Nepaisant to, kad Užimtumo tarnyboje registruota virš 200 tūkst. bedarbių, smukaus ir vidutinio verslo atstovai teigia negalintys rasti darbuotojų – jų teigimu, situacija blogėja, nes žmonės renkasi pašalpas, o ne darbą. Valdžios atstovai sako, kad dažniausiai tai lemia socialinių įgūdžių stoka ar neatitinka kvalifikacija, tuo metu profsąjungos mano, kad turėtų gerėti darbo sąlygos ir didėti atlyginimas.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Nijole Čeičienė sako, kad trūksta mechanizmo, kuris priverstų žmones dirbti.
„Išmokos nėra mažos, laikotarpis mokamas gana ilgas ir nėra jokio mechanizmo žmogų priversti eiti dirbti. Baisiausia tai, kad šiuo metu verslas negali normaliai funkcionuoti ir atsigauti po karantino“, – tarybos posėdyje sakė N. Čeičienė.
„Norėtųsi kad išmokos mažėtų, surastume mechanizmą ir žmonės privalėtų eiti dirbti“, – kalbėjo ji.
N. Čeičienės teigimu, žmonės, vietoje darbo rinkdamiesi registruotis Užimtumo tarnyboje, neretai dirba nelegaliai. Verslo atstovai taip pat teigė, kad dalis darbuotojų, esančių prastovose, nusprendžia nebegrįžti į darbus, o registruojasi tarnyboje.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas atkreipė dėmesį, jog nedarbo lygis sparčiai mažėja, o dirbančiųjų skaičius grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.
„Dirbančiųjų yra daug šiai dienai, „Sodros“ duomenimis, turime beveik 1,3 mln. dirbančiųjų, o apskritai darbingo amžiaus gyventojų turime 1,7 milijono. Matome 400 tūkst. žmonių, kurie darbingo amžiaus, bet nedirba, ten aišku papuola ir neįgalieji bei studentai“, – sakė viceministras.
nėra jokio mechanizmo žmogų priversti eiti dirbti.
Jis nesutiko, kad žmonės mieliau renkasi pašalpas, o nedarbą. Pasak V. Šilinsko, dažniausiai tai lemia žalingi įpročiai ir socialinių įgūdžių stoka, kai kurie neturi galimybės atvykti į darbą, neturi kur palikti prižiūrimus vaikus ar tėvus, neatitinka kvalifikacija.
„Keliame tikslą, kad eitų žmonės ne bedarbio statuso, o eitų paslaugų ir Užimtumo tarnybai reikėtų teikti daugiau paslaugų. Turi būti investicijos, o ne išlaidos, nes nedarbas labai brangiai kainuoja, todėl matuodami ir investuodami į užimtumo rėmimą galime sukurti daug naudos ekonomikai“, – sakė V. Šilinskas.
„Sutinku, kad žmonių trūksta, bet reikia pritraukti tuos piliečius, kurie nedirba, pavyzdžiui, tik apie 30 proc. neįgaliųjų dirba. Nors galėtų dirbti tikrai daugiau“, – pridūrė jis.
Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė pabrėžė, jog reikia galvoti apie darbuotojų perkvalifikavimą bei tvarias darbo vietas, kad po mėnesio žmogus nenorėtų jos palikti.
„Jei žmogus sako, kad aš nedirbu nes yra negerai, tai išgirskime tą žmogų, kodėl jis nedirba. Nes apie prievartinį darbą kalba kaimynai, gal baikime gręžiotis į tą pusę, mes tikrai esame žymai solidesnė valstybė, susitelkime, galvokime ir mažose grupėse, savivaldybėse, su seniūnais, apsiimkime gerąsias patirtis ir spręskime tą klausimą žingsnis po žingsnio“, – posėdyje kalbėjo I. Balnanosienė.
Anot jos, verslas turėtų aktyviau dalyvauti ir darbuotojų perkvalifikavimo procese, priimti žmones į praktiką, į pameistrystę. Ji taip pat sutiko, kad yra profesijų, kurių darbuotojų trūksta, tačiau žmonės ten dirbti neina.
„Slaugytojų trūksta, bet jie neina dirbti, nes bijo, nenori skiepytis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, šiuo metu turime slaugytoju pasiūlymų visoje Lietuvoje. Statybininkai – lygiai tas pats paradoksas, nekvalifikuota darbo jėga, registruojasi nekvalifikuoti žmonės. Tokių statyboje nebereikia, turime daug registruotų ir statybų sektoriuje dirbusių, kurie praradę kvalifikaciją, bet vietoje to, kad perkvalifikuotume, atsivežame trečiųjų šalių piliečius“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė.
„Žemės ūkis, smulkios įmonės, registruoja daug pasiūlymų. Žmonės nueina ir jie parneša žinią, kad nedirbs, nes darbas pagal paslaugų kvitus“, – pridūrė ji.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad verslui rasti darbuotojų padėtų didesni atlyginimai ir geresnės darbo sąlygos.
„Darbuotojų galėtumėt rasti, jei pradėtumėt kalbėti apie didesnį atlyginimą. Atlyginimų kėlimas, darbo sąlygų gerinimas, galbūt darbo ir poilsio režimo derinimas, šeimos ir darbo derinimo samprata, kurios, deja, dar vis pasigendame darbo vietose“, – posėdyje kalbėjo profsąjungų atstovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad turėtų būti didinamos Užimtumo tarnybos pajėgos.
Tuo metu prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigė, jog turėtų būti didinimas Užimtumo tarnybos darbo rinkos paslaugų prieinamumas ir kokybė bei jų finansavimas, socialinio dialogo stiprinimas. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad svarstant socialinių, nedarbo išmokų tobulinimą, reikėtų atsižvelgti į nedarbo arba skurdo spąstus.
„Jie tikrai egzistuoja tam tikrų šeimų tipuose, ypač gaunant minimalų atlyginimą. Į tai gali būti atsižvelgiama ir galvojant apie minimalios algos didinimą ir panašiai, bet minimalios algos didinimas irgi yra efektyvi priemonė, mažinanti nedarbo spąstus. Tačiau nenoriu pasakyti, kad Lietuva yra pašalpinių bendruomenė, tikrai ne“, – sakė prezidento patarėja.
