Pasaulio krikščionių ortodoksų dvasinis lyderis, Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, pasmerkė Rusijos „žiaurią invaziją“ į Ukrainą. Jis sakė, kad šis karas kelia didžiules kančias.
Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, šiuo metu viešintis Varšuvoje, kalbėdamas po susitikimo su ukrainiečių pabėgėliais Rusijos pavadinimo nepaminėjo.
„Paprasčiausiai neįmanoma įsivaizduoti, kiek nuniokojimo ši žiauri invazija sukėlė Ukrainos žmonėms ir visam pasauliui“, – spaudos konferencijoje sakė Baltramiejus I. Jis pridūrė, kad solidarumas su ukrainiečiais „yra vienintelis dalykas, galintis įveikti blogį ir tamsą pasaulyje“.
Baltramiejus I taip pat susitiko su Lenkijos vyskupų konferencijos vadovu arkivyskupu Stanislawu Gadeckiu (Stanislavu Gandeckiu). Pastarasis paminėdamas Rusijos pavadinimą ir smerkdamas jos veiksmus žengė toliau – jis sakė, kad Rusijos veiksmai turi „genocido požymių“.
Pasak S. Gadeckio, Rusijos invazija nulėmė „tūkstančių nekaltų žmonių“, įskaitant „šimtus vaikų, pagyvenusių žmonių, moterų ir vyrų, neturėjusių nieko bendra su karo veiksmais“, žūtį.
„Daugelis agresorės veiksmų turi genocido požymių“, – sakė jis.
Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovas anksčiau šį mėnesį ragino Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchą Kirilą pasinaudoti savo įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pareikalauti nutraukti karą. Šiuo pareiškimu S. Gadeckis žengė toliau nei popiežius Pranciškus savo viešuose komentaruose.
Baltramiejus I laikomas „pirmuoju tarp lygių“ ortodoksų patriarchų. Jis yra nominalus pasaulio ortodoksų vadovas, bet kiti ortodoksų lyderiai šalyse su didelėmis ortodoksų bendruomenėmis, tarp jų Kirilas, gali turėti daugiau galių.
Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė kontaktus su Baltramiejumi I, šiam 2019 metais pripažinus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kaip nepriklausomą nuo Maskvos patriarcho.
Kirilas ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia nutraukė kontaktus su Baltramiejumi I, šiam 2019 metais pripažinus Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią kaip nepriklausomą nuo Maskvos patriarcho.
albėjo, jog sunku apsakyti ukrainiečių, su kuriais jis susitiko Lenkijoje, kančias. Jis pasirėmė Šventraščiu ir pacitavo pranašą Jeremiją: „O, kad manoji galva būtų vandens šulinys, mano akys ašarų šaltinis! Dieną ir naktį apverkčiau dukters, mano tautos, užmuštuosius.“
Lenkija priėmė daugiausiai dėl karo iš Ukrainos pabėgusių žmonių.
