Baigiantis Sinodui apie sinodiškumą, popiežiaus Pranciškaus mėnesį trukusiai Vatikano asamblėjai, vienas iš susitikimo vadovų sakė, kad susirinkimo metu patirtas laisvumas ir atvirumas padės Bažnyčiai keistis ateityje.
Nors kartais per spalio 4-29 d. asamblėjos metu vykusias diskusijas mažose grupelėse Sinodo dalyviai dėl kokio nors klausimo „suremdavo peilius”, galiausiai būdavo atrandamas alternatyvus sprendimas, spalio 28 d. spaudos konferencijoje sakė kardinolas Jeanas-Claude’as Hollerichas (Žanas Klodas Olerišas), sinodo asamblėjos generalinis relatorius.
Kardinolas J.-C. Hollerichas per spaudos konferenciją trumpai apžvelgė Sinode priimtą sintezės dokumentą. Tai gana didelės apimties tekstas, kurį sudaro trys dalys, turinčios dvidešimtų skyrių.
Pirmoje dalyje („Sinodinės Bažnyčios veidas“) pristatomi teologiniai principai, kurie paaiškina ir pagrindžia patį sinodiškumą. Antrojoje dalyje („Visi mokiniai, visi misionieriai“) kalbama apie subjektus, kurie įvairiais lygmenimis sudaro Dievo tautą ir kurie kiekvienas savo ruožtu yra pašaukti priimti sinodiškumą kaip Bažnyčios gyvenimo ir veikimo stilių. Trečiojoje dalyje („Megzti ryšius, kurti bendruomenę“) dėmesys sutelkiamas į institucijas ir procesus, kurie įgalina ir skatina dialogą ir mainus pačios Bažnyčios viduje ir santykiuose su pasauliu.
Vyskupų Sinodo asamblėjos dalyvių balsavimu priimtas sintezės dokumentas buvo įteiktas popiežiui. Jis perduodamas ir vyskupų konferencijoms visame pasaulyje, kad jos su juos supažindintų vietinėse Bažnyčiose gyvenančią Dievo tautą.
„Šis laisvumas ir atvirumas pakeis Bažnyčią, – sakė jis, – ir esu tikras, kad Bažnyčia ras atsakymus, bet galbūt ne tokį, kokio nori viena ar kita grupė, bet atsakymus, [su kuriais] dauguma žmonių galėtų jaustis gerai ir būtų išklausyti.”
Šį mėnesį Vatikane vykęs susirinkimas buvo pirmoji iš dviejų 16-osios eilinės Vyskupų sinodo asamblėjos sesijų. Sinodo delegatai, tarp kurių pirmą kartą buvo ir pasauliečių, balsavo ir paskelbė „apibendrinantį” pranešimą, kuriuo užbaigė susirinkimą. Tikimasi, kad 2024 m. spalio mėn. pasibaigus antrajai sinodo sesijai bus paskelbtas galutinis dokumentas.
Hollerichas šeštadienio vakarą sakė žurnalistams: „Todėl tikiuosi, kad jau kitais metais bus parengtas tikras dokumentas, kuriame bus apsvarstyti ir kai kurie teologiniai sinodiškumo klausimai ir pan.”
Tačiau net ir galutinis dokumentas, pabrėžė jis, bus tik „žingsnis” „besikeičiančios Bažnyčios link”.
„Ir aš manau, kad tai yra svarbus dalykas: mes keičiamės”, – pridūrė kardinolas.
Liuksemburgo arkivyskupas pakartojo, kad sinodas „yra apie sinodiškumą… net jei žmonės mumis ir nepatikėjo”.
galutinis dokumentas, pabrėžė Hollerichas, bus tik „žingsnis” „besikeičiančios Bažnyčios link”.
Jis sakė, kad yra temų, kurios svarbios kai kuriems Sinodo dalyviams ir turėtų likti jiems svarbios toliau, net jei jos nebuvo paminėtos spalio 28 d. sintezės ataskaitoje. „Ir manau, kad sinodinė Bažnyčia lengviau bandys kalbėti šiomis temomis nei Bažnyčia, kokia buvo jos struktūra praeityje”, – sakė jis.
„Tai nereiškia, kad sinodinė Bažnyčia viską tiesiog priims”, – pridūrė jis.
Apie tai, kad kai kurie dalyviai balsavo prieš kai kuriuos aktualius klausimus, įtrauktus į asamblėjos ataskaitą, Vyskupų sinodo generalinis sekretorius kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas) sakė, kad „yra punktų, dėl kurių sutinkame, ir punktų, dėl kurių dar reikia nueiti tam tikrą kelią”.
„Šeštadienį paskelbtas sintezės dokumentas yra intensyvaus ir vaisingo darbo vaisius, – kalbėjo per spaudos konferenciją kardinolas M. Grechas. – Darbo, kuris priklauso ne tiek nuo mūsų įgūdžių ir gebėjimų, kiek nuo įsiklausymo į Dvasią, kurios šaukėsi Sinodo dalyviai, ir kurios šiai asamblėjai meldė visa Bažnyčia.“
Kardinolas dar kartą priminė, kad Sinodas neturi sprendžiamosios galios, bet pateikia įžvalgas ir siūlymus. Tai gerai atsispindi pačioje dokumento struktūroje: kiekvieną teminį skyrių sudaro trys dalys – tai, dėl ko visi sutaria; tai, ką dar reikia paglinti, ir pasiūlymai.
Vyskupų sinodo generalinis sekretorius sakė, kad užbaigdami šią sesiją jos dalyviai tikisi, kad viso pasaulio vyskupų konferencijos priims šį dokumentą kaip paskatą tęsti kelionę, stiprinti Bažnyčioje sinodinį stilių, įtraukti į sinodinį procesą ir tuos, kurių jis dar nepasiekė. Iki 2024 m. vysiančio šios asamblėjos tęsinio laukia metai, per kuriuos galima pagilinti per dabartinę sesiją iškeltus klausimus. Šia proga Vyskupų sinodo generalinis sekretorius taip pat pranešė, kad šios asamblėjos sekretoriatas, taryba ir asamblėjos narių sudėtis bus tokia pati ir per 2024 m. spalio mėnesio sesiją.
Kardinolas dar kartą priminė, kad Sinodas neturi sprendžiamosios galios, bet pateikia įžvalgas ir siūlymus.
Kardinolas Hollerichas dar kalbėjo: „Man buvo aišku, kad kai kurios temos sulauks pasipriešinimo. Esu kupinas nuostabos, kad tiek daug žmonių balsavo už. Tai reiškia, kad pasipriešinimas [nebuvo] toks didelis, kaip žmonės manė anksčiau. Taigi taip, aš džiaugiuosi tokiu rezultatu”.
Pasak jo, panašūs rezultatai, balsuojant parlamente, būtų vertinami labai teigiamai.
Pavyzdžiui, tai, kad į sintezę būtų įtraukta pastraipa apie moterų diakonių galimybės svarstymą, balsavo 69, prieš – 277 nariai.
Kardinolas M. Grechas sakė, kad vienas vyskupas jam sakė, jog Sinodo metu matė, kaip žmonių veiduose „tirpsta ledai”.
„Toks yra Jėzaus požiūris – kurti erdves visiems, kad niekas nesijaustų atstumtas, – pridūrė jis. – Šiandien buvo didžiulis džiaugsmas, kurį galėjai matyti savo akimis”.
„Manau, – sakė Hollerichas, – kad rytoj ar poryt žmonės išvyks namo su vilties kupina širdimi, su daugybe idėjų, ir aš nekantriai laukiu, kada galėsime juos vėl pamatyti kitais metais.”
