Sveikatos teisės institutas kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas vetuoti privalomą darbuotojų testavimą dėl COVID-19 jų pačių lėšomis įteisinusį įstatymą.
Kreipimesi teigiama, kad Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas) turėtų būti vetuojamas, nes buvo priimtas neįsiklausius į teisinius ir medicininius argumentus.
„Tiems, kas vadovaujasi teisinės valstybės principais, o ne kietakaktišku siekiu panaudoti supirktas dozes ir laikytis ne(be)veikiančios bizūno strategijos, išvydus galiojančius teisės aktus turėtų būti baisu dėl Seimo priimto sprendimo. O kur dar visuomenės nuomonės apklausos. Jos rodo nepritarimą nepasiskiepijusių darbuotojų nušalinimui nuo darbo, kas vyktų darbuotojams privalomai nesitestuojant savo lėšomis (74 proc.), galimybių pasui (54 proc.) ir pandemijos valdymo strategijai apskritai. 65 proc. apklaustųjų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Sveikatos teisės instituto vadovas doc. dr. Rimas Jankūnas.
Advokato dr. Justo Sakavičiaus vertinimu, de facto privalomas intervencijas į žmogaus kūną (t. y. skiepus) įtvirtinantis įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijoje numatytai teisei į asmens neliečiamumą bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams – EŽTT yra akcentavęs, jog fizinė asmens neliečiamybė apima pačius intymiausius asmens privataus gyvenimo aspektus, bei tai, kad net ir pati menkiausia priverstinio pobūdžio medicininė intervencija prilygsta šios teisės ribojimui.
Kreipimosi autoriai nurodo, kad Įstatymas taip pat galimai prieštarauja tarptautinės Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, Lietuvos Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Sveikatos draudimo sistemos įstatymo, Žmonių užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės įstatymo bei Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo nuostatoms.
Pastarosiose nurodoma, kad „Paciento sutikimas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo turi būti pagrįstas informacija ir tinkamas“ ir nustatomos sąlygos, kurioms esant asmens sutikimas tokiu laikomas. Viena iš jų – sutikimas turi būti duodamas laisva valia. „Įstatymu asmenims sudarius apsunkintas sąlygas į darbą yra nepaisoma teisės aktų nustatyto imperatyvo medicininę procedūrą atlikti tik gavus laisvą informuotą asmens sutikimą“, – rašoma kreipimesi.
Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą
STI atkreipia Prezidento dėmesį į tai, kad nei Įstatymo aiškinamajame rašte, nei jo projektui pritarusių Seimo narių pasisakymuose neslepiama, jog Įstatymas skirtas sudaryti „paskatas“ darbuotojams vakcinuotis, nors dar 2021 m. sausio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl etinių, teisinių ir praktinių vakcinų nuo COVID-19 aspektų. Ja valstybės susitarė siekti užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepijimas nėra privalomas, ir kad niekas dėl politinio, socialinio ar kitokio spaudimo nebus verčiamas skiepytis, jeigu to nenori, bei užtikrinti, kad niekas nebus diskriminuojamas, jeigu nebus pasiskiepijęs dėl galimos rizikos savo sveikatai arba dėl to, kad nenori būti paskiepytas. „Už šios rezoliucijos tekstą balsavo ir Lietuvos atstovai, tačiau Įstatymas neabejotinai jai prieštarauja“, – teigiama prašyme.
„Šis įstatymas ydingas iš esmės, nes yra orientuotas tik į neskiepytųjų testavimą ir blogesnių sąlygų jiems sudarymą. Manome, kad jeigu valstybė sprendžia privalomai testuoti kai kurių profesijų darbuotojus, atsižvelgiant į tai, kad užsikrėsti ir virusą pernešti gali ir skiepyti, ir neskiepyti asmenys, testuojami turėtų būti ir vieni, ir kiti, o svarbiausia – tie asmenys, kurie jaučia simptomus“, – siūlo R. Jankūnas.
STI pabrėžė, kad dar prieš Seimui nusprendžiant dėl privalomo prevencinio darbuotojų testavimo apmokėjimo pakeitimų buvo paskelbtos Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) COVID-19 stebėjimo rekomendacijos. Jomis valstybės raginamos pereiti nuo skubių testų prie tvaresnių, objektyvesnių stebėjimo sistemų: naudojamos sistemos turėtų leisti vykdyti integruotą COVID-19, gripo ir kitų populiacijoje galinčių cirkuliuoti kvėpavimo takų ligų sukėlėjų stebėjimą, o valstybės daugiausia dėmesio turėtų skirti simptominių atvejų fiksavimui (t. y. testai turėtų būti atliekami pasireiškus COVID-19 būdingiems simptomams).
Prašymo autorių manymu, už COVID-19 valdymą atsakingų asmenų nekompetencija (įskaitant ir netinkamų įstatymų priėmimą Seime) turėjo įtakos blogiausios epidemiologinės situacijos ES susidarymui ir antram didžiausiam perteklinių mirčių skaičiui. „Tam, kad epidemiologinė situacija pagerėtų, Lietuva turi pradėti laikytis ES priimtų rekomendacijų ir sutelkti dėmesį į testavimą pagal ECDC rekomendacijas, tačiau kartu turėtų nepažeisti galiojančių nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų, išlaikyti pagarbą konstitucinėms teisėms ir laisvėms“, – reziumuojama rašte.
