Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sako mananti, kad jai pavyko neišbarstyti 2020 metų Seimo rinkimuose gauto žmonių pasitikėjimo.
„Norėčiau padėkoti žmonėms, kurie vakar atėjo į rinkimus ir referendumą, ypač žmonėms, kurie rinkosi tą Lietuvos viziją, kurią aš atstovauju ir išreiškė man pasitikėjimą po netrumpos kadencijos Vyriausybės vadovės poste ir turint mintyje, kokia ta kadencija buvo, kokių įvairiausių iššūkių kliuvo ir kiek įvairiausių problemų teko spręsti“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu sakė I. Šimonytė.
„Manau, kad galiu ramia širdimi pasakyti, kad didelė dalis žmonių, kurie manimi pasitikėjo 2020 metais, kandidatuojant Seimo rinkimuose ir vedant partijos sąrašą, to pasitikėjimo nenustojo ir man pavyko jo neišbarstyti“, – teigė premjerė.
Ji tikino besidžiaugianti patekimu į antrąjį rinkimų turą, „nepaisant kai kurių politikos kolegų, oponentų tokių retorinių ir gal net praktinių bandymų, kad Šimonytės antrajame ture nebūtų“.
„Man pavyko pasiekti, kad žmonės, kurie balsuoja už vakarietišką Lietuvą, kurioje nėra vietos kažkokiems sąmokslo teorijoms, homofobijoms ir visokiems kitokiems mūsų gyvenimo nepuošiantiems dalykams, (…) turėtų už ką antrame ture balsuoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Nelygina su 2019-aisiais pasiektu rezultatu
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir I. Šimonytė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.
I. Šimonytė mano, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.
„Nematau pagrindo lyginti save su 2019-aisiais, žmogumi ne iš vykdomosios valdžios ir mažiau slegiamą įvairių aplinkybių, įsipareigojimų. Tas manęs negąsdina tas skirtumas. Labiau lyginčiau su tais Seimo rinkimais, kurie vyko 2020-aisiais“, – dėstė I. Šimonytė.
Ji pastebėjo, kad jei jai užimant premjerės pavyko patekti į antrąjį rinkimų turą, tai prieš penkerius metus tuometiniams Vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui to nepavyko padaryti, jis prezidento rinkimuose liko trečias.
„Dirbsime su komanda, tarsimės ir rinkėjai spręs, kaip atrodys antrasis turas“, – tvirtino I. Šimonytė.
Šiemet pirmajame rinkimų ture I. Šimonytė surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.
2020-aisis Seimo rinkimuose I. Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.
Apie politinę ateitį nesvarsto
I. Šimonytė nesiėmė svarstyti apie savo politinę ateitį, jei antrasis rinkimų turas susiklostytų nesėkmingai.
„Norėčiau pabaigti šitą politinio sprinto etapą, o paskui visus kitus dalykus svarstyti“, – kalbėjo premjerė.
Kalbėdama apie kitų kandidatų paramą jai antrajame ture, I. Šimonytė sakė, kad nė vienas kandidatas neturi rinkėjų „savo nuosavybėje“.
„Bandymas perleisti juos kažkaip perleisti kitam kandidatui yra neetiškas ir neturi daug prasmės. Kandidatas gali pasakyti, ką remia, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, kurie balsuoja už jį pirmame ture, kažkokiu būdu taip pat pasielgs“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Žmonės patys nuspręs, kuris iš dviejų likusių kandidatų jam yra priimtinesnis ir už kurį atiduoti balsą“, – pridūrė ji.
G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
I. Šimonytė E. Vaitkų vienuose debatuose yra įvardijusi kaip „Maskvos radiją“.
Premjerės teigimu, nors nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios savivaldybėms, kuriose didžiąją dalį gyventojų sudaro tautinės mažumos, skirta daug dėmesio, E. Vaitkus surinko nemažą dalį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkėjų.
„Žmonės rinkosi sau artimiausią pagal pasaulio suvokimą ir pažiūras“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigia, kad tokie rezultatai verčia sunerimti ne tik ją, bet ir prezidentą, „kas jis bebūtų“.
Prie dvigubos pilietybės klausimo reikės grįžti
Po penkerių metų surengtas antrasis referendumas siekiant pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
I. Šimonytės teigimu, prie šio klausimo reikės grįžti.
„Diskusija dėl to, kaip šitą klausimą vis dėlto išspręsti tęsis toliau. Mano supratimu, klausimą reikia išspręsti. Gerai, kad dabar referendume balsavo daugiau žmonių ir daugiau žmonių pasisakė „už“, bet žmonių skaičiaus nepakako, kadangi kartelė labai aukšta. Matyt, kad teks ieškoti kažkokių kitų sprendimų“, – sakė premjerė.
Pirminiais VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., medikas E. Vaitkus – 7 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 procento.
