* Nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės. Ligoninėse gydomi 843 COVID-19 pacientai, iš jų 80 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230. Latvijoje jis yra 393, Estijoje – 1492. COVID-19 susirgo Estijos premjerė Kaja Kallas.
* Sekdamos Vokietijos, Prancūzijos ir kai kurių kitų Europos šalių pavyzdžiu, Latvija ir Švedija sustabdė skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso. Taip nuspręsta kilus nerimui, kad kai kuriems paskiepytiems žmonėms susidaro kraujo krešulių. Europos vaistų agentūros atstovai pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog krešulius galėjo lemti vakcina. Lietuva vakcinavimo stabdyti neplanuoja, o sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad siekdamas išsklaidyti abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo, atėjus eilei pasiskiepys būtent ja. Gyventojam atsisakant skiepytis, Šalčininkuose ir Visagine jau susikaupė per pusantro tūkstančio nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
* Norvegijos sostinė Oslas dėl augančio sergamumo uždarė vidurines mokyklas ir iki dviejų apribojo leistiną svečių namuose skaičių. Oslo valdžiai itin neramu dėl labiau užkrečiamos „britiškosios“ koronaviruso atmainos plitimo.
* Europos Komisija pranešė susitarusi su „BioNTech-Pfizer“ dėl ankstesnio 10 mln. dozių pristatymo antrąjį šių metų ketvirtį. Su šiomis 10 mln. dozių bendras sutartų šios vakcinos dozių skaičius balandžio-birželio mėnesiais pasieks daugiau kaip 200 mln.
* JAV farmacijos bendrovė „Moderna“ pranešė pradėjusi bandymus dėl vaikų nuo 6 mėnesių iki 12 metų skiepijimo COVID-19 vakcina.
Lietuvos banko vadovas. Prezidentas Gitanas Nausėda į Lietuvos banko valdybos pirmininkus svarsto teikti centrinio banko valdybos narį Gediminą Šimkų arba savo patarėją Simoną Krėpštą. Kaip BNS pranešė trys informuoti šaltiniai, apie tokius ketinimus Prezidentūra informavo kai kuriuos Seimo narius.
„Paskutinė vakarienė“. Nuo karantino suvaržymų nukentėjusių viešbučių ir restoranų atstovai susirinko į „paskutine vakariene“ pavadintą protesto akciją, kuria ragino skirti jiems didesnę paramą. Prie Vyriausybės rūmų Vilniuje ir į kitų miestų centrines aikštes protestuotojai atgabeno restoranų staliukų, viešbučių lovų ir vainikų. Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atsižvelgiant į sektoriaus padėtį antrajame pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusiam sektoriui gali būti padidintos.
Mero byla. Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas ir to paties rajono Kultūros centro direktorė Jolita Janušonienė kaltinami kyšininkavimu, prekyba poveikiu bei dokumentų klastojimu ir kurstymu tai daryti. Jie kaltinami galėję reikalauti ir paimti kyšius iš kelių bendrovių už išskirtines prekybos sąlygas kelerius metus prie Kupiškio marių vykusių festivalių „Stichijos“ metu.
Seimo posėdis. Nuotoliniu būdu posėdžiaujantis Seimas pradėjo svarstyti įstatymo pataisas, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Siūlymui pritarta po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo komitetai, Vyriausybės siūlymu projektas bus svarstomas ypatingos skubos tvarka. Dėl jo priėmimo planuojama balsuoti jau ketvirtadienį. Konkretų sąrašą, kas turėtų tirtis privalomai, nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Seimas po pateikimo taip pat pritarė įstatymo pataisoms dėl žurnalistų teisės neatlygintai gauti daugiau duomenų iš valstybės registrų.
Viešinimo konkursas. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo taryba paskelbė konkursą informacinei kampanijai apie koronavirusą šalies žiniasklaidos priemonėse. 782,8 tūkst. eurų vertės kampanijos metu bus siekiama informuoti apie koronaviruso situacijos valdymą šalyje, vakcinaciją, emocinę pagalbą ir kitais klausimais. Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau yra sulaukusi kritikos dėl komunikacijos stokos bei informavimo apie skiepus kampanijos.
Ultimatumas „Twitter“. Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija įspėjo „Twitter“, kad šis turi mėnesį pašalinti draudžiamą turinį. Kitu atveju grasinama svarstyti socialinių tinklų platformos blokavimą šalyje.
Britų ginklavimasis. Jungtinė Karalystė paskelbė planus didinti šalies branduolinių ginklų arsenalą. Tai rodo, kad britai keičia nusiginklavimo tendenciją, kurios laikėsi nuo Šaltojo karo pabaigos.
Padėtis Mianmare. Iš protestų židiniu tapusio Mianmaro Jangono rajono sunkvežimiais ir tuktukais bėga gyventojai, praneša vietos žiniasklaida. Jungtinių Tautų duomenimis, kariuomenei malšinant protestus šalyje žuvo jau mažiausiai 149 žmonės, tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti gerokai didesnis. Organizacijai nerimą kelia ir pasirodantys pranešimai apie kankinimus sulaikymo vietose.
„Nokia“ atleidimai. Suomijos telekomunikacijų įrangos gamintoja „Nokia“, įgyvendindama 600 mln. eurų išlaidų mažinimo programą, paskelbė per artimiausius dvejus metus planuojanti atleisti apie 10 tūkst. darbuotojų. Bendrovė teigia, kad tikslų atleidimų skaičių nulems rinkos pokyčiai.
