Sekmadienio vidudienio susitikimą Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus užbaigė atkreipdamas dėmesį į keletą įvykių pasaulyje ar Bažnyčioje – liūdną atradimą prie buvusios Kanados indėnų mokyklos, atakas Burkina Fase, satanisčių nužudytą naują palaimintąją, tarptautinę maldos minutę už taiką.
Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė savo skausmą dėl vienoje buvusioje Kanados indėnų internatinėje mokykloje, bendrame kape surastų 215 vaikų palaikų.
Šią mokyklą Britų Kolumbijos Kamlupso miesto apylinkėse nuo 1890 iki 1969 metų Kanados vyriausybės vardu administravo Katalikų Bažnyčia. Vėliau mokyklos administravimą perėmė Otava, o dar po dešimtmečio ji buvo uždaryta.
Tačiau popiežius nepateikė atsiprašymo dėl šio skandalo, nors tai padaryti ragino daug žmonių.
Kanados visuomenę praėjusį mėnesį sukrėtė vaikų palaikų suradimas buvusiame internate, įsteigtame prieš daugiau nei šimtmetį siekiant asimiliuoti indėnų tautas.
Ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) penktadienį paragino Katalikų Bažnyčią prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį, susijusį su vaikų mirtimis Kamlupso mokykloje.
Jau anksčiau jis pažadėjo vyriausybės „konkrečius veiksmus“ ir paragino kitus Kanados katalikus aiškiai parodyti Bažnyčiai, kad jie tikisi ir jos visapusiško bendradarbiavimo.
„Prieš tai, kai turėsime pradėti traukti Katalikų Bažnyčią į teismą, labai tikiuosi religinių lyderių supratimo, kad jie turi dalyvauti“, – pridūrė jis.
Sekmadienį savo kalboje popiežius sakė: „Kartu su kanadiečiais vyskupais ir visa Katalikų Bažnyčia išreiškiu artumą visiems kanadiečiams, traumuotiems šokiruojančios naujienos.“
„Liūdnas atradimas dar geriau leidžia suprasti praeities kančias ir skausmus“, – pridūrė jis.
„Susitaikymas ir išgijimas“
Pranciškus paragino Kanados politinius ir religinius lyderius drauge „ryžtingai tęsti darbą, kad šie liūdni įvykiai būtų nušviesti, ir nuolankiai įsipareigoti eiti susitaikymo bei išgijimo keliu“.
Tačiau savo penktadienio komentare J. Trudeau pabrėžė: „Mums reikia tiesios ir tik tada galėsime kalbėti apie teisingumą, išgijimą ir susitaikymą.“
Jungtinių Tautų teisių ekspertai penktadienį paragino Otavą ir Vatikaną skubiai ir nuodugniai ištirti šį reikalą.
Trečiadienį Vankuverio arkivyskupas J. Michaelas Milleris (Dž. Maiklas Mileris) pareiškime Bažnyčios vardu atsiprašė.
Tačiau vis dažniau pasigirsta raginimai – taip pat ir kai kurių Kanados ministrų – atsiprašyti pačiam popiežiui.
Kamlupso indėnų internatinė mokykla buvo didžiausia iš 139 tokių įstaigų, įkurtų XIX amžiaus pabaigoje siekiant asimiliuoti Kanados indėnus. Ją lankydavo iki 500 vaikų.
Oficialūs įrašai rodo, kad šioje mokykloje, kurios vienas direktorių kartą meldė daugiau lėšų, kad būtų galima tinkamai maitinti moksleivius, mirė tik 50 žmonių.
Popiežius Pranciškus vidudienį apie pasaulį sukrėtusius įvykius
„Su skausmu stebiu žinias iš Kanados apie sukrečiantį 215 vaikų, buvusių Kamloops indėnų mokyklos Britų Kolumbijos provincijoje, kapaviečių atradimą. Kartu su kanadiečiais vyskupais ir visa Katalikų Bažnyčia išreiškiu artumą visiems kanadiečiams, traumuotiems šokiruojančios naujienos. Liūdnas atradimas dar geriau leidžia suprasti praeities kančias ir skausmus. Tegu Kanados politinė ir religinė vyresnybė ryžtingai tęsia darbą, kad šie liūdni įvykiai būtų nušviesti ir nuolankiai įsipareigotų eiti susitaikinimo bei išgijimo keliu“, – sakė popiežius Pranciškus.
„Tokie liūdni momentai yra stiprus kvietimas mums visiems atsitolinti nuo kolonizavimo modelio, taip pat nuo šiandienos ideologinių kolonizacijų, eiti vienas šalia kito kalbantis, gerbiant vienas kitą, pripažįstant visų Kanados dukterų ir sūnų teises bei kultūrines vertybes“, – tęsė popiežius ir pridūrė: „Patikėkime Viešpačiui visų Kanados indėnų mokyklose mirusių vaikų sielas, melskimės ir už kanadiečių autochtonų šeimas ir bendruomenes, paliestas skausmo. Melskimės tyloje“.
Popiežius Pranciškus taip pat paminėjo naktį iš penktadienio į šeštadienį Burkina Faso rytuose įvykdytą teroro aktą: ginkluoti užpuolikai įsiveržė į Solhano kaimelį, beatodairiškai žudė visus, kuriuos užklupo. Skelbiama apie mažiausiai 138 žuvusius asmenis, dešimtis sužeistų, neskaičiuojant sudegintų namų. Užpuolikai nėra oficialiai identifikuoti, tačiau ataka atitinka nuo 2015 metų Malio, Burkina Faso ir Nigerio pasienio regione veikiančių islamistų džihadistų stilių.
„Trokštu užtikrinti savo maldą už skerdynių Burkina Faso gyvenvietėje aukas. Esu arti jų šeimų narių ir viso krašto žmonių, kurie labai kenčia nuo pasikartojančių atakų. Afrikai reikia taikos, o ne karo.“
Birželio 6-osios vidudienio susitikime popiežius paminėjo ir naują palaimintąją – Kryžiaus dukterų kongregacijos seserį Mariją Laurą Mainetti, kurią prieš 21 metus nužudė trys satanizmo sektos paveiktos jaunos merginos.
„Žiaurumas. Būtent ji, kuri mylėjo jaunuolius labiau už viską, mylėjo ir atleido blogio pavergtoms merginoms, mums paliko savo gyvenimo programą: kiekvieną mažą dalyką daryti su tikėjimu, meile ir entuziazmu. Tegu Viešpats mums visiems suteikia tikėjimo, meilės ir entuziazmo. Aplodismentai naujai palaimintajai!“, – pakvietė popiežius. Sesers Marijos Lauros Mainetti beatifikacijos apeigų pradžia Chiavenna miestelyje, Como vyskupijoje Italijos šiaurėje, numatyta 16 valandą.
Šventasis Tėvas priminė tarptautinės Katalikų Akcijos kvietimą antradienį, birželio 8-ąją, 13 valandą kiekvienam paskirti minutę laiko maldai už taiką pagal savo religinę tradiciją. „Ypač melskimės už Šventąją Žemę ir Mianmarą“, – pridūrė popiežius.
Pasveikinęs kitus Šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus ir vidudienio susitikimo dalyvius, tarp kurių buvo ir gatvės menininkai bei muzikantai, popiežius palinkėjo gražaus sekmadienio ir nepamiršo paprašyti maldos už jį patį.
