Svarbiausi kovo 30 – osios dienos įvykiai

ŠaltinisBNS

Koronaviruso situacija:

* Per parą Lietuvoje nustatytas 831 naujas COVID-19 atvejis, mirė penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydoma 812 COVID-19 pacientų, iš jų 81 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 318.

* Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šią savaitę Vyriausybė karantino nešvelnins. „Dabar svarbu saugiai išgyventi ir atšvęsti, sutikti Velykas ir paskui, priklausomai jau nuo to, kokius matysime skaičius, kitą savaitę kažkokių siūlymų iš Vyriausybės gali būti“, – sakė ji. Kitą savaitę numatoma spręsti ir dėl judėjimo ribojimų. Pasak premjerės, svarstoma leisti laisviau keliauti žmonėms, kurie turi vakcinacijos įrodymą ar neigiamą testo rezultatą.

* Lietuvoje ištyrus 358 ėminius nustatyta dar 215 britiškosios koronaviruso linijos atvejų. Naujų Pietų Afrikos atmainos sukeltų atvejų nenustatyta.

* Paaiškėjus, kad nuo skiepijimo pradžios dešimtys vakcinos dozių buvo utilizuotos, sostinės meras Remigijus Šimašius paragino ministeriją leisti laisviau naudoti vakcinų likučius. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, jog prarasti buvo palyginti nedideli vakcinos kiekiai, o įstaigoms rekomenduojama trumpai galiojančią vakciną naudoti pirmoje dienos pusėje. I. Šimonytė teigia, kad galimybė skiepyti likučiu atvykusius darbo dienos pabaigoje būtų svarstoma, jeigu tai taptų didesne problema.

* Estijos vyriausybė nusprendė esamus suvaržymus dėl COVID-19 pratęsti iki balandžio 25-osios.

* Bendrovė „Johnson & Johnson“ pranešė, kad Europai savo vakciną pradės tiekti balandžio 19-ąją.

* Farmacijos įmonė „BioNTech“ tikisi šiemet pagaminti ketvirtadaliu daugiau drauge su „Pfizer“ kuriamos vakcinos dozių nei planuota – 2,5 mlrd.

* Vokietija pranešė griežtinanti atsitiktinius patikrinimus, ar atvykstantieji per sausumos sieną turi neigiamą testo rezultatą.

* Vokietijos sostinė sustabdė jaunesnių nei 60-ies žmonių skiepijimą „AstraZeneca“. Sprendimas priimtas kaip saugumo priemonė, pranešus apie naujus kraujo krešulių atvejus.

Atsigavimo prognozės. Valstybės kontrolė pranešė, jog Lietuvos ekonomikos atsigavimas priklausys nuo vakcinavimo progreso, o iššūkiu išlieka nedarbas. Audito institucijos teigimu, naujos COVID-19 atmainos ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojanti masinė vakcinacija gali atitolinti ekonomikos atsigavimą. Be to, jį neigiamai gali veikti ir rizikos, susijusios su pasaulio ekonomikos atsigavimu, užsienio paklausa ir geopolitine situacija. 2021 metams prognozuojamas 2,6 proc., o 2022–2023 metais – 3,2 proc. BVP augimas.

Infliacijos šuolis. Išankstiniais vertinimais, mėnesinė infliacija Lietuvoje kovą siekė 1 proc., o metinė – 1,6 proc., pranešė Statistikos departamentas. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, sveikatos priežiūros, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas bei drabužių ir avalynės, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

Seimo posėdis. Svarbiausi sprendimai:

* Įtvirtinta prievolė kates, šunis ir šeškus ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre. Ji galios tiek naujai atvedamiems gyvūnams, tiek laikomiems iki įstatymo priėmimo datos. Įstatymas taip pat uždraudė gyvūnų prekybą turgavietėse ir lauko sąlygomis, o veterinarijos gydytojai įpareigoti informuoti atsakingas institucijas, kai kyla įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

* Priimtas naujos redakcijos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas. Vaikams dokumentus reikės keistu dažniau – pagyvenusiems žmonėms – rečiau.

Rusijos planai. Rusija svarsto Suomijos įlankos Ust Lugos uoste pastatyti Baltarusijos trąšų, kurios šiuo metu kraunamos Klaipėdoje, terminalą. Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne kartą yra grasinęs, kad jo šalis atsisakys Klaipėdos uosto, nuo kurio jau faktiškai nukreipė naftos produktų eksportą. Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad trąšų terminalas Ust Lugoje sukeltų iššūkių, dėl kurių Lietuvos uostamiesčiui tektų ieškoti alternatyvų. 

Pertvarka Honkonge. Kinijos valdžia pritarė didelio masto Honkongo rinkimų sistemos pertvarkai, sumažindama tiesiogiai renkamų deputatų skaičių ir užsitikrindama, kad dauguma miesto įstatymų leidėjų bus patikrinti ir atrinkti Pekinui lojalių komitetų. Šias priemones Kinija primetė apeidama Honkongo parlamentą. Kas numatyta naujame įstatyme tiksliai nežinoma iki šiol, tačiau detalėmis apie pataisas pasidalino vienintelis Honkongo delegatas Kinijos parlamente Tam Yiu-chungas.

Aukos Mianmare. Žmogaus teisių organizacijos praneša, jog Mianmaro chuntos represijos prieš protestuotojus jau pareikalavo daugiau kaip 500 aukų. Vašingtonas sustabdė prekybos paktą su Mianmaru, o Jungtinių Tautų vadovas paragino sudaryti vieningą pasaulinį frontą ir spausti chuntą.

Floydo nužudymo byla. Jungtinėse Valstijose prasidėjo George’o Floydo nužudymo bylos nagrinėjimas. Dėl 46 metų juodaodžio G. Floydo mirties teisiamas 44 metų baltasis Mineapolio policininkas Derekas Chauvinas, kaltinamas žmogžudyste ir netyčiniu nužudymu. Bylos nagrinėjimas prasidėjo vaizdo įrašo, kuriama užfiksuota, kaip G. Floydas miršta prispaustas pareigūno keliu, peržiūra. Ši mirtis pernai gegužę visose Jungtinėse Valstijose ir pasaulyje išprovokavo protestus prieš rasizmą ir policijos brutalumą.

Atlaisvintas Sueco kanalas. Pavykus patraukti Sueco kanalą užblokavusį laivą, šia svarbia arterija po beveik savaitės vėl pajudėjo krovininiai laivai. Kol vyko kanalo atlaisvinimo operacija, galimybės praplaukti juo laukė per 400 laivų.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version