Prokuratūra penktadienį pranešė, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijęs ikiteisminis tyrimas vyksta tiek dėl turtinių nusikaltimų, tiek dėl korupcijos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pranešė, kad didelės apimties tyrimo duomenimis, galėjo būti legalizuota per 17 mln. eurų, mokėti 100 tūkst. eurų siekiantys kyšiai.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai plačioje apimtyje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.
Pasak jo, turtiniai nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, o korupciniai – papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – tai yra pinigų plovimą.
Prokuroro teigimu, taip pat atliekamas tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo.
„Šiuo metu nėra inkriminuota bendrininkavimo forma, kaip dalyvavimas organizuotoje grupėje. Reiškia, lieka bendrininkų grupė. (…) Ikiteisminio tyrimo dalykas išsiaiškinti būtent bendrininkavimo formas, dalyvaujančius asmenis“ – teigė A. Urbelis.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo sulaikyta „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė, jos sugyventinis Vilhelmas Germanas bei buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Navickienei klausimų neturi
Pasak teisėsaugos, M. Navickui pareikšti įtarimai dėl galimo papirkimo, pinigų plovimo ir didelės vertės turto pasisavinimo – panašūs, kaip ir kitiems įtariamiesiems.
Tuo metu M. Navickienė nefigūruoja ikiteisminiame tyrime.
„Atliekamame ikiteisminiame tyrime mes M. Navickienei jokių klausimų ar pretenzijų neturime“, – spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
„Atliekamame ikiteisminiame tyrime mes M. Navickienei jokių klausimų ar pretenzijų neturime“, – spaudos konferencijoje sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Kalėjime dėl kitų nusikaltimų anksčiau sėdėjusiam V. Germanui ketvirtadienį buvo skirtas dviejų mėnesių suėmimas, kitiems įtariamiesiems po sulaikymo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
V. Germanui suėmimas skirtas įtariant, kad jis gali slapstytis nuo teisingumo, gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui ir gali daryti naujus nusikaltimus.
„Asmuo iš probacijos sąrašų buvo išbrauktas tik 2022 metų vasario mėnesį, teistas už sunkių nusikalstamų veikų padarymą, kurių senaties terminas yra penkeri metai. Akivaizdu, penkeri metai yra nesuėję, taigi, inkriminuojant analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų ir sunkias, pagrįstai manoma, kad asmuo būdamas laisvėje gali daryti nusikalstamas veikas“, – kalbėjo A. Urbelis.
„Nereiškia, kad turime turėti informaciją, kad jis rengiasi arba kėsinasi daryti tokias veikas“, – pridūrė jis.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Rolandas Kiškis teigė, kad iki sulaikymo V. Germanas ir I. Trinkūnaitė, kartu arba individualiai dažnai skraidydavo iš Lietuvos ir atgal.
Prokuroro teigimu, nesulaikytiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas.
Anot A. Urbelio, sulaikytojo gynyba prašė teismo įvertinti tokios kardomosios priemonės pagrįstumą, tačiau teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas sulaikyti asmenį buvo pagrįstas ir teisėtas.
Rasta 500 tūkst. eurų, prabangių daiktų
Pasak teisėsaugos, tyrime įtarimai iš viso pareikšti septyniems asmenims, tačiau jų skaičius gali augti. Juridiniams asmenims ir valstybės tarnautojams įtarimai nėra pareikšti.
Pareigūnai nuo pernai vykdė neįvardijamą skaičių su šiais asmenimis susijusių ikiteisminių tyrimų, tačiau šiemet rugsėjį jie buvo sujungti, sudarius jungtinę tyrimo grupę. Po to prasidėjo aktyvesni procesiniai veiksmai.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos vadovas Robertas Šadianecas sakė, kad nuo spalio 16 dienos vykstant tyrimui atliktos 32 kratos įtariamųjų ir su jais susijusių asmenų namuose, įmonių patalpose. Operacijoje dalyvavo 80 pareigūnų.
Pasak jo, per kratas paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai, kompiuterinė technika, skaitmeninė informacija.
„Tos informacijos yra be proto didelis kiekis“, – teigė pareigūnas.
„Tos informacijos yra be proto didelis kiekis“, – teigė pareigūnas.
Jis pranešė, kad per kratas buvo rasta maždaug 500 tūkst. eurų vertės grynųjų pinigų, taip pat prabangos daiktų – meno kūrinių, laikrodžių. Anot R. Šadianeco, įtariama, kad įtariamieji juos pirko norėdami legalizuoti nusikalstamu būdu gautus pinigus.
Atliekant kratas taip rastos kriptopiniginės. Vykstant tyrimui apribota maždaug 3 mln. eurų vertės turto, bet suma gali augti.
Teisėsaugos pareigūnai patvirtino, kad tyrime figūruoja I. Trinkūnaitės įmonės „Foxpay“, „iSun“, taip pat – M. Navicko įmonė „Litlab“, pastačiusi verslo centrą prie Vilniaus oro uosto.
FNTT: galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų
Pasak FNTT pranešimo, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, kad bendrininkų grupė iš mažiausiai keturių asmenų, galimai pasinaudodami įtaka „Foxpay“ darbuotojams, žinodami, kad tam tikros lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, jomis galimai atliko finansines operacijas arba sudarė galimybę tokias operacijas atlikti.
Įtariama, kad tokiu būdu 2023–2024 metais galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų.
Siekdami nuslėpti pažeidimus nuo Lietuvos banko ir FNTT atliekamo „Foxpay“ inspektavimo, bendrininkai tam tikriems jos darbuotojams, kurių veikla yra susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija (jie prilyginami valstybės tarnautojams dėl jų vykdomų pareigų), galimai mokėjo kyšius.
Įtariama, kad kyšiai galėjo būti mokami už tai, kad darbuotojai nuo patikrinimo nuslėptų ir sunaikintų svarbus duomenis, įrodančius pažeidimus ir finansų įstaigai taikyti pagrįstas poveikio priemones.
Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų, teigia FNTT.
Be to, ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad bendrininkų grupė, kurioje taip pat dalyvavo ir minėti asmenys, galimai pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią, daugiau nei 24 mln. eurų kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“ įrangą.
Tyrime taip pat yra tiriamos aplinkybės, susijusios su „LitLab“ administracinio pastato statybomis, ir „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.
Tyrimo metu aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos banko (LB) ekspertais, teigiama pranešime.
LB šiemet liepą konstatavo, kad nuo 2022 metų rugsėjo 30 dienos iki šių metų kovo 20 dienos „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo „esminių ir reikšmingų trūkumų“. Iki spalio pradžios planavęs pateikti galutinius sprendimus dėl „Foxpay“, LB dar dviem mėnesiams pratęsė jos priežiūrą.
Be to, „Foxpay“ veikla susidomėta paaiškėjus, kad ji 2020 ir 2022 metais laimėjo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros skelbtus atsiskaitymų tarpininkavimo paslaugų konkursus su gerokai didesniais įkainiais, nei taikomais privatiems klientams.
Juos išnagrinėjusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad pirkimų kainodara buvo netinkama, o už paslaugas permokėjo galutiniai vartotojai.
M. Navicko įmonė „LitLab“ vystė biurų pastato „ROD5“ projektą prie Vilniaus oro uosto, įmonėje pernai trumpai dirbo ir V. Germanas. Liepą skelbta, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Litlab“ turto kilmės bei teisėtumo, finansuojant pastato statybas. Tyrimas vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą.
Portalas „Delfi“ anksčiau paskelbė, kad „Litlab“ kartu su nekilnojamo turto (NT) vystytoja „Eika“ šalia Vilniaus oro uosto 0,55 hektaro teritorijoje baigia statyti verslo centrą.
M. Navickas „Delfi“ nenurodė, kiek investuota į centro statybą, tačiau tikino, kad projektas įgyvendinamas paskolomis, o prie jo statybų neprisideda nei iki 50 proc. „Litlab“ akcijų siekusi įsigyti I. Trinkūnaitė, nei V. Germanas.
