Gatvių susirėmimai, karas Ukrainoje ir pabėgėlių situacija, protestas prieš ketinimus Švedijoje riboti privatų ir konfesinį švietimą – tai kelios temos, kurias šiomis dienomis komentavo kardinolas Anders Arborelius, Stokholmo vyskupas.
Interviu Vatican News kardinolas atkreipė dėmesį, kad pastarųjų dienų riaušės tarp jaunų musulmonų ir policijos Švedijoje, kilusios radikaliam politikui vykdant Korano, islamo šventraščio, deginimo akcijas, rodo keletą dalykų.
Visų pirma, akivaizdžią segregacijos problemą – kai kuriose zonose gyvena vien užsieniečiai migrantai. Šių zonų pragyvenimo lygis žemas, jose klesti nusikalstamumas.
Kita vertus, Švedija yra labai sekuliari šalis, dalis žmonių nusiteikę prieš religiją, o valdžios institucijos nepaiso, kad daugelis imigrantų turi tvirtus religinius įsitikinimus ir kad toks gestas, kaip Korano sudeginimas, jiems yra ženklas, kad jie nekenčiami, negerbiami ir yra už visuomenės ribų. Tai nepateisina policijos puldinėjimo, tačiau turime suprasti veiksnius, kurie vieną dieną paskatina priemiesčių prievartą.
Korano sudeginimas migrantams yra ženklas, kad jie nekenčiami, negerbiami ir yra už visuomenės ribų.
Kai kuriose vietose, pridūrė kardinolas, konfliktus pavyko numaldyti bendromis įvairių religinių bendruomenių pastangomis. Žiūrint plačiau, Švedijoje reikia naujo dialogo apie religiją, kaip byloja pasiūlymai riboti religinių konfesinių mokyklų veiklą.
Pasak Stokholmo katalikų vyskupo, kuris vadovauja bendruomenei, didele dalimi sudarytai iš migrantų, dešimtis tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos stengiamasi priimti gerai. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju laikotarpiu Švedijos visuomenės atvirumas ir solidarumas su migrantais ir karo pabėgėliais nebuvo itin didelis, tačiau ukrainiečiams tai negalioja.
Priešingai, jiems rodomas atvirumas stebina, yra daug šeimų, kurios juos pasikvietė į savo butus, savo namus. Sielovadiniu požiūriu taip pat stengiamasi atsiliepti į ukrainiečių krikščionių poreikius.
Anot kardinolo A. Arborelius, Stokholme labai aktyviai dirba du ukrainiečių graikų katalikų dvasininkai, stengiamasi sudaryti sąlygas Velykas švęsti ir ortodoksams.
Kardinolas A. Arborelius yra vienas iš signatarų, kurie pasirašė balandžio 20 dieną paskelbtą viešą laišką Švedijos švietimo ministrei Linai Axelsson Kihlblom dėl konfesinių privačių mokyklų. Kiti signatarai – Antje Jackelén, Švedijos Liuteronų Bažnyčios arkivyskupė, sekmininkų bendruomenės atstovas Danielis Alm, sirų ortodoksų arkivyskupas Benjaminas Dioscoros Atas ir Sofia Camnerin, Švedijos krikščionių tarybos pirmininkė.
Laiško tema – švietimo ministrės siūlymas uždrausti naujų religinių konfesinių mokyklų steigimą. Ji taip pat yra išreiškusi nuomonę, jog ateityje turėtų būti panaikintos ir egzistuojančios konfesinės mokyklos.
Pasak laiško, nauji įstatyminiai pasiūlymai atspindi požiūrį, kad religija mokyklose ir religijos viešas vaidmuo visuomenėje yra problema. Laiško signatarai pripažįsta, kad religijos gali turėti neigiamų aspektų, tačiau neteisinga vardan jų atsisakyti ir teigiamų. Gera mokyklų politika yra ne drausti, bet užtikrinti tinkamą naudojimąsi religijos laisve.
Laiške priduriama, kad, palyginus su kitais kaimyniniais kraštais, Švedijoje religines konfesines mokyklas lanko labai mažas procentas vaikų, tokių mokyklų tik 70 visame krašte, keturi penktadaliai iš jų yra krikščioniškos. Tuo tarpu Danijoje privačias konfesines mokyklas lanko ketvirtadalis vaikų, Olandijoje dar daugiau.
Švedijos krikščionių lyderių laiške taip pat kritikuojamas ministrės argumentas, kad kai kuriose mokyklose nesilaikyta standartų, nes juk tokios pačios problemos aptinkamos ir nereliginėse mokyklose, kurios sudaro 99 procentus.
Reikia apgailestauti, jei kokioje mokykloje yra problemų, tačiau jas reikia spręsti būtent joje, o ne apskritai panaikinant visas konfesines privačias mokyklas.
Toks žingsnis bendros situacijos nepagerintų, bet sukeltų pavojų laisvėms ir teisėms, tarp kurių yra tėvų teisė, kurią valstybė turi gerbti, kaip nurodoma Europos žmogaus teisių konvencijoje, suteikti vaikams išsilavinimą pagal savo filosofinius ir religinius įsitikinimus.
Prieš keletą metų atliktas tyrimas parodė, kad Švedijoje apie pusė krikščionių mokinių patyrė įžeidžiamą elgesį dėl praktikuojamo tikėjimo ir iš mokinių, ir iš mokytojų pusės.
Laiško signatarai pakvietė švietimo ministrę atvirai pasikalbėti apie visus religijos laisvės aspektus: laisvę ir teisę tikėti arba netikėti, svarstyti, kaip išvengti tiek neigiamos religijos raiškos, tiek tikinčiųjų diskriminacijos.
