Jaunieji Carito savanoriai pakvietė senjorus sudalyvauti eksperimente: pamatuoti, kiek miestai draugiški senjorams ir ko trūksta, kad galėtume sakyti, jog tikrai kiekvienas žmogus – svarbus. Užduotis vyresnio amžiaus žmonėms – savu tempu pereiti gatvę degant žaliam šviesoforo signalui. Jaunimui – laikmačiu fiksuoti, ar užtenka laiko sėkmingai pasiekti kitą gatvės pusę ir jeigu ne – kiek trūksta.
Kadangi Carito principas kalbėti ne „apie“, o su – po eksperimento vienoje judriausių Vilniaus gatvių, pačių vyresnio amžiaus žmonių klausėme, kas jiems patinka, o kas glumina šiandienos miestuose, kad vyresnis žmogus jaustųsi oriai. Senatvė, kaip vaikystės ar paauglystė, – tik vienas iš žmogaus amžiaus tarpsnių. Tačiau ar nėra taip, kad priimdami visiems svarbius sprendimus pirmenybę teikiame „greitiems ir įsiutusiems“ vien dėl „produktyvaus amžiaus žmonių“ teikiamos ekonominės naudos. Kiek vietos paliekame vyresniems? Kiek skubiname šiuos žmones? Kaip patys senjorai jaučiasi savame mieste, kas jiems kelia didžiausių iššūkių, o kur patiria džiaugsmo?
Socialinis eksperimentas, kurio vyriausioji dalyvė – 92 metų buvusi mokytoja Ona, Vilniuje surengtas pasitinkant liepos 28-ąją minimą Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Taip Caritas prisideda prie popiežiaus Pranciškaus kvietimo parodyti švelnumą seneliams ir pagyvenusiems mūsų šeimų, bendruomenių nariams, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie nusivylę ir nebetiki kitokios ateities galimybe.
Vilniaus arkivyskupijos Carito jaunimas bei Artumo programos savanoriai kiekvienam eksperimento dalyviui dovanojo bendraamžio laišką seneliui. Atsispausdinti ir nunešti dovanų tokį laišką Caritas kviečia lankant savo senelius, vienišus vyresnio amžiaus žmones globos įstaigose, užsukant pas buvusius kolegas, kaimynus.
Eksperimento esmė – skirtingoms kartoms geriau pažinti viena kitą, ypač parodant dėmesį vyresniesiems. Kodėl seneliai taip anksti keliasi ir ką anksti atsikėlę veikia? Kas per gyvenimą pasikeitė labiausiai? Apie ką dabar svajoja jaunimas? Tai tik dalis jaunųjų karitiečių klausimų senjorams ir pastarųjų – jauniems. Atsakymams buvo skirta 1,50 min. – lygiai tiek, kiek einant per gatvę degė raudona šviesoforo šviesa.
Pasisėdėję prie Baltojo tilto senjorai patikino, kad kartotų tokius susitikimus vis kitoje Vilniaus vietoje, o jaunieji karitiečiai – kad buvo įdomu „pasimatuoti senelių batus“. Iki 2070-ųjų vyresni, nei 65 metų amžiaus žmonės sudarys daugiau nei trečdalį Lietuvos visuomenės, rodo Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Eurostato duomenys. Per pastaruosius 20 metų vyresnių nei 65 metų žmonių dalis Lietuvoje padidėjo daugiau nei 6 proc. Vyresnio mažiaus yra kas penktas šalies gyventojas.
