Suomijos mokslininkai atliko išsamų naują tyrimą, kurio metu nustatė, kad paaugliams skiriami translyčiams skirti vaistai ar operacijos nepadeda išspręsti pagrindinių psichikos sveikatos problemų, su kuriomis susiduria su savo lytine tapatybe kovojantys jaunuoliai.
Nors kai kurie įstatymų leidėjai ir translyčių aktyvistai teigia, kad lytinį brendimą blokuojantys vaistai ir chirurginės procedūros yra „gyvybę gelbstintys vaistai”, tyrimas paneigia šį teiginį. Jo metu nenustatyta, kad statistiškai reikšmingai sumažėtų savižudybių skaičius tarp paauglių, kuriems buvo atliktas „medicininis lyties keitimas” taikant hormonines ar chirurgines intervencijas.
„[Tyrimas] nepatvirtina teiginių, kad [lyties keitimas] yra būtinas siekiant užkirsti kelią savižudybėms, – rašė tyrėjai savo tyrime. – [Lyties keitimas] taip pat neatrodo, kad sumažintų net minčių apie savižudybę skaičių, o mintys apie savižudybę nėra tolygios realiai savižudybės rizikai.”
Tyrime buvo analizuojamas jaunesnių nei 23 metų suomių, kurie 1996-2019 m. kreipėsi psichiatrinės pagalbos dėl lytinės tapatybės problemų, mirtingumas, įskaitant savižudybių skaičių. Tyrimą mokslininkai paskelbė recenzuojamame žurnale „BMJ Mental Health”.
Tyrėjų teigimu, savižudybės buvo retos tarp paauglių, kurie kreipėsi psichiatrinės pagalbos per tyrime analizuotą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar jiems buvo skiriami perėjimo į kitą lytį vaistai, ar atliekamos operacijos.
Nors su lytinės tapatybės problemomis susiduriančių paauglių savižudybių skaičius buvo aukštesnis nei bendroje populiacijoje, šis neatitikimas, matyt, susijęs su gilesnėmis psichologinėmis sveikatos problemomis, su kuriomis jaunuoliai susidūrė, o ne su tuo, kad jiems trūko galimybių gauti vaistų ar prieigos prie operacijų.
Tyrime pažymėta, kad paaugliai, kovojantys su savo lytine tapatybe, paprastai turi kitų psichologinių sveikatos problemų.
„Psichikos ligos taip pat dažnos šioje populiacijoje, – teigiama tyrime. – Todėl savižudybių rizika, susijusi su translyte tapatybe ir (arba) [lyties disforija] per se, galėjo būti pervertinta.”
Vis dėlto tyrėjai atkreipė dėmesį į savo tyrimo trūkumus. Visų pirma jie atkreipė dėmesį į tai, kad tirti asmenys buvo jauni ir, norint sužinoti daugiau, greičiausiai reikėtų stebėti juos iki kelių dešimtmečių. Be to, jie pažymėjo, kad paauglių, besikreipiančių dėl vaistų ir operacijų lyties keitimui, padaugėjo daugiausia pastarąjį dešimtmetį.
Dr. Michaelas Artiguesas (Maiklas Artigesas), socialiai konservatyvaus Amerikos pediatrų koledžo (ACPeds) prezidentas, CNA teigė, kad Suomijos tyrimas patvirtina neseniai koledžo paskelbtos 60 tyrimų apžvalgos išvadas, kuriose teigiama, kad „savižudybių skaičiaus padidėjimas šioje populiacijoje buvo susijęs ne su tokios intervencijos trūkumu, o su gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija”.
„Tai pabrėžia, kad reikia dėti dideles pastangas gydant pagrindinius psichikos sveikatos sutrikimus, taip pat šalinti neigiamą vaikystės patirtį, o ne siųsti vaikus translytiškumo intervencijų keliu, kuris dažnai baigiasi brendimą blokuojančių vaistų, skirtingų lyčių hormonų ar operacijų, kurios sunaikina jų sveikas kūno dalis, naudojimu”, – sakė dr. M. Artiguesas.
Tyrimas atliktas tuo metu, kai Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, įstatymų leidėjai diskutuoja, ar translytiškumą identifikuojantys vaikai turėtų turėti galimybę gauti lytinį brendimą blokuojančius vaistus, translyčių hormonų terapiją ir chirurginį lyties keitimą. Šalininkai dažnai tvirtina, kad galimybė gauti tokius vaistus ir chirurgines procedūras padės išvengti savižudybių. Oponentai dažnai atmeta tokį aiškinimą ir įspėja, kad nepilnamečiams negalima taikyti negrįžtamų gyvenimo keitimo procedūrų, dėl kurių jie galiausiai gali gailėtis.
Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje, chirurginiu būdu lytį keisti gali tik suaugusieji. Švedijoje ir Nyderlanduose nepilnamečiams lytinių organų operacijos negali būti atliekamos, tačiau paaugliams, sulaukusiems 16 metų, krūtinės operacijos visgi gali būti atliekamos. Mažiau nei pusė Jungtinių Valstijų valstijų draudžia atlikti translytiškumo operacijas nepilnamečiams, tačiau per pastaruosius kelerius metus gerokai padaugėjo valstijų, draudžiančių tokias procedūras.
Etikos ir viešosios politikos centro Asmens ir tapatybės projekto direktorė Mary Rice Hasson (Meri Rais Heison) CNA teigė, kad Suomijos tyrimas yra „labai svarbus”, nes tai yra „pirmas didelės apimties, patikimas tyrimas, atliktas naudojant suderintas kontrolines grupes ir ilgą stebėjimo laikotarpį (šešerius metus), siekiant įvertinti nuo lyties disforijos kenčiančių jaunuolių savižudybės riziką”.
„Priešingai teiginiams, kad nuo lyties disforijos (su tapatybe ar kūnu susijusi kančia) kenčiantys jaunuoliai dažniau [miršta] dėl savižudybių ir kad „lyties keitimo” intervencijos užkirs kelią savižudybėms, šis tyrimas įrodo, kad šių jaunuolių savižudybių skaičių paaiškina jau esamos psichinės problemos ir kad iš tiesų savižudybių skaičius yra daug mažesnis, nei paprastai skelbiama”, – kalbėjo M. Hasson.
„Tai gera žinia, kuri rodo kelią veiksmingesniam lyties disforija sergančių jaunuolių gydymui ir patvirtina kryptį, kurią jau pasirinko kelios Europos šalys, – pridūrė ji. – Jose lyties disforiją patiriantiems jaunuoliams teikiama psichoterapija ir sprendžiamos pagrindinės psichinės problemos, o ne bandoma gydyti jų vidines žaizdas operacijomis ar hormonais.”
Jay Richardsas (Džėjus Ričardsas), Devoso gyvybės, religijos ir šeimos centro (ang. DeVos Center for Life, Religion, and Family), fondo „Heritage Foundation” direktorius aiškino, kad teiginys, jog šie vaistai ir procedūros užkirs kelią savižudybėms, „tikriausiai yra mitas Nr. 1 tarp žmonių, propaguojančių šį požiūrį”.
Jis įspėjo, kad lyties keitimo procedūrų vaikams šalininkai dažnai naudoja šį teiginį kaip „emocinio šantažo” formą prieš tėvus, kurie abejoja, ar leisti keisti lytį savo vaikams. Jis siūlo tėvams laikytis „budraus laukimo požiūrio”, o ne „perdėtai medikalizuoto požiūrio”, ir pažymi, kad dauguma vaikų susitaikys su savo lytimi, jei jiems bus leista natūraliai subręsti.
Kur kreiptis emocinės paramos ir pagalbos?
Lietuvoje veikia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kur vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą: psichikos sveikatos centrus, emocinės paramos tarnybų kontaktus, skubią pagalbą ir kitą su psichikos sveikata ir pagalba susijusią reikalingą informaciją.
Bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, įdiegta trumpoji emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija visas nemokamas emocinės pagalbos linijas: „Vaikų liniją“, „Jaunimo liniją“, „Tėvų liniją“, „Sidabrinę liniją“, „Vilties liniją“, „Pagalbos moterims liniją“.
