Naujas JAV tyrimas rodo, kad religingų tūkstantmečio kartos žmonių (1981–1996 m., – red. past.) – kartos, kurios dalyvavimo organizuotoje asmeninėje religinėje veikloje lygis, kaip panešama, Šiaurės Amerikoje yra vienas mažiausių – dalyvavimas skaitmeninėje religijoje praturtino jų tikėjimo patirtį, o kai kurie tų žmonių, kurie neina į bažnyčią, religiją atrado skaitmeninėje erdvėje.
Tyrime pavadinimu „Skaitmeninė religija tarp JAV ir Kanados tūkstantmečio kartos suaugusiųjų” (angl. Digital Religion Among U.S. and Canadian Millennial Adults), neseniai paskelbtame žurnale „Review of Religious Research”, nagrinėjamas kai kurių skaitmeninės religijos praktikų paplitimas tarp 18-35 metų amžiaus tūkstantmečio kartos gyventojų JAV ir Kanadoje, remiantis 2019 m. tūkstantmečio karto tendencijų tyrimo duomenimis.
Ataskaitos autorė – Vaterlo universiteto sociologijos profesorė Sarah Wilkins-Laflamme (Sara Vilkins Lefleim).
Tyrime dalyvavo gimusieji 1984-2001 m.
„Jie yra pirmieji Šiaurės Amerikoje tikrieji skaitmeninio pasaulio pradininkai, nes nuo pat vaikystės augo su juo po ranka”, – sakė profesorė S. Wilkins-Laflamme.
Skaitmeninė religija tyrime apibrėžiama kaip bendroji sąvoka, kuri atspindi „naują religinės praktikos evoliucijos internete pagrindą” ir „nurodo, kaip skaitmeninė žiniasklaida ir erdvės formuoja religinę praktiką”.
Profesorė nustatė, kad skaitmeninę religiją praktikuoja didelė tūkstantmečio kartos gyventojų mažuma. Apie 29 proc. tyrime dalyvavusių Kanados tūkstantmečio kartos žmonių nurodė, kad bent kartą per mėnesį vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį. Šis skaičius yra daug didesnis JAV, kur 41 proc. tūkstantmečio kartos atstovų teigė, kad bent kartą per mėnesį vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį.
„Žinome, kad vis daugiau žmonių naudoja į skaitmenines dvasingumo priemones, pavyzdžiui, pokalbių grupes su pastoriais, internetinius pamokslus ir religinį turinį socialinėje žiniasklaidoje”, – sakė S. Wilkins-Laflamme’as pranešime leidiniui The Christian Post”.
Ji sakė: „Pastebėjome, kad nors skaitmeninė religija nebūtinai pritraukia daug naujų tūkstantmečio kartos žmonių, tačiau praturtina jau dalyvaujančiųjų patirtį.”
Tyrime nefiksuojama, kaip COVID-19 pandemija paveikė skaitmeninės religijos vartojimą tarp tūkstantmečio kartos respondentų nuo 2020 m., tačiau iš jo galima spręsti, kad tiek JAV, tiek Kanadoje jau buvo dauguma tūkstantmečio gyventojų, bent kartą per metus vartojančių religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį.
Tyrime taip pat nurodoma: „Kadangi pastaraisiais metais tarp jaunosios kartos atstovų sumažėjo įprastesnių religinių praktikų, tokių kaip asmeninis religinių apeigų lankymas, interneto plėtra mūsų gyvenime reiškia, kad vis didesnė dalis tūkstantmečio kartos respondentų su religija ir dvasingumu šiek tiek reguliariai susiduria internete.”
„Yra tik 5 proc. jaunų suaugusiųjų respondentų (16 proc. kas mėnesį ar dažniau vartojančių skaitmeninį turinį), kurie vartoja religinį ar dvasinį skaitmeninį turinį, kurie nei karto per mėnesį nedalyvauja religinėse apeigose ar bent kartą per mėnesį nepraktikuoja nekrikščioniško dvasingumo”, – sakė S. Wilkins-Laflamme.
Apie 11 proc. tyrime dalyvavusių tūkstantmečio kartos jaunuolių nurodė, kad kas mėnesį ar dažniau vartoja skaitmeninį turinį ir dalyvauja religinėse apeigose, o dar 6 proc. teigė, kad kas mėnesį ar dažniau vartoja skaitmeninį turinį ir užsiima nebažnytine dvasine veikla. Apie 10 proc. nurodė, kad bent kartą per mėnesį užsiima visų trijų rūšių veikla.
„Kitaip tariant, 25 proc. tūkstantmečio kartos respondentų abiejose šalyse bent kartą per mėnesį dalyvauja mažiau įprastoje dvasinėje ar religinėje veikloje, o 11 proc. į šią veiklą įtraukia skaitmeninį komponentą. Dar 25 proc. šią dažną mažiau įprastą religinę ir dvasinę veiklą susieja su kas mėnesį ar dažniau vykstančiomis religinėmis apeigomis, tarp kurių beveik visi įtraukia skaitmeninį komponentą”, – pažymima tyrime.
Tik 7 proc. respondentų nurodė bent kartą per mėnesį dalyvaujantys įprastinėse religinėse apeigose, tačiau nedalyvaujantys kitose skaitmeninėse ar neskaitmeninėse religinėse ir dvasinėse veiklose.
„Matome, kad skaitmeninio religinio ir dvasinio turinio vartojimas ir religinių pamaldų lankymas tarp respondentų labai sutampa. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad yra nemažai tūkstantmečio kartos respondentų, kurie, regis, skaitmenine religija užsiima ne organizuotos religijos srityje”, – priduriama tyrime.
Tyrėja S. Wilkins-Laflamme sako, kad nors skaitmeninė religija yra būdingas reiškinys tarp daugelio tūkstantmečio kartos respondentų, tačiau ji nėra daugumos realybė. Visgi, daugeliui jaunuolių skaitmeninė religija atlieka svarbų papildomą vaidmenį šalia asmeninio tikėjimo praktikavimo.”