LGBT santuokos tapo daugelio Europos bažnyčių diskusijų tema, pastebi krikščioniški naujienų portalai.
Tačiau kai vienos bažnyčios linkę jau dabar LGBT porų laiminimą laikyti prieštaringu dalyku, kitos bažnyčios, atvirkščiai, nemano, kad jų dvasininkai gali apskritai atlikti savo pareigas, jei atsisako tuokti tos pačios lyties asmenų poras, pasakoja „CNE News”.
Neseniai popiežiaus Pranciškaus pareiškimai sukėlė daug neramumų Romos Katalikų Bažnyčioje, rašo naujienų portalas. „Kai kurie įtarė popiežių nusukus nuo tradicinės doktrinos apie santuoką, draudžiančią tos pačios lyties poroms užtvirtinti santuokos ryšį, – rašoma straipsnyje.” Vis tik netrukus paaiškėjo, kad popiežius kalbėjo tik apie tam tikrą tokių žmonių laiminimą.
Tačiau, kaip pastebima, „idėja laiminti homoseksualius sutuoktinius, kai jie tuokiasi, taip pat kelia ginčų tarp Europos krikščionių”.
„Praėjusį rugsėjį Vokietijos Romos katalikų bažnyčioje vyko aršios diskusijos, kai vienas kardinolas, vadovaudamasis oficialia katalikų doktrina”, uždraudė savo vyskupams laiminti tos pačios lyties poras. Protestuodama Kelno vyskupija surengė palaiminimo pamaldas tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms. Iš viso dalyvavo 130 žmonių, pasakojo „Die Tagespost”. Iš viso palaiminimą gavo 25 poros, tarp kurių buvo dvi homoseksualios poros ir kelios antrą kartą susituokusios išsiskyrusios poros. Buvo teigiama, kad ateityje laukia dar vienas toks porų palaiminimas.
Metodistų Bažnyčia netgi susiskaldė tos pačios lyties asmenų santuokų klausimu. Norvegijoje ji pritarė homoseksualų santuokoms. Tos pačios lyties poros šioje bažnyčioje galės susituokti ir bažnyčioje, primena „CNE News”
Metodistų Bažnyčia netgi susiskaldė tos pačios lyties asmenų santuokų klausimu.
Kiti, ypač Rytų Europos metodistų padaliniai, jau pasitraukė iš pasaulinės denominacijos (Jungtinės Metodistų Bažnyčios). Kai kurie įstojo į naują denominaciją – Pasaulinę Metodistų Bažnyčią, kuri save pristato kaip konservatyvesnę.
Jei kalbame apie šią Bažnyčią, tai reikia priminti kad ir šešiasdešimt Mičigano (JAV) bendruomenių atsiskyrė nuo Jungtinės metodistų bažnyčios nesutariant dėl LGBT klausimų.
Atsiskyrusios JAV bendruomenės, kaip pranešė „Christian Post”, prisijungė prie tūkstančių kitų bažnyčių. Taip pasitraukta iš pagrindinės protestantų denominacijos.
Tuo tarpu Norvegijos Liuteronų Bažnyčia apvertė diskusijas aukštyn kojomis. Tos pačios lyties asmenų santuokas laiminantys kunigai jau nebėra išimtis, o greičiau taisyklė.
Kai kurie šalies liuteronų vyskupai, pavyzdžiui, Oslo vyskupijos vyskupė Kari Veiteberg, atvirai sako abejojanti, ar jie gali samdyti kunigus, kurie atsisako sutuokti homoseksualias poras, praneša „Vart Land”.
K. Veiteberg tai pareiškė per diskusiją, vykusią birželio mėnesį per „Pride” iškilmes. Ji sakė mananti, kad negalės „priimti žmonių, kurie nenori nieko palaiminti”, o tarnauti kunigu ir tuo pat metu atsisakyti tos pačios lyties porų laiminimo „gali tapti iššūkiu Osle”.
Nors netrukus ji pakreipė savo teiginius kiek kita linkme (juk ne ji įšventina kunigus, o Oslo vyskupijos taryba), ir požiūris į santuoką niekada nekėlė problemų per darbo pokalbius, jos nuomonė rodo, kad Norvegijos Bažnyčia jau toli peržengė klausimą, ar poros gali būti laiminamos, ar ne.
Švedijoje vyrauja ta pati nuomonė, anksčiau pranešė „CNE News”. Švedijos demokratams pasisakius už liuteronų kunigų sąžinės laisvę, kai kalbama apie tos pačios lyties asmenų santuokas, du liuteronų vyskupai parašė laišką, kuriame pareiškė, kad „ateityje visi kunigai turėtų sutuokti homoseksualias poras”. Ir nors jie pažadėjo, kad kunigai niekada nebus verčiami to daryti, „bendras tikslas dėl santuokų yra tas, kad visi kunigai mielai ir laisva valia sutuoktų skirtingų lyčių ir tos pačios lyties poras”.
Anksčiau trys šios šalies liuteronų vyskupai jau buvo pareiškę, kad neįšventins kunigo, atsisakiusio tuokti homoseksualias poras.
Norvegijos vyskupė K. Veitebreg taip pat yra girdėjusi apie šių vyskupų atsisakymą įšventinti kunigus.
„Neatmestina, kad apie tai turėtume pagalvoti, – rašė ji elektroniniame laiške „Vart Land”. – Galbūt ypač tose vietovėse, kur kitatikiai yra svarbi bažnytinės bendruomenės dalis”. „Kada tam ateis laikas, dabar negaliu tiksliai pasakyti”, – pridūrė ji.
