, maldos grupėse ir šeimose, kad liautųsi pražūtingas kraujo liejimas. Rinkliava bažnyčiose skirta Ukrainos žmonėms.

Karo žinia ištiko prieš pat Gavėnią, tad Pelenų trečiadienis popiežiaus Pranciškaus paraginimu buvo skirtas maldai ir pasninkui. Kauno arkikatedroje vyko per visą dieną trukusi Švč. Sakramento adoracija su institucijų bei organizacijų darbuotojais, įvairiomis bendruomenėmis.

„Toliau meldžiamės už ukrainiečių tautą, kad žmonės Ukrainoje būtų dabar išgelbėti, panašiai kaip kažkada išrinktoji tauta, kuri kentė priespaudą ir išsilaisvino šaukdamasi Viešpaties vardo“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas pirmojo Gavėnios sekmadienio homilijoje, pasidalydamas apie 10 punktų vaisingam Gavėnios laikui;  juose nuskambėjo ir paraginimas pagelbėti Ukrainos žmonėms. Be to, Kauno arkivyskupas išplatino ir kreipimąsi „Nepasiduokime pagundai susipriešinti, nepailskime daryti gera, gyvenkime pergalės viltimi!“ (šis ir kiti arkivyskupo tekstai archyvuose, žr. >> ) 

Į pagalbos Ukrainos žmonėms akcijas tuo metu plačiai įsitraukė Kauno arkivyskupijos Caritas (Lietuvos Carito organizacija buvo suvienijusi savo pajėgas su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, „Maisto banku“, Maltiečiais ir „Gelbėkit vaikus“), telkdami humanitarinę pagalbą, savanorius. Parapijose ieškota galimybių priimti karo pabėgėlius, buvo savanoriškai dalyvaujama jų registracijos centrų veikloje ir kt.

Kovo 20 d. Kaune, Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, pradėta švęsti graikų apeigų katalikų liturgija ukrainiečių kalba (atvykstant patarnauti dvasininkams iš Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų bažnyčios). Nuo tada ukrainiečiai, prisiglaudę parapijose, bendruomenėse, šeimose, kas sekmadienį turėjo galimybę dalyvauti pamaldose ir būti Viešpaties paguosti.

Per Viešpaties Apreiškimą, vienijantis su Šventuoju Tėvu Šv. Petro bazilikoje, kur vyko Atgailos pamaldos, Kauno arkikatedroje bei Šiluvos bazilikoje Paaukojimo aktu Ukraina ir Rusija pašvenčiama Nekaltajai Švč. Mergelės Marijos Širdžiai.

Didįjį penktadienį arkivyskupas K. Kėvalas paskelbė žinią apie Velykas karo metu, drąsindamas Ukrainos pergalės viltį ir tikėjimą, jog Dievui nėra negalimų dalykų. Didžiojo penktadienio Kryžiaus kelias Kaune buvo einamas drauge su pasitraukusiais iš Ukrainos žmonėmis, o mąstymai jam parengti pagal karo siaubą patyrusiųjų liudijimus.

Su taikos ir broliškumo maldavimais Taikos Karalienės užtarimu  šventėme 2022 metų didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje. Juose pirmą kartą Apsireiškimo koplyčioje vyko graikų apeigų katalikų liturgija  meldžiant taikos Ukrainai. Šiluvos aikštėje surengiama maldos akcija už taiką solidarizuojantis su kitomis Europos bažnyčiomis.

kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės.

„Yra gražiai sakoma – kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės. Iš tiesų, šiemet ryškiau pamatėme daugelį svarbių dalykų. Pirmiausia, kad gyvenime esama sričių, kuriose negali būti jokių kompromisų. Nors Vakaruose teisingai pabrėžiame bendro sutarimo ir bendruomeniškumo svarbą, vis dėlto įsitikinome, kad ne visuomet toks sutarimas įmanomas. O kartais, ginant tiesą, tenka atiduoti ir patį brangiausią turtą – gyvybę. Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Jų kova remiasi meile, didesne už patį gyvenimą“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas metų sandūroje, kai artėjome į Naujuosius 2023-iuosius metus.

Keliaujant Sinodinį kelią

2021 m. spalį pradėjus Sinodinį kelią, 2022-ųjų pirmasis pusmetis tapo intensyviu sinodinių susitikimų įvairiose aplinkose – Sinodinio kelio darbo grupėje, kunigų konferencijose, parapijose, vienuolijose, kitose bendruomenėse, universitetuose, gimnazijose, laiku. Sinodo temos (pagal arkivyskupijos parengtą rekomendacinę medžiagą) buvo aptariamos tarp šeimų, jaunimo, sužadėtinių, žurnalistų, menininkų, teisėsaugos darbuotojų, medikų, politikų. Šiuose susitikimuose gimė arkivyskupijos bendrosios sinodinės įžvalgos (jų pristatymas baigtas birželio 1 d.), čia dalytasi, jog Bažnyčia yra žmonėms brangi dėl galimybės palaikyti ryšį su Dievu, švęsti sakramentus, patirti bendruomeniškumą, o Sinodas mokė visus keliauti drauge, įvardyti bendruomenių problemas ir sunkumus.

Sinodinę kelionę apibendrino birželio 15 d. Kaune vykęs moderatorių simpoziumas. Jame apžvelgtas Sinodo diecezinis etapas ir svarstyta, kaip įgytą brangią patirtį galima toliau panaudoti puoselėjant tarpusavio bendrystę.

„Sinodinės kelionės didžiausia sėkmė, kad drauge kalbamės apie Bažnyčią“, – sakė simpoziume Kauno arkivyskupas K. Kėvalas apie Sinodą kaip ryškų žingsnį į priekį Bažnyčios gyvenime, kuomet žmonės užkalbinami, pasijunta svarbūs, jos bendrasavininkiai.

Birželio pabaigoje buvo paskelbta Kauno arkivyskupijos Sinodinio kelio diecezinio etapo įžvalgų sintezė. Ji užbaigta mintimi, kad šis sinodinis etapas buvo geros pratybos ir tolesniam bendruomenės gyvavimo stiliui.

Birželio 29 d. iškilminga Eucharistija Kauno arkikatedroje su apaštališkuoju nuncijumi bei Lietuvos vyskupais ženklino užbaigiamą nacionalinį Sinodinio kelio etapą ir išreiškė dėkingumą Dievo Dvasios vedimui, popiežiui Pranciškui, pradėjusiam Sinodą Bažnyčioje, bei visiems Sinodinio kelio dalyviams visose Lietuvos vyskupijose.

Švenčiant jubiliejinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ metus

„Paprasčiausias tiesos žodis pradėjo ardyti pamatus imperijos, kuri iš pažiūros buvo galinga, tačiau pastatyta ant melo ir brutalios jėgos smėlio, kurį tiesa nuplauna. Tie, kas pajėgė neišsigąsti tos jėgos, tapo nenugalimi“, – sakė Kauno arkivyskupas K. Kėvalas, antrąją šv. Velykų dieną Kauno arkikatedroje minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejų bei švenčiant jos iniciatoriaus ir redaktoriaus kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ kunigystės 60-metį, be kita, atkreipdamas dėmesį, kaip akivaizdžiai Velykų įvykis atsiskleidė atskiro žmogaus ir tautos istorijoje.

Kauno arkikatedroje  buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50 metų jubiliejui.  Šiluvos piligrimų centre veikė paroda, atskleidusi „Kronikos“ ir Šiluvos ryšį, jos atidaryme dalyvavo Pirmoji ponia Diana Nausėdienė. 

Užbaigiant Šeimos-Amoris Laetitia metus, prisimenant vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą

Romoje vykstant Pasauliniam šeimų susitikimui ir švenčiant Šeimos-Amoris laetitia uždarymą, jų uždarymo šventė su šeimomis, šeimų sielovados bendradarbiais, savanoriais birželio 26 d. sekmadienį vyko Kauno arkikatedroje. 

Šia proga Kauno arkivyskupas K. Kėvalas darsyk pabrėžė, jog Bažnyčia gina šeimą kaip prigimtinę ir geriausią aplinką augti vaikams ir bręsti patiems sutuoktiniams. Šeimų sielovados bendradarbiams padėkota už metų iniciatyvas bei programas, padedančias šeimoms Bažnyčioje keliauti drauge.

2022-aisiais, primenant bendras krikščioniškąsias šaknis bei vienijančios krikščioniškosios kultūros svarbą, sveikinome Kauną, tapusį Europos kultūros sostine, bei Lietuvos universiteto įkūrimo 100-metį. Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui ir kardinolui Sigitui Tamkevičiui SJ įteikiami apdovanojimai VDU 100-mečio proga.

Pernai įšventintas jaunas kunigas bei jaunas diakonas, įsteigta nauja – Giraitės Šventosios Šeimos – parapija, pirmą kartą Kauno arkikatedros parapijoje vyko Misijų savaitė.

Svarbiausi įvykiai.

The post Apžvelgti 2022-ieji metai Kauno arkivyskupijoje appeared first on LAIKMETIS.

Taigi, pamėginsiu prisiminti, kokie buvo man šie 2022-ieji metai, pasinaudodamas savo telefono kalendoriumi.

Sausio pirmųjų dienų įrašuose vyrauja įvairūs „zoomai”, keli filmavimai televizijose, interviu LRT, susitikimai su draugais parkuose ir bažnyčiose. Sausio paskutinės dienos – sinodo savanorių kursai.

Kovo pirmoji savaitė – pradedame kontaktines paskaitas universitete; Kovo 10 dienos popietės metu – pirmasis „gyvas” Kovo 11-osios renginys universitete po kelių metų pertraukos; paskutinis kovo mėnesio penktadienis – Konstitucinių asmens teisių instituto diskusijų klubas vienoje kavinėje.

Balandžio pradžioje – nuotolinis posėdis vienoje prokuratūros komisijoje ir paskaitos Ukrainos studentams; balandžio 22 d. – Ateitininkų federacijos ir Sendraugių sąjungos suvažiavimas; balandžio 23 d. – Sinodo moderatorių susitikimas Katedroje, o paskutinėmis balandžio dienomis – VU Teisės fakulteto trečiakursių „gyvas” mediumas po trijų metų pertraukos.

Gegužės mėnesio sekmadienių popietės – VU sielovados komandos organizuojamos gegužinės pamaldos Kairėnų botanikos sode.

Birželio viduryje – savaitgalis Berčiūnų ateitininkų stovykloje, o birželio pačioje pabaigoje– VU mokslo metų uždarymas.

Liepos 1-oji – paskaitos apie 1922 m. Konstituciją įrašas Mažvydo bibliotekoje; liepos paskutinis savaitgalis– sendraugių vasaros stovykla Berčiūnuose.

Rugpjūčio 5-oji – krikšto sūnaus aplankymas Šiaurės Airijoje, rugpjūčio 25-oji – dr. Stasio Stačioko jubiliejaus minėjimas Vrublevskių bibliotekoje.

Rugsėjo 1-oji – mokslo metų pradžia, rugsėjo 2-oji – atlaidai Trakuose su parapijos choru, rugsėjo 15-oji – ekspertų posėdis Strasbūre, o rugsėjo 28 dieną – korporacijos Iustitia renginys „Mokslo pietūs“ Teisės fakultete.

Spalio 21-23 d. – sendraugių „netradicinis savaitgalis” Pakruojyje ir Linkuvoje, o spalio 24-25 d. – Konstitucijos 30-mečio minėjimai Universitete ir Konstituciniame Teisme.

Lapkričio 6 d. – išskrendu į Oslą dviejų mėnesių stažuotei, lapkričio 27 d. – Oslo lietuvių folklore ansamblio „Gabija” adventinė vakaronė.

Gruodžio 1 d. – prieškalėdinis vakarėlis su Oslo universiteto Viešosios teisės katedra (institutu), gruodžio 13 d. – savo tyrimų pristatymas Oslo Universitete, o gruodžio 22 d. – skrydis namo.

Aišku, čia tik dalis mano kalendoriaus įrašų, tačiau tai leidžia bent kažkiek prisiminti praėjusius metus ir įsijausti į jo nuotaikas. Iš karto priminsiu, jog iki vasario pradžios Lietuvoje galiojo su vadinamuoju „galimybių pasu“ susiję ribojimai, suskirstę žmones į dvi kategorijas ir vieną iš jų atskyrę nuo didelės dalies socialinio gyvenimo ir viešųjų paslaugų: teatrų, koncertų, sporto klubų, parduotuvių ir net darbo vietos.

ribojamos buvo ne tik pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės, bet ir demokratijos bei teisės viršenybės principai.

Beje, ribojamos buvo ne tik pagrindinės žmogaus konstitucinės teisės, bet ir demokratijos (pavyzdžiui, parlamentarizmo) bei teisės viršenybės principai, kai nebuvo laikomasi paprasčiausios teisės hierarchijos ar teisės normų viešumo reikalavimo.

Televizijos laidose buvo kviečiama „sukurti pragarą“ vienai grupei piliečių ir netikėtas „aukštumas“ pasiekė cenzūra visuomenės informavimo priemonėse. Tuo pačiu buvo įvesta nepaprastoji padėtis, kuri, beje, galioja iki dabar.

Sunku patikėti, bet tai buvo ne G. Orwello romane atvaizduota, o mano mylimos tėvynės tikrovė.

Aišku, kitas neeilinis šių metų įvykis, sukrėtęs kiekvieną iš mūsų ir dalinai užgožęs kovidinius draudimus, buvo vasario pabaigoje Putino įvykdytas Ukrainos užpuolimas, kuris vis dar tęsiasi. Lietuvių reakcija į šį karą bent kažkiek leido užmiršti patirtą neteisybę ir visuomenės susiskaldymą, tačiau po kurio laiko jis vėl netruko pasirodyti...

Iš kitos pusės, čia galima priminti, jog šiais metais iki pat vasaros pradžios Lietuvos parapijose vyko Katalikų Bažnyčios Sinodiniai susitikimai, kurie, viena vertus, signalizavo tam tikrą Bažnyčioje esančią krizę, o kitą vertus, šie susitikimai teikė vilties dėl Bažnyčios ir visuomenės dvasinio atgimimo galimybės.

Pagaliau šiemet pažymėjome mūsų konstitucijų šimtmečio ir trisdešimtmečio jubiliejus, kurie taip pat leido visai naujoje perspektyvoje pamatyti krizėje esančią Lietuvos teisinę ir politinę sistemą.

Tiesa, šiemet man buvo ir skaudžių netekčių – mirė nemažai mano pažįstamų ir artimų žmonių, pasauliečių ir kunigų (paminėsiu tik keletą: prel. Edmundas Putrimas, mons. Juozapas Antanavičius, vysk. Jonas Boruta), o viena iš skaudžiausių asmeninių netekčių – mano krikšto mamos mirtis vasaros pabaigoje.

Visgi, praėjusių metų nesinori vadinti mirties metais. Krizės visuomet yra tam tikras netikėtumas, todėl jų metu neįmanoma išvengti klaidų. Bet kokia krizė yra ir nauja galimybė.

Taigi, ko galime pasimokyti iš praėjusių metų, kad ateityje klaidų būtų mažiau? Visų pirma, mums negalima vaidinti, tarsi nieko neįvyko, o būtina tinkamai įvertinti šių metų patirtį, nes neįvertinus jos, mes negalėsime tinkamai pasiruošti kitai galimai krizei, o mūsų reakcija į ją gali pridaryti dar daugiau klaidų nei padarėme šiais metais.

užslėptas žmonių pyktis ir nepasitenkinimas dėl neįvardintos neteisybės ne tik blogina bendrą visuomenės psichologinę būseną.

Be to, užslėptas žmonių pyktis ir nepasitenkinimas dėl neįvardintos neteisybės ne tik blogina bendrą visuomenės psichologinę būseną, bet anksčiau ar vėliau gali pasireikšti pačiu netinkamiausiu būdu. Todėl būtina sudaryti tiek parlamentinę, tiek ir nepriklausomą visuomeninę komisiją, kurios galėtų įvertinti visus (teisinius, visuomeninius, psichologinius, medicininius ir kt.) šios krizės aspektus ir pateiktų atitinkamus pasiūlymus valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms.

Beje, Bažnyčiai taip pat reikėtų išanalizuoti, kaip reikėtų reaguoti į analogiškas krizines situacijas tam, kad ateityje galima būtų išvengti už uždarų (nuo tikinčiųjų) durų vykstančių pamaldų ir nuo švęstą vandenį pakeitusių dezinfekavimo skysčio bakelių bažnyčių prieangiuose.

Pagaliau, mums būtina atsiprašyti vieniems kitų už pasakytus nepagarbos ir neapykantos žodžius; už tai, kad neapgynėme skriaudžiamų ir niekinamų bei nebuvome ištikimi tiesai. Nes be atsiprašymo sunku tikėtis susitaikinimo ir bendros nuotaikos mūsų visuomenėje pasikeitimo.

Naujieji metai ir Kalėdų oktavos laikotarpis kaip tik ir yra pats geriausias laikas tokiam susitaikinimui. Jei 1990-ieji metai mums netapo dvasinio atgimimo persilaužimo metais, kodėl tokiais negalėtų tapti 2023-ieji?

Su Naujaisiais Vilties metais, mielieji!..

The post Vaidotas A. Vaičaitis. Apmąstykime tai, kas praėjo appeared first on LAIKMETIS.

Populiariausių berniukų vardų dešimtuke taip pat – Herkus, Jokūbas, Dominykas, Jonas, Lukas, Matas, Adomas ir Kajus.

Mergaičių dešimtuke populiariausi Amelija, Liepa, Luknė, Lėja, Kamilė, Patricija, Izabelė ir Elija.

Kaip BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus, tarp mergaičių šiemet į lyderes išsiveržė Sofija, kuri pernai buvo penktoje vietoje.

„Šių metų naujokės: Patricija, Izabelė ir Elija, iš praeitų metų dešimtuko išstūmusios Gabiją, Adelę ir Austėją“, – teigė jis.

Tuo metu populiariausių berniukų vardų sąraše šiemet mažiau pokyčių – viršūnėje ir toliau išsilaiko Markas, pats dešimtukas išliko praktiškai nepasikeitęs.

„Turime tik vieną naujoką Adomą, kuris pakeitė už dešimtuko ribų šiemet likusį Nojų“, – sakė M. Samkus.

The post Paskelbti populiariausi šiais metais vaikų vardai appeared first on LAIKMETIS.

„Gyventojai moka mokesčius tam, kad gerais laikais prisidėtų prie gausesnio biudžeto ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų, o sunkesniais periodais sulauktų savalaikės valstybės pagalbos", - šeštadienį išplatintame Prezidentūros pranešime sakė šalies vadovas.

Jame pastebima: „Praėjo beveik keturi mėnesiai nuo to laiko, kai pasiūliau Seimui ir Vyriausybei didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, padėti šalies senjorams ir mažiau pasiturintiems gyventojams".

Prezidento pranešime rašoma apie kainų šuolius: „Patiriame didžiausią kainų šoką nuo 1996 metų, dėl to priemonių priėmimo tempą vertinu kritiškai, bet pozityvu, jog šiandien pagaliau turime pirmą šiais metais solidų infliacijos pasekmių švelninimo paketą“.

Patikslintu biudžetu buvo padidintos pensijos, neapmokestinamasis pajamų dydis, numatytos kompensacijos gyventojams dėl augančių elektros ir dujų kainų.

Iš viso infliacijos pasekmių švelninimui skirti 973 mln. eurų, taip pat numatyti pinigai ukrainiečių pabėgėlių priėmimui, geležinkelių infrastruktūrai.

„Būtų klaida užsnūsti po tarpinių patikslinto biudžeto sprendimų. Turime nedelsdami svarstyti ir diskutuoti, kaip padėsime gyventojams tvariais, ilgalaikiais sprendimais, kurie sumažintų jų išlaidas energetikos produktams, atsvertų  išaugusias maisto kainas po 2022 metų. Nebėra laiko vilkinti pradėtų ir sustabdytų reforminių pakeitimų“, – ragina prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, atsinaujinančios energetikos projektų plėtra turi būti toliau skatinama, o atsirasianti nauda turėtų kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams.

Šalies vadovas akcentavo, kad maisto produktų kainų augimo tendencijų stebėsena ir savalaikis reagavimas turi būti nepertraukiamas valdžios institucijų procesas šiais ir kitais metais.

Seimas patikslintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą priėmė antradienį.

The post G. Nausėda kritikuoja Vyriausybę dėl per lėto antiinfliacinių priemonių tempo appeared first on LAIKMETIS.

Brangieji,

Ar pamenat tą vienybės ir tiesos jėgą, kuri mus aplankė prieš metus Vingio parke? Ar pamenat, kaip viskas tą vakarą pasikeitė ir ant mūsų Tėvynės ėmė leistis šviesa?

Taip, niekas nepasikeitė. Ir vėl mes stovim prieš pavojus, ir išbandymų valandą šiame žemės lopinėlyje, ir vėl juntame, kaip mūsų Tėvynė bunda. Ir vėl mes matom, girdim ir su džiaugsmu suprantam: Lietuva gyva.

O kaip bijo, kaip vėl ir vėl jie skaičiuos - kiek mūsų susirinko? Mes nesam vieni - su mumis daug daugiau tūkstančių ir tūkstančių. Čia visi, kurie pabijojo atvykti, abejojo ar netikėjo, negalėjo, kurie dabar svečioj šaly ar yra ligos patale.

Su mumis visi, kurie išėjo. Ir Justinas, kuris mus mokė po raidę ir po skiemenį ištart savo šalį, yra dabar čia. Juk girdit jo Lietuvą, kurią tariant pajuntam medaus ir kraujo skonį, išgirstam volungę prieš lietų šaukiant, užuodžiam šieno ir liepynų kvapą ir regim baugų debesio šešėlį per lauką bėgant...

Čia ir Bernardas, kadaise savo kambarėly, tolimoj šaly, griaudėjant pasaulio karui prie popieriaus lapo mūsų klausęs - ar Lietuva gyva? - ir šaukęs protėvių dvasia stovėti amžiais čia, tvirtiems kaip saulė stovi.

Čia mūsų motinos ir tėvai, seneliai ir protėviai, ir tie, kurie su ištiesintais dalgiais ėjo prieš caro patrankas. Čia ir tie, kurie nepasidavė, nors galėjo pasiduoti, kurie išėjo su ginklu, nors galėjo likti namie, kurie žinojo, kad priešas stipresnis ir nesulauks anūkų.

Ir vėl mūsų laukia ilgas laisvės kelias. Jis bus ilgas ir sunkus, bet mes jį nueisim, ir kiekvieną dieną mūsų bus vis daugiau, ir prieš mus prasiskirs vandenys. Ilgai klajoję po dykumas mes sugrįšim į mums pažadėtą Lietuvą.

Parneškim tą šviesą, kurią čia patyrėm, į kiekvieną miestelį, kiekvieną kaimą, į kiekvienus namus. Ir su viltim, ir su tikėjimu skelbkim gerąją naujieną: mūsų Tėvynė bunda, Lietuva yra gyva!

Sielos tėviškė yra vaikystė, vaikystės Tėvynė yra šeima. Čia mes ateinam ir išeinam, šeimose gyvena Lietuva. Sausio 13-tąją pasižadėjom žuvusiems, šiandien pasižadėkim savo vaikams, kurie iš mūsų paveldės šitą šalį.

Garsiai, drąsiai pasižadėkime, kad visa Lietuva išgirstų:

Mes išsaugosim šeimą kaip šventą vyro ir moters sąjungą ir užtikrinsim teisę vaikams turėti tėvą ir motiną!

Pasižadam.

Mes apginsim savo šeimos ir namų nepriklausomybę, ir paliksim jums šalį, kur galėsit auginti vaikus pagal savo įsitikinimus ir niekas nesikiš į jūsų šeimos laisvę!

Pasižadam.

Mes susigrąžinsim valstybėje šviesą ir tiesą, ir paliksim jums Lietuvą be melo ir neteisybės!

Pasižadam.

Mes išsaugosim ir paliksime jums nesuterštą gimtąją kalbą, mūsų protėvių tradicijas, papročius ir tikėjimą!

Pasižadam.

Mes išsaugosim ir paliksime jums valstybę be diktatūros ir veidmainystės, kur laisvi žmonės turi teisę laisvai gyventi, laisvai kalbėti, laisvai susirinkti ir rinkti tikrą savo valdžią!

Pasižadam.

Mes apginsim Konstituciją, susigrąžinsim tikrąją demokratiją ir valstybę, ir paliksim jums laisvą, teisingą Lietuvą, kurioje gera gyventi visiems!

Pasižadam.

Būna akimirkų, kai Jis būna labai arti. Dabar Jis taip pat yra čia, su mumis.

Tepadeda mums Dievas.

Algimantas Rusteika

The post Algimantas Rusteika. Priesaika savo vaikams appeared first on LAIKMETIS.

„Tai nuostabi vieta apsupta miško, netoli Nemuno. Važiuoti reikia nuo Kauno keliu link Šakių, 3 kilometrus už Zapyškio miestelio sukant į dešinę", - atskleidžiama „Lietuvos šeimų sąjūdžio" pranešime. Pateikiama konkreti nuoroda.

„Esame dėkingi sodybos šeimininkams už pilietiškumą ir drąsą. Tai tvirti, garbingi ir principingi žmonės ir jokie šešiaspalvių „aktyvistų" organizuoti užsipuldinėjimai skambučiais ir žinutėmis, kurie jau prasidėjo, jų nepaveiks", - užtikrina sąjūdis.

Toliau pasakojama: „Pušyno šeimininkai jau turėjo atjungti savo Facebook puslapį po prasidėjusio puolimo - tai akivaizdus „laisvės ištroškusių" individų puolimas, tik pabrėžiantis, kad laisvė - tik jiems".

Praėjusiais metais Šeimų maršas pritraukė trūkstančius renginio lankytojų Vingio parke, kurie Šeimos dienos proga iš visos Lietuvos į renginį suplūdo su Lietuvos vėliavomis parodyti, kokia jiems yra svarbi tradicinė šeima.

Daugiau informacijos galite rasti sąjūdžio puslapyje.

The post Atskleisti šių metų Šeimų maršo vieta ir laikas appeared first on LAIKMETIS.

Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pažymi, kad pavasario sesijos darbotvarkę, be abejo, stipriai koreguoja Putino pradėtas karas Ukrainoje. „Todėl pirmiausia teks priimti neatidėliotinus sprendimus, susijusius su pagalba Ukrainai ir karo pabėgėliais. Skirdami reikiamą finansavimą stiprinsime Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą, teks efektyviai valdyti krizes ir jų poveikį, kad įgyvendintume Lietuvai svarbias socialines, sveikatos apsaugos, švietimo, ekonomines ir kitas reformas“, – tvirtina Seimo vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen įsitikinimu, šią sesiją taip pat privalome suskubti dėl tiesioginių merų rinkimų, siūlymo iki 21 metų mažinti Seimo nariams taikomą amžiaus cenzą ir kitų Konstitucijos pakeitimų. „Ir, žinoma, grąžinti Lietuvos gyventojams žmogaus teisių užtikrinimo „skolas“. Turiu omenyje Partnerystės ir Tautinių mažumų įstatymų projektus, kurie, be jokios abejonės, sukels daug diskusijų, bet dėl kurių privalome apsispręsti ir patvirtinti, kad esame vakarietiška, liberalios demokratijos šalis. Tikiu, kad pavasario sesijoje šie ir daug kitų pakeitimų bus priimti“, – pabrėžia Seimo Pirmininkė.

Pavasario sesijos darbų programos projekte – beveik 550 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 121, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 345 teisės aktų projektus. Dalis į darbų programą įrašytų projektų jau yra pateikti ankstesnėse sesijose ir bus tęsiamas tolesnis jų svarstymas.

Tarp svarbiausių sesijos darbų – krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimai, valstybės tarnybos reforma, žaliosios darbotvarkės įtvirtinimas, socialinės ir sveikatos apsaugos sričių pokyčiai, žemės valdymo pertvarkymas.

Pavasario sesijos metu Seimas išklausys Respublikos Prezidento metinį pranešimą, bus pateikta Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaita.

Tarp prioritetų – nacionalinio saugumo klausimai

„Agresorei Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą Lietuvos valios priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų sutelkimas bus svarbiausias 2022 m. Seimo pavasario sesijos klausimas“, − pabrėžiama pavasario sesijos darbų programoje.

Seimas jau per pirmąjį sesijos posėdį planuoja apsispręsti dėl nepaprastosios padėties šalyje pratęsimo, valstybės rezervo formavimo Lietuvos valstybei mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimo, Seimo rezoliucijos „Dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir visateisės Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“ projekto.

Sesijoje ketinama tobulinti bendro ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo teisinį reglamentavimą, patvirtinti Nacionalinę darbotvarkę „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, tikslinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos reglamentavimą, tobulinti energetikos sektoriaus veiklą, nustatyti specialiųjų atsargų saugojimo sąlygas, gerinti karo tarnybos atlikimo sąlygas ir kt.

Šalies vadovas teiks projektus dėl teismų veiklos

Šioje pavasario sesijoje Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais numatomi sisteminiai pokyčiai teismų veiklos srityje, papildomos pajamų nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo priemonės.

Šalies vadovas taip pat siūlo pokyčius mokslo ir studijų srityje: sudaryti geresnes perėjimo iš vienos švietimo grandies į kitą ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas, panaikinti neįgaliųjų sportininkų diskriminaciją vertinant jų pasiekimus, suteikti daugiau finansinio savarankiškumo savivaldybėms ir numatyti išsamesnius sprendimų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus.

Darbų programoje – aktualūs socialinės apsaugos srities pokyčiai

Pavasario sesijoje planuojama peržiūrėti valstybinio socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio dydžius, užtikrinti spartesnį bedarbių sugrąžinimą į darbo rinką ir skatinti asmenų su negalia dalyvavimą atviroje darbo rinkoje, sudaryti prielaidas įtvirtinti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, lankstesnes darbo sąlygos auginantiems vaikus.

Į Seimo darbotvarkę numatoma įtraukti projektą, susijusį su pridėtinės vertės mokesčio už šilumos energiją ir karštą vandenį laikinu dengimu iš valstybės biudžeto.

Seimas toliau tęs svarstymą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemos pertvarkos, kuria siekiama įtvirtinti naujas apsaugos priemones.

Vyriausybė teiks Seimui mokesčių įstatymų pakeitimus

Vyriausybė siūlo į pavasario sesijos darbų programą įtraukti mokesčių įstatymų pakeitimus. Numatoma motorinių transporto priemonių registracijos mokestį keisti transporto priemonių taršos mokesčiu. Mokesčių įstatymų pakeitimų projektų paketas įteisins neterminuotų lengvatų peržiūrą, savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą.

Dėl trijų Konstitucijos pataisų – galutinis balsavimas

Sesijos darbų programoje įtraukti trys projektai dėl Konstitucijos pataisų priėmimo, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams, panaikinti nuolatinį apribojimą būti renkamam Seimo nariu ar užimti kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas po konstitucinės sankcijos pritaikymo bei leisti Seimo nariais rinkti asmenis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų. Dėl šių pakeitimų Seimui liko tik galutiniai balsavimai.

Sesijos metu parlamentui numatoma pateikti Rinkimų kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, taip pat Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriais bus apibrėžtas mero statusas, jo santykiai su savivaldybės taryba.

Pagal Seimo valdybos patvirtintą posėdžių grafiką sesijos metu, nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d., planuojama surengti daugiau kaip 50 posėdžių. Iš jų 4 bus skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Kaip numatyta Seimo statute, Seimo posėdžiai vyks antradieniais ir ketvirtadieniais.

Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d., rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.

The post Seimas pradeda pavasario sesiją: tarp prioritetų pagalba Ukrainai, nacionalinis saugumas, merų rinkimai ir vienalytės partnerystės appeared first on LAIKMETIS.

„Dabar europiečių akys nukreiptos į Kauną. Visi turime ko vieni iš kitų išmokti. Todėl šie metai tokie svarbūs. Tebūna jie kūrybinės galios išsiskleidimas suvokiant savo unikalumą Europos tautų šeimoje", – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Ji ragino: „Tad visi drauge sukilkime nuo sofų, nuo įprasto, patogaus gyvenimo ir eikime kurti. Tebūna palaiminti šie metai Viešpaties malonių gausa“.

Kristaus Prisikėlimo bazilikoje – dvasinį atgimimą, drąsą ir veržlumą simbolizuojančioje šventovėje, jis vadovavo iškilmingai Eucharistijai drauge su kitais Lietuvos vyskupais prieš pat Kauno – 2022 metų Europos valstybės sostinės metų atidarymą prie „Žalgirio“ arenos.

Šią proga primindamas krikščioniškąsias Europos ir Kauno šaknis, arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog čia apie 1400-uosius pats Vytautas Didysis pastatė seniausią mieste Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, čia darbavosi pranciškonai su mūsų tautiečių Krikšto misija. Kaune, be kita, prieš 100 metų įkurtas universitetas, turintis kitados padėtus tvirtus krikščioniškojo ugdymo pamatus.

Arkivyskupas priminė, jog net du kartus Kauną aplankė popiežiai. Šv. Jonas Paulius II 1993 m. čia meldėsi: „Atsiųsk, Viešpatie, savo Dvasią ir atnaujinki žemės veidą.“ O Šventojo Tėvo Pranciškaus 2018-aisiais buvome raginami tiesti bendrystės tiltus, tapti dialogo, bendrystės žmonėmis.

20 val. 22 min. švenčiantį Kauną sveikino visų miesto bažnyčių varpai.

The post Dabar europiečių akys nukreiptos į Kauną - arkivyskupas K. Kėvalas appeared first on LAIKMETIS.