Sostinės senamiestyje, šalia Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčios, esančiam skverui suteiktas Šv. Juozapato vardas, trečiadienį nusprendė Vilniaus taryba.
Tokį siūlymą rugpjūčio viduryje Vilniaus tarybai teikė Istorinės atminties komisija.
Anot jos, šiemet minima pirmojo Graikų apeigų katalikų bažnyčios Šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktis.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad bazilijonų vienuolis šventasis Juozapatas Kuncevičius, kilęs ir Voluinės Volodymyro (dabartinė Ukraina), tapo vienuolinio gyvenimo, pamaldumo ir dvasinio tarnavimo pavyzdžiu. Jis mirė kankinio mirtimi Vitebske. Praėjus vos 20 metų po jo mirties 1643 metais jis paskelbtas palaimintuoju, o 1867 metais – šventuoju.
šventasis Juozapatas Kuncevičius, kilęs ir Voluinės Volodymyro (dabartinė Ukraina), tapo vienuolinio gyvenimo, pamaldumo ir dvasinio tarnavimo pavyzdžiu.
J. Kuncevičius Vilniaus Bazilijonų vienuolyne ir Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje praleido brandžiausius savo gyvenimo metus, jo palaikai ilsisi Romos Šv. Petro bazilikos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje, arčiausiai Šv. Petro kapo – taip norėta pabrėžti Šv. Juozapato indėlį, siekiant bažnyčios vienybės.
„LDK rusėniškos, tuo pačiu stačiatikiškos, o vėliau graikiškai katalikiškos visuomenės vaidmuo ir moderniosios Ukrainos bei jos visuomenės formavimosi ypatumai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos erdvėje šiandien yra aktualūs suvokiant ir svarstant Ukrainos tapatybės klausimus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
