Švedija nuo pirmadienio pradėjo siuntinėti gyventojams apie penkis milijonus lankstinukų, kuriuose raginama ruoštis galimam karui, o kaimyninė Suomija savo ruožtu atidarė naują pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainę.
Po 2022 metais prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso NATO.
Nuo pat karo pradžios Stokholmas ne kartą ragino švedus psichologiškai ir logistiškai ruoštis galimam karui, motyvuodamas rimta saugumo padėtimi netoliese.
Švedijos civilinės nenumatytų atvejų agentūros (MSB) platinamame lankstinuke „Jei ištiktų krizė ar karas“ pateikiama informacija apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, karui, stichinėms nelaimėms ar kibernetinėms atakoms.
Tai atnaujintas brošiūros, kurią Švedija nuo Antrojo pasaulinio karo išleido penkis kartus, leidimas.
Ankstesnis leidimas, išsiuntinėtas 2018 metais, sulaukė žiniasklaidos dėmesio kaip pirmasis nuo 1961-ųjų, pačiame Šaltojo karo įkarštyje, išsiuntinėtas toks lankstinukas Švedijos gyventojams.
„Saugumo padėtis yra rimta, todėl visi turime stiprinti savo atsparumą įvairioms krizėms ir galimam karui“, – pareiškime teigė MSB direktorius Mikaelis Frisellis (Mikaelis Friselis).
32 puslapių brošiūroje su paprastomis iliustracijomis aprašomos Šiaurės Europos šalims kylančios grėsmės, įskaitant karinius konfliktus, stichines nelaimes, kibernetinius ir teroristinius išpuolius.
Knygelėje pateikiami patarimai, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, turėti ilgai negendančių maisto produktų ir vandens atsargų.
MSB nurodė, kad 2024 metais atnaujintame lankstinuke daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karui.
Per ateinančias dvi savaites Švedijoje namų ūkiams bus išsiųsta 5,2 mln. lankstinukų.
Lankstinukai leidžiami švedų ir anglų kalbomis, o skaitmeninės versijos prieinamos keliomis kitomis kalbomis, įskaitant arabų, persų, ukrainiečių, lenkų, somalių ir suomių.
Buvęs Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas (Mikaelis Biudenas) sausį sukėlė nerimą daugeliui savo tautiečių, paraginęs juos pagalvoti apie galimą pasirengimą karui.
„Švedai turi būti psichologiškai pasiruošę karui“, – pabrėžė jis.
Be to, pirmadienį Suomijos, turinčios 1 340 km ilgio sieną su Rusija, vyriausybė atidarė interneto svetainę, kurioje kaupiama informacija apie pasirengimą įvairioms krizėms.
