Sveikatos teisės institutas (toliau – STI) Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikė rašytinę nuomonę, pagrįstą mokslinio tyrimo, kuriame vertino galimybių paso mokslinį pagrįstumą bei poveikį, rezultatais.
Galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas – netinkamas, teigia STI
„Savo rašte Konstituciniam Teismui pabrėžėme, kad galimybių paso idėja grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19. Tačiau vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo netirtas ir ši informacija, pateikta vakcinų registracijoje naudojamuose dokumentuose, buvo prieinama galimybių paso įvedimo metu”, – sakoma STI pranešime.
„Naujausi tyrimai parodė, kad COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria. Be to, mūsų įsitikinimu, galimybių paso naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas. Vyriausybei patarinėję ekspertai tvirtina, kad galimybių pasas padėjo sustabdyti delta atmainos bangą eksponentinio augimo fazėje, bet tai prieštarauja pagrindiniam infekcijos plitimo dėsniui ir praktiniams duomenims, nes delta banga baigėsi visose šalyse, įskaitant ir neturėjusias galimybių paso“, – teigia STI direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas.
COVID-19 atvejų skaičius paskiepytiems ir nepaskiepytiems asmenims reikšmingai nesiskiria.
Galima įvardinti bent dvi potencialias mirtingumo didėjimo priežastis
Pasak mokslininko, galimybių pasai nepasiekė ir pagrindinio pandemijos valdymo tikslo – nėra mokslinio pagrindo teigti, kad jie sumažino gyventojų mirtingumą.
„Kaip Vyriausybei patarinėję ekspertai gali svarstyti apie išgelbėtas gyvybes, kai galimybių paso laikotarpiu perteklinių mirčių Lietuvoje buvo daugiausia iš visų Baltijos regiono šalių? Taigi, mūsų tyrimas leidžia kelti ir dar vieną hipotezę – ne tik nėra įrodyta, kad galimybių paso reguliavimas mažino mirtingumą, bet jis netgi galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo didėjimo”, – teigia STI direktorius.
Jis toliau pasakoja: „Šiai hipotezei patvirtinti reikėtų atlikti tolimesnius tyrimus, tačiau jau dabar galima įvardinti bent dvi potencialias mirtingumo didėjimo priežastis, susijusias su galimybių paso reguliavimu: net turėdami COVID-19 ligai būdingus simptomus su galimybių pasais asmenys galėjo lankytis viešose vietose, kuriose be galimybių pasų negalėjo lankytis simptomų neturintys asmenys.
Kūrė nepagrįstą saugumo jausmą
Doc. dr. Rimas Jankūnas be kita ko priduria: „Be to, galimybių paso reguliavimas daliai žmonių galėjo sukurti nepagrįstą saugumo jausmą, t. y. klaidingą nuomonę, kad jeigu jis turi galimybių pasą ir ribojimai jam negalioja, tai gali nebesisaugoti (nesilaikyti atstumų, nesirūpinti rankų higiena, lankytis dideliuose susibūrimuose ir kt.)“.
Mokslininkai Konstituciniam Teismui adresuotame laiške taip pat nurodo, kad galimybių paso reguliavimas galėjo prailginti sunkiai sergančio asmens patekimą į sveikatos priežiūros įstaigą, prisidėti prie eilių susiformavimo, o tai, savo ruožtu, lemti uždelstą patekimą pas medikus ir išaugusį perteklinį mirtingumą.
Politinė, o ne moksline informacija pagrįsta priemonė
„Darytina išvada, kad galimybių pasas buvo ne moksline informacija pagrįstas sprendimas, o politinė pandemijos metu taikyta priemonė. Tą yra pripažinę ir patys ekspertai, dalyvavę galimybių paso įvedimo Lietuvoje procesuose”, – rašoma Konstitucinį Teismą pasiekusiame rašte.
„Nepriklausomų ekspertų patariamajai tarybai dėl COVID-19 ligos valdymo priklausęs ekspertas dr. Marius Strioga viešai yra nurodęs, kad „galimybių paso“ teisinis režimas <…> yra „politinė priemonė spaudimui daryti, sukurti diskomfortą <…> ji savo tikslų gal ir nepasiekia, bet iš desperacijos daroma dalinai <…> ir nelabai į didžiausią tikslinę grupę veikia. <…> Jis nepasiekia savo. <…>“, – teigiama jame.
Darytina išvada, kad galimybių pasas buvo ne moksline informacija pagrįstas sprendimas, o politinė pandemijos metu taikyta priemonė.
Toliau tęsiama: „Taigi, patys ekspertai pripažįsta, kad Konstitucijos saugomų ypač reikšmingų žmogaus teisių ribojimai, kurių konstitucingumas dabar yra vertinamas Teisme, buvo vykdomi kaip politinio spaudimo priemonė, aiškiai suprantant, kad jie nepasieks savo tikslų, o daugiau atspindi sprendimo priėmėjo neviltį („desperaciją“), nežinant kaip elgtis kritinėje situacijoje“.
Kartu STI Konstitucinį Teismą informavo, jog instituto ekspertai yra visuomet pasirengę, Teismo kvietimu, kaip kad numato Konstitucinio Teismo įstatymas, jų sukauptomis žiniomis pasidalinti kaip ekspertai ar pakviesti specialistai.
