Birželio 15-ąją dieną įvyko II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kurios šių metų tema „Krikščionybė ir inovacijos“ vienu metu skambėjo klasikiniais akordais, bet, tuo pat ir savotiškai provokatyviai nūdienos kontekste. Tad gana originalus organizatorių duetas – Vytauto Didžiojo Katalikų teologijos fakultetas bei VšĮ Šiluvos piligrimų centras, ima kurti tradiciją, kuria siekia tarpdisciplininėmis akademinėmis įžvalgomis pildyti teologijos bei religijos mokslų lauką, o taip pat kurti pretekstą ir akademiniai gyvajai piligrimystei.
II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje kviečia išsamiau pažvelgti į krikščionybės ir inovacijų santykį bei panagrinėti tikėjimo bei pasaulietinių inovacijų dermės problematiką. Išradimai, atradimai ir inovacijos – neatsiejama žmonijos istorijos ir tapatybės dalis. Šiandien gyvename inovacijų epochoje – vis plačiau diskutuojama apie dirbtinio intelekto pritaikymą, socialinių pokyčių gausą bei gyvenimą ketvirtosios pramonės revoliucijos pike. Socialinės ir techninės naujovės leidžia žmonijai kokybiškai atsinaujinti, tačiau neretai sukelia ir nepageidaujamų padarinių.
Todėl šių metų konferencija buvo atverta pagrindinio pranešėjo doc. dr. Vaido Petrulio pranešimu tema „6 dešimtmečio Šiaurės Amerikos lietuvių disputas dėl tautinio stiliaus sakralinėje architektūroje.“ Mokslininko patiektos įžvalgos apie tautiškumo paiešką architektūroje buvo papildytos dar plačiai visuomenėje nematytomis Mulokų šeimos archyvo nuotraukomis.
Konferencijų pranešimai buvo suskirstyti į tematinius panelius: Pirmojoje sesijoje, kurios tema buvo „Tarp Bažnyčios praeities, dabarties ir ateities“ pranešimus skaitė Dr. Katarzyna Wasiutyńska apžvelgdama Šv. Dvasios bei inovacijos santykį per Sinodinio kelio aspektą.
Doktorantas Gintaras Sungaila pranešimu „Origenistinė kontraversija: inovacijos ir tradicijos konfliktas pirmaisiais krikščionybės amžiais ir šiandien“ nukreipė žvilgsnį į Ortodoksų bažnyčią, pranešimu siekdamas inovacijos ir tradicijos konflikto kontekste panagrinėti istorinę origenizmo kontraversiją bei palyginti istorinį konfliktą su šiuolaikiniu. O kunigas dr. Modris Lācis žvelgė į paveldą bei tradiciją per Mokymo knygos prizmę pranešime „Mokymo Knygos atradimas: Paveldėtos tradicijos atnaujinimas.“
Antroji sesija „Stebuklas versus Mokslas. Slėpinys versus aiškumas“ pranešimų temomis tarsi aprėpė dialogą tarp transcendencijosir akademinio diskurso. Profesorius dr. Kęstutis Zaleckis plėtojo miesto simetrijos kodo teoriją, įpindamas bažnyčios pastatų vietų algoritmo paieškas bei žvelgdamas per Vilniaus ir Kauno miestų pavyzdžius savo pranešime „Bažnyčios pastatų vietos mieste simetrijos kodas (pasirinktų miestų pavyzdžiu).“
Doktorantas Gabrielius Edvinas Klimenka provokatyviu bei įdomiu pranešimu apžvelgė melagienių tendencijas perpintas su šiuolaikinėmis technologijomis tikėjimo kontekste ir pateikė galimybes apsisaugojimui nuo konspiracijos teorijų pranešime: „Kaip inovatyvios technologijos keičia realybės suvokimą: ar tikrai gyveno bibliniai milžinai?“.
Profesorius dr. Artūras Lukaševičius apžvelgė tikėjimo svarbą AA programoje pranešime „Dievas ar Aukštesnioji Jėga? AA 12 žingsnių pritaikymo katalikų sielovadoje galimybės ir iššūkiai“. Sesija buvo užbaigta dr. Kastyčio Rudoko pranešimu Rudokas „Kultūrinio erdvėlaikio vystymąsis kaip ištęstas laike stebuklas“, kuriame apžvelgta kaip vystosi kultūra paveikta stebuklo.
Paskutinė, trečioji sesija „Mąstant naujaip. Krikščioniškosios minties įtaka kultūrai, filosofijai ir menui“ buvo skirta tikėjimo ir kultūros dialogui. Joje išgirsti trys pranešimai, vienas pirmųjų – doktoranto Manto Tamošaičio „Kurti naują kultūrą: Antikiniai meninės reprezentacijos principai Šv. Augustino krikščioniškos kultūros vizijoje“, kuriame apžvelgtas laikotarpis, kuriame krikščionybė buvo inovacija bei atsiskleidė panašumus ir esminius skirtumus tarp Šv. Augustino bei Platono mąstymo paradigmoje.
Doktorantė Rūta Giniūnaitė pranešime „Romano Guardini nuoširdus žvilgsnis į inovatyvias technologijas Bažnyčios kultūros paveldo erdvėje“ apžvelgė naujųjų technologijų inkliuzus į sakralias kultūros paveldo erdves, vadovaudamasi Romano Guardini teorijos prieigomis. O profesorės dr. Žanete Narkēviča pranešimas „Vaizduotė – meistrystė glūdinti žmogaus sielos gelmėje“ koreliavo su jėzuitiško pasaulėvaizdžio bei tikėjimo dialogo tradicija.
Neabejotina, jog III tarptautinė mokslinė Šiluvos konferencija įvyks, plečiant tarptautinio bendradarbiavimo ratą, puoselėjant akademinės minties gilumą. Unikalu ir tai, jog sakralios erdvės sąvoka bei veikimas – Šiluvos šventovės idėjinė bei urbanistinė praktinė būtis inspiruoja teorinės minties gimimą drauge su skirtingų sričių mokslininkais – urbanistikos atstovais, architektūros istorikais, kultūros paveldo ekspertais, teologais, bažnytinio meno specialistais ir kitais.
O praleidusius, tačiau susidomėjusius, 2021 m. bei 2022 m. konferencijos pranešimus galite išgirsti Šiluvos šventovės youtube paskyroje.
