Šiuos 2022 metus pasitikome su nauju įstatymu – darbo užmokestį privaloma pervesti į darbuotojo sąskaitą. Nebeliko galimybės net ir legalaus atlyginimo mokėti grynais. Atrodo, nieko tokio, nes dauguma žmonių jau seniai atlyginimus gauna į sąskaitas, atsiskaito kortelėmis, pavedimais ir nekelia jokio triukšmo. Taip, tai normalu, bet ne visais atvejais.
Daliai žmonių šis įstatymas gali pavirsti nemažu rūpesčiu. Kalbu apie tuos, kurie yra skolingi Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, dar kai kurioms įstaigoms ir, žinoma, tuos, kurių skolos yra perduotos išieškoti antstoliams.
Vėlgi sakysite – kokios bėdos, nes nuo gaunamo atlyginimo yra išskaičiuojama tam tikra dalis skoloms padengti, o kas lieka pervedama darbuotojui. Esate teisūs. Bet čia ir prasideda visos bėdos, kurias aprašysiu, nes pats jų turėjau ir šiuo metu turiu, o pabaigos nematyti.
Atlyginimui gauti reikalinga sąskaita banke. Tačiau tik atsidarius sąskaitą, jei esate kam nors skolingas, ji yra blokuojama. Tai vyksta automatiškai, jeigu kreditoriai arba antstoliai yra skolininką perdavę į PLAIS (Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema). Parašiau „jeigu“, bet nesitikėkite, kad bus kitaip, nes sistema veikia keletą metų, ir kreditoriai dabar nesivargina patys ieškoti jūsų sąskaitų, nes viskas vyksta automatiškai.
Negana to, kas blokuoja jūsų sąskaitą, ne visada ir suprasite. Pavyzdžiui, pamatysite įrašą „Antstolis“ ir daug skaičiukų. Koks antstolis, iš kokio pasvietės galo, neaišku. Jei norite, kad paaiškėtų, turite kreiptis į banką.
Gerai, išsiaiškinu, kas blokuoja sąskaitą. Kas toliau? Susirandu antstolių kontaktus, susisiekiu su jais (kalbėsiu apie antstolius, nes bendravau tik su jais, nežinau, kaip elgiasi kitos įstaigos). Bandau aiškinti, kad skolos dalis jau yra išskaičiuota, kad sąskaitoje tik ta dalis, kuri priklauso man. Beje, priklauso pagal įstatymą. Paprašo atsiųsti pažymą iš darbovietės apie gaunamą atlyginimą ir į kokią sąskaitą pervedama. Nusiuntus, atrodo, viskas turėtų susitvarkyti.
Pasirodo ne, sąskaita vis tiek neatblokuojama. Vėl rašau. Ir ne vieną laišką. Po paskutinio, kuriame parašiau, kad dėl šios situacijos kreipsiuosi į tam tikras įstaigas, atėjo atsakymas. Jį pacituosiu: „Informuojame, kad Jums yra areštuota banko sąskaita su laisvai disponuojama suma kartą per vieną kalendorinį mėnesį pasiimti pažymose nurodytą gaunamą darbo užmokestį.“
Ar ką nors supratote? Aš ne. Ieškau toliau ir randu. Cituoju ištrauką, paimtą iš antstoliurumai.lt svetainės: „…Sąskaitos areštas paprastai nėra panaikinamas siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, nes į tą pačią sąskaitą gali patekti ir tokių lėšų, iš kurių išieškojimas vykdomas bendra tvarka. Tačiau nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), kad dalis asmens gaunamų pajamų liktų būtiniausiems poreikiams tenkinti.“
O čia ištrauka iš anstolių atsakymo į mano paklausimą apie LDS. „LDS nustatoma vienam mėnesiui. Tarkime, LDS yra 300 eurų, per mėnesį galite nurašyti nuo sąskaitos šią sumą, o jeigu bus pasinaudojama tik 200 eurų – likusius 100 eurų antstolis galės nurašyti skolos padengimui.“
Išvada: negaliu naudotis savo pinigais, kaip noriu. Privalau juos arba išleisti, arba nusiimti grynais. Kitaip jie prapuls. Na, neprapuls, bus padengta skola. Bet iš ko gyventi?
Visoje šioje kovoje už savo teises (nes pareigą mokėti skolą vykdau), yra ir daugiau keistenybių ir prasilenkimų su įstatymais, bet nenoriu dabar išsiplėsti. Manau, kad tos kovos pabaiga dar toli.
Noriu pasidalinti keliais apmąstymais. Kai visa tai prasidėjo, pagalvojau apie tuos, kurie negalės ar dėl tam tikrų aplinkybių nesugebės išsiaiškinti, kodėl jie negali naudotis savo teisėtai uždirbtais pinigais, nes ne taip lengva susigaudyti toje painiavoje. Man dar nepavyko.
Antra, noriu atkreipti dėmesį į visuomenės požiūrį apie žmones, turinčius skolų. Tik pradėjus apie tai atviriau dalintis, pamačiau, kad yra stereotipas – pats kaltas, kad esi skolingas. Bet gi yra žmonių, kurių skolos atsirado sutrikus sveikatai, atsitikus nelaimei, galų gale, verslininkai, kurių verslas dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių sužlugo. Istorijų yra labai daug ir įvairių..
Tiesiog paprašysiu – neteiskime. Pabaigai priminsiu senolių išmintį: neišsižadėk lazdos, tiurmos ir ubago terbos. Todėl gal geriau pabandykime suprasti vienas kitą.
