Statistinis kandidatas į spalį vyksiančius Seimo rinkimus yra 49-erių vyras, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 166 tūkst. eurų, jis vardu Andrius.
Tokį statistinio kandidato portretą penktadienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų profesinę patirtį, išsilavinimą, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informacija apie turimus teistumus ir kita.
Rinkimuose į parlamentą komisija iš viso yra registravusi 1739 kandidatus. Dar dėl dviejų kandidačių bus sprendžiama kitą savaitę.
Lyginant su 2020 metais, šiemet į Seimą kandidatuoja keliolika asmenų mažiau. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1755 žmones, 2016-aisiais – 1416 kandidatų.
Vidutinis kandidatų amžius kiek mažesnis nei 2020-aisiais
VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną sieks 49 metus ir keturis mėnesius.
2020 metais šis vidurkis siekė 50,2 metų. 2016 metais – 48,9 metus, o 2012 metais – 47 metus.
Gausiausią kandidatų grupę sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 50 metų (26,9 proc.), 51–60 amžiaus grupei priklauso 24,8 proc. kandidatų. Penktadaliui kandidatų yra nuo 31 iki 40 metų, o 17,9 proc. – nuo 61 iki 70 metų. Jauniausi kandidatai, esantys 21–30 metų amžiaus grupėje, šiuose rinkimuose sudaro 7,2 procento.
Mažiausia kandidatų dalis – 2,9 proc. – yra 71-erių ir daugiau metų sulaukę asmenys.
Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Jos sąraše yra asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 88-eri metai ir 9 mėnesiai. Tuo metu, jauniausias kandidatas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše (TS-LKD), jam 21-eri sueis pirmąją balsavimo iš anksto dieną – spalio 8-ąją.
Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių sąrašo amžiaus vidurkis yra 38 metai ir septyni mėnesiai.
Vyriausi kandidatai – Lietuvos liaudies partijos sąraše (amžiaus vidurkis – 55 metai ir trys mėnesiai) ir partijoje „Laisvė ir teisingumas“ (sąrašo amžiaus vidurkis – 55 metai ir du mėnesiai).
„Valstiečių“, „Nemuno aušros“ kandidatai – turtingiausi
VRK padalinus bendrą 1739 kandidatų viso turto sumą ir išvedus vidurkį, vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 166 tūkst. eurų turtu.
Didžiausia bendra kandidatų sąrašo turto suma disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – apie 30,5 mln. eurų.
Antroje vietoje – „Nemuno aušra“, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 29,5 mln. eurų. Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra TS-LKD, disponuojantys 24,5 mln. eurų turtu.
Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja beveik 3 mln. eurų turtu.
VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario mandatų kovos 25 milijonieriai. Du turtingiausi kandidatai disponuoja labai panašios vertės turtu. Vieną jų kelia Lietuvos žaliųjų partija, o kitas – veda Taikos koalicijos sąrašą.
Daugiausia milijonierių – penki – yra LVŽS kandidatų sąraše, keturis milijonierius kelia partija „Laisvė ir teisingumas“.
Po tris – Lietuvos socialdemokratų partija ir „Nemuno aušra“.
Po du asmenis, kurie disponuoja didesniu nei milijono eurų turtu kelia TS-LKD, Liberalų sąjūdis ir Lietuvos žaliųjų partija.
Po vieną milijonierių galima rasti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Laisvės partijos bei Taikos koalicijos sąrašuose. Taip pat kandidatu į Seimo narius yra ir vienas save išsikėlęs milijonierius.
Lyginant su 2020 metais, šiemet milijonierių gretos Seimo rinkimuose skaičius išaugo. Prieš ketverius metus dėl Seimo nario mandato varžėsi 22 milijonieriai.
VRK duomenimis, 115 kandidatų į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto, jų deklaracijose – nuliai. Penki kandidatai deklaravo turintys turto, kuris siekia iki 100 eurų, o 13 asmenų savo deklaracijose nurodė turintys turto iki 1000 eurų.
Moterų kandidačių skaičius auga
Dauguma Seimo nario mandato siekiančių kandidatų yra vyrai, jie sudaro 62,6 procento.
Moterų šiuose rinkimuose dalyvauja 37,4 procentai.
VRK duomenys rodo, kad su kiekvienais rinkimais moterų skaičius palaipsniui didėja. 2020 metais Seimo rinkimuose moterų kandidačių skaičius siekė 33,3 procento.
Nepaisant to, vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas.
Vis tik šiemet jau dviejose partijose – Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje-Krikščioniškų šeimų sąjungoje (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partijoje – moterų yra daugiau nei vyrų.
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Andrius, Andrejus, Andrej, Andrejus, Andrėjus, Andriejus (38 kandidatai), Kęstutis, Kęstas (36 kandidatai), Vytautas (36).
Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Jolantos (16), Linos ir Daivos (po 14) ir Rasos (13) vardus.
Beveik 65,2 proc., nurodė, kad yra susituokę. 2,1 proc. deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių yra 15,9 proc. 13,5 proc. kandidatų nurodė, jog yra išsiskyrę, o 3,2 proc. nurodė esantys našliai.
Mandato sieks aštuoni merai ir keturi europarlamentarai
Dėl Seimo nario mandatų kovoja aštuonių savivaldybių merai.
Rinkimuose dalyvauja Anykščių rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Kazlų Rūdos, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Visagino ir Zarasų rajono merai. Jeigu jie būtų išrinkti, tose savivaldybėse būtų rengiami nauji mero rinkimai.
Į Seimą kandidatuoja ir keturi Europos Parlamento nariai.
Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekia 128 dabartiniai parlamentarai.
Be kita ko, VRK duomenimis, šiemet rinkimuose į Seimą dalyvauja 61 teistas asmuo.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną, juose bus išrinktas 141 Seimo narys.
