Rusijai dėl tariamų dronų atakų prieš jos laivus okupuotame Kryme sustabdžius savo dalyvavimą svarbiame susitarime, pagal kurį buvo leistas gyvybiškai svarbus ukrainietiškų grūdų gabenimas jūra, sekmadienį sustojo Ukrainos grūdų eksportas laivais.
Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasiektas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.
Pagal jį jau leista eksportuoti daugiau kaip 9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Susitarimas turėjo būti atnaujintas lapkričio 19-ąją.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
Šeštadienį Maskva pareiškė stabdanti savo dalyvavimą, rusų kariuomenei apkaltinus Kyjivą „masine“ dronų ataka prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme. Ukraina visa tai pavadino „melagingu pretekstu“.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šį žingsnį pavadino „visiškai skandalingu“, o valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Maskva „maistą verčia ginklu“.
Du milijonai tonų maisto
Susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus logistiką koordinuojantis Jungtinis koordinavimo centras (JCC) pareiškime nurodė, kad sekmadienį neplanuojamas joks laivų eismas.
„JCC nebuvo pasiektas bendras susitarimas dėl spalio 30 dieną įplaukiančių ir išplaukiančių laivų judėjimo“, – teigiama pranešime.
„Daugiau nei dešimt išvykstančių ir atvykstančių laivų laukia, kol galės įplaukti į koridorių“, – priduriama jame.
Ukraina ir JT ragino, kad susitarimas liktų galioti.
„Raginu visas valstybes pareikalauti, kad Rusija nutrauktų bado žaidynes ir vėl imtųsi vykdyti savo įsipareigojimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ šeštadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį Maskvos žingsnį pavadino „visiškai aiškiu Rusijos ketinimu sugrąžinti didelio masto bado grėsmę Afrikai ir Azijai“.
„Vien šiandien jūroje yra daugiau kaip du milijonai tonų maisto. Tai reiškia, kad daugiau kaip septyniems milijonams vartotojų iš tikrųjų pablogėjo maisto prieinamumas“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.
JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane’as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) sakė: „Labai svarbu, kad visos šalys susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti Juodosios jūros grūdų iniciatyvai, kuri yra labai svarbi humanitarinė priemonė.“
Rusijos kariuomenė šeštadienį apkaltino Jungtinę Karalystę padėjus Ukrainai planuoti dronų ataką prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuoto Krymo Sevastopolio uoste ir pareiškė, kad vienas iš jos laivų patyrė „nedidelę“ žalą.
Anot Rusijos, nukentėjo jos laivai, dalyvavę Turkijos ir JT remiamame susitarime, kuriuo siekiama, kad Ukrainos grūdai patektų į užsienio rinkas ir sumažėtų pasaulinės maisto krizės tikimybė.
JK gynybos ministerija atmetė Rusijos teiginius, esą britų specialistai dalyvavo išpuoliuose prieš dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje ir Sevastopolyje, esančiame 2014 metais Rusijos aneksuotame Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje. Tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija.
„Rusijos gynybos ministerija, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo katastrofiško neteisėtos invazijos į Ukrainą valdymo, griebiasi melagingų, epinio masto teiginių“, – sakoma britų ministerijos pareiškime.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šeštadienį pareiškė, kad Maskva JT Saugumo Taryboje kels klausimą dėl sprogimų, pažeidusių dujotiekį „Nord Stream“, ir tariamos dronų atakos.
Britanijos gynybos ministerija pareiškė, kad ši „išgalvota istorija daugiau pasako apie Rusijos vyriausybėje vykstančius ginčus nei apie Vakarus“.
