Stengiantis atkreipti visuomenės dėmesį į šį sekinantį, pastebimai gyvenimą trumpinantį susirgimą, vakar Vilniaus miesto savivaldybė raudona – širdies spalva – apšvietė Karaliaus Mindaugo, Žaliąjį ir Baltąjį tiltus. Širdies nepakankamumo dieną Lietuva minėjo kartu su visa Europa. Renginį visuomenei inicijavo Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija.
„Po itin sunkių metų kovojant su COVID-19 pandemija, Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos širdies asociacija ir Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija, solidariai su visa Europa, gegužės mėnesį tradiciškai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą ir klastingą širdies ligą, kuri kartą diagnozuota jau neišnyksta, – širdies nepakankamumą”, – rašoma Vilniaus savivaldybės feisbuko paskyroje, kur nuotraukose galime pamatyti, kaip Vilnius šia proga nusidažė raudonai.
Įraše pasakojama apie pandemijos metu kilusias problemas: „Pandemija daro didžiulę įtaką sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – daugeliui buvo atšauktas ar atidėtas gydymas, sumažintas procedūrų skaičius”.
Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, prieš LR Vyriausybės rūmus, veikė atviras Kardiologijos informacinis centras, kur nuo ryto visi norintys galėjo pasitikrinti sveikatą: gliukozės kiekį kraujyje, kraujospūdį, pulsą, taip pat pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo ekspertais. Tokioje simbolinėje Širdies klinikoje lankėsi bei savo sveikatą tikrinosi ir pats Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Vilniaus universiteto (VU) Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, pacientus ypač stipriai paveikė pirmasis karantinas: „Buvo hospitalizuojama kur kas mažiau pacientų, be to, į ligoninę atvykdavo daugiau žmonių, jaučiančių sunkesnius simptomus, fiksuota daugiau mirčių“, – tvirtina J. Čelutkienė.
Širdies nepakankamumas – nepagydoma, progresuojanti, tačiau valdoma būklė. Būdingiausi jos klinikiniai požymiai ir simptomai: nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų, taip pat kulkšnių patinimas, kurį lemia organizme besikaupiantys skysčiai.
Turint bent menkiausių įtarimų dėl savo sveikatos, būtina nedelsti ir pasikonsultuoti su medikais, mat minėta liga gali sukelti komplikacijų: širdies ritmo sutrikimus (pastarieji yra dažniausia pacientų mirties priežastis), plaučių, smegenų, kepenų, inkstų funkcijos nepakankamumą. Susirgimo grėsmę didina tokie rizikos veiksniai, kaip: hipertenzija, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimams, podagra, infekcijos, mažakraujystė, plaučių ligos, piktnaudžiavimas alkoholiu, nutukimas, fizinio judėjimo stoka ir kt.
