Premjerė Ingrida Šimonytė palaiko idėją kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partnerystės instituto nebuvimo ir teigia nematanti kito būdo, kol Seimas nepriima Civilinės sąjungos įstatymo.
„Tai yra Vyriausybės nutarimas, kuris turi būti apsvarstytas Vyriausybės posėdyje ir tada keliauti į Konstitucinį Teismą. Nematau kito būdo šį klausimą spręsti, kai Seimas atsisako šį klausimą spręsti. Teismai taip pat nesprendžia problemos, nes laukia, kol bus priimtas įstatymas, kurio Seimas nenori priimti“, – penktadienį radijui „Znad Wilii“ teigė premjerė.
„Mano supratimu, šita situacija yra nenormali. Todėl kreipimasis į Konstitucinį Teismą, ką Vyriausybė gali daryti – yra toks kelias“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė teigė, kad kreipimasis bus tada, kai „bus suderintas dokumentas“.
Premjerės teigimu, ministrų kabinetas taip pat pasielgė ir kreipėsi į KT, kai Seimas atsisakė svarstyti Teisingumo ministerijos parengtą Nepilnamečių apsaugos įstatymo keitimo projektą, kuriame numatyta braukti nuostatą, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams turi informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės ar skatinama kitokia nei tradiciškai suvokiama santuokos ar šeimos kūrimo samprata.
„Mes tikimės, kad KT priims svarstyti šitą klausimą ir vienokį ar kitokį sprendimą priims. Kai priims tą sprendimą, tada ir galėsime toliau diskutuoti. Aš tikiu, kad tos valios Seime vis tiek atsiras. (…) Jeigu ne šitas, tai kitas Seimas tą įstatymą vis tiek priims“, – kalbėjo premjerė.
Teisingumo ministerija gegužės pradžioje parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į KT dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad toks politikų žingsnis rodo bejėgiškumą.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas.
Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.
Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.
Laisvės partija nuo kadencijos pradžios mėgina parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų. Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
