Alkoholio vartojimo ekonominė žala dėl žmonių mirčių Lietuvoje pernai galėjo siekti daugiau kaip 230 mln. eurų, arba 0,47 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo naujausias 2020 metų duomenų tyrimas.
Tyrimo, kurį užsakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), metu šiemet nustatyta, kad su alkoholio vartojimu pernai galėjo būti siejamos 3033 mirtys, arba 7 proc. visų mirčių.
„Apskaičiuota, kad prarastas produktyvumas (neuždirbtos pajamos iki pensijos) dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų“, – BNS informavo departamentas.
Bendras alkoholio vartojimo sąlygotas mirtingumas pernai buvo panašus, kaip ir 2015-2016 metais, tačiau, anot NTAKD, jis sumažėjo dviejose iš trijų tokių mirčių grupių.
2020 metais tiesiogiai su alkoholiu susijusi ligos diagnozė užregistruota 23 456 žmonėms – 30 proc. mažiau nei 2016 metais. 31,4 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių, 27,7 proc. – alkoholio toksinio poveikio ir 9,4 proc. – alkoholinės priklausomybės atvejų.
Lietuviai vis dar išgeria dviem litrais daugiau nei Europos vidurkis
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai vis dar išgeria dviem litrais daugiau nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus. Lietuvoje alkoholio vartojimas yra 35 proc. didesnis už Europos vidurkį.
Alkoholio kontrolę prieš keletą metų smarkiai sugriežtino buvusi „valstiečių“ valdžia – amžiaus kartelė, nuo kada galima vartoti alkoholį, padidinta iki 20 metų, prekybos laikas sutrumpintas nuo 10 iki 20 valandos, sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, uždrausta bet kokia alkoholio reklama.
Dabar Seime svarstomi dalies valdančiųjų siūlymai suvaržymus atlaisvinti. Du pataisas svarstę komitetai vis tik siūlo nekeisti dabartinės tvarkos: ir toliau alkoholį leisti įsigyti nuo 20 metų, o sekmadieniais juo prekiauti tik iki 15 valandos.
Seimas tikisi apsispręsti pavasarį.
