Suomijai šią savaitę įstojus į NATO ir nutraukus karinio neprisijungimo istoriją, prie Aljanso būstinės nedidelė grupė protestuotojų per garsiakalbį skandavo: „Ukrainai reikia NATO“, „Ukraina turi įstoti į NATO“ ir „Ukrainai reikia naikintuvų“.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą paskatino Suomiją prisijungti prie NATO ir taip užsitikrinti šios organizacijos saugumo garantiją, užtikrinančią, kad visos šalys narės atsakys į bet kurios iš jų užpuolimą. Prie NATO taip pat nori prisijungti Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.
Liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir kiti lyderiai, atsižvelgdami į atsižvelgdami į Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio lūkesčius, praėjus daugiau nei metams nuo karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių ir milijonai buvo priversti palikti namus, pradžios, nori pateikti Ukrainai skirtą saugumo pasiūlymą. Kol kas neaišku, koks tiksliai jis būtų.
Šiuo metu dauguma didžiųjų NATO valstybių mano, kad jokia šalis neturėtų prisijungti prie Aljanso, kol joje vyksta karas.
Kai kurios šalys, esančios netoli Rusijos sienos ir puikiai suvokiančios savo sudėtingą istoriją su šia šalimi, šiuo metu palaiko Ukrainos prašymą dėl narystės NATO.
Šiuo metu dauguma didžiųjų NATO valstybių mano, kad jokia šalis neturėtų prisijungti prie Aljanso, kol joje vyksta karas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, turintis atstovauti 31 šalį narę, teigia, kad karo metu vis dar labai sudėtinga kalbėti apie Ukrainos prisijungimą.
„Ukraina taps Aljanso nare“, – antradienį žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Kartu visi suprantame, kad norint padaryti reikšmingą pažangą šiuo klausimu, pirmiausia reikia užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė“, – nurodė jis.
Organizacijos duomenimis, nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, NATO ir jos valstybės narės Kyjivui skyrė beveik 150 mlrd. eurų paramą. Ji apima tiek finansinę paramą, tiek pagalbą vietoje, įskaitant generatorius, kurą, palapines ir medicininę pagalbą.
Kai kurios šalys narės dvišaliu pagrindu arba grupėmis atsiuntė karinės įrangos už maždaug 65 mlrd. eurų: oro gynybos sistemų, prieštankinių ginklų, artilerijos sviedinių ir tankų. Be to, Lenkija ir Slovakija sutiko Kyjivui atsiųsti sovietinių laikų naikintuvų, kuriais naudotis moka ukrainiečių pilotai.
NATO, kaip organizacija, neteikia ginklų Ukrainai. Tai yra riba, kurią 31 sąjungininkė atsisako kartu peržengti. Šalys narės baiminasi, kad ateityje nebūtų įtrauktos į platesnio masto karą su Maskva, turinčia branduolinį ginklą. Vietoj to jos gina NATO sienas, kad atgrasytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo karo plėtros.
Naujausias sumanymas – efektyviau panaudoti 2016 metų, dar prieš plataus masto karą, Ukrainai skirtą „visapusiškos pagalbos paketą“, kuris padėtų šaliai pasirūpinti savo saugumu ir, kaip teigiama oficialiame aprašyme, „įgyvendinti plataus masto reformas, grindžiamas NATO standartais, euroatlantiniais principais ir geriausia praktika“.
Pasak diplomatų, norima sukurti fondą, kurio vertė galėtų siekti apie 500 mln. eurų ir kuris gyvuotų apie 10 metų. Manoma, kad reformoms, kuriomis siekiama padėti stabilizuoti padėtį Ukrainoje, iki šiol pažadėta skirti beveik 200 mln. eurų.
J. Stoltenbergas vengė viešai nurodyti konkrečią sumą ar terminą. Įvardydama šiuos dalykus NATO gali sukurti Kyjivui lūkesčius, kurių sąjungininkai galbūt nesugebės patenkinti.
„Manau, kad turėsime nemažai pinigų ir įsipareigojimą remti daugelį metų, – sakė jis. – Manau, kad būsiu atsargus, skelbdamas šį konkretų pranešimą.“
Tikėtina, kad šis paketas ir tam tikra oficiali deklaracija bus daugiausia, ką NATO galės pasiūlyti per aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Švedijos narystės paraiška iki tol gali būti ratifikuota. Švedija, siekdama tokios pat apsaugos kaip Suomija, taip pat pateikė prašymą įstoti į NATO praėjusių metų gegužę, tačiau Turkija ir Vengrija jos siekį prisijungti prie Aljanso tebeblokuoja.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ne kartą pareiškė, kad Švedija turi imtis aktyvesnių veiksmų, siekdama kovoti su ekstremistais, pirmiausia prokurdiškomis grupuotėmis.
NATO diplomatai tikisi, kad R. T. Erdoganas taps sukalbamesnis, jei gegužę įvyksiantys rinkimai bus jam sėkmingi, ir kad Švedija galės prisijungti prieš viršūnių susitikimą Vilniuje.
